Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-84-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
AN2-84-1020/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-84-1020/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01589-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4., 21.1.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. Vilniuje, Gariūnų g., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis nerodė jokių įspėjamųjų posūkio signalų, aplenkęs kitą transporto priemonę staigiai stabdė, ko pasekoje iš paskos važiuojantis automobilis Subaru turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.

Dėl šio nutarimo D. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. liepos 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino D. B. skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus apskr. VPK nutarimą. Anot teismo, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo pakankami D. B. pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną ir tuo pačiu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį, nes administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurie bylotų, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skunde nurodoma, kad vienintelis liudytojas, kuris tariamai nurodė apie jo pažeidimą, buvo E. S. D. B. nurodo nepadaręs jokio pažeidimo, policijos pareigūnai surašė protokolą neįsigilinę į situaciją, nevertindami jo paties ir liudytojo A. Š. parodymų ir rėmėsi tik subjektyvia E. S. pateikta įvykių versija, kuri neatitinka tikrovės. Anot D. B., E. S. nepateikė jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nors įvykį galėjo fiksuoti techninių priemonių pagalba. Skunde taip pat pabrėžiama, kad kelias nuo Gariūnų link Lukiškių g. nebuvo filmuojamas, taigi jis patrauktas atsakomybėn nesant jokių įrodymų ir galimybės apsiginti. D. B. įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai ir vienpusiškai, o jos išvados grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis bei padarė ANK esminių reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. D. B. manymu, teismas priimdamas nutartį nesilaikė susiklosčiusios teismų praktikos – nebuvo aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų pašalinti abejones ir prieštaravimus byloje ir nutartyje iš esmės rėmėsi tik liudytojo E. S. parodymais, visiškai ignoruodamas jo duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kaltinimo pobūdį ir nagrinėjamo teisės pažeidimo aplinkybes, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes D. B. kaltinimo apimtyje.

Pirmosios instancijos teismas D. B. kaltę grindė įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, palyginus juos tarpusavyje ir teismo nutartyje nurodė aiškius ir pakankamus argumentus dėl įrodymų vertinimo ir konstatuotų išvadų. Toks įrodymų vertinimas ir teismo išvadų argumentavimas buvo galimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs Vilniaus apskr. VPK nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą bei išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2017 m. balandžio 13 d. apie 18.15 val. Vilniuje, Gariūnų g., D. B. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas antra eismo juosta paskui E. S. vairuojamą automobilį, ėmė rodyti šviesos signalus, kad E. S. pasitrauktų ir praleistų D. B. Šias aplinkybes iš esmės vienodai nurodė tiek liudytojas E. S., tiek pats D. B. Šios, ginčo nekeliančios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra itin svarbios ir leidžia spręsti ne tik apie D. B. ir E. S., kaip eismo dalyvių ginčo kelyje užuomazgą, bet ir apie apelianto kritikuojamą liudytojo E. S. parodymų patikimumą.

Teismas pastebi, kad iš liudytojo E. S. ir D. B. parodymų matyti ir tai, kad priekyje D. B. buvęs E. S. važiavo pakankamai greitai, t. y. 60 - 70 km/h greičiu. Atsižvelgiant į įvykio vietos specifiką ir tai, kad ši vieta yra miesto teritorijoje, E. S. vairavo automobilį pakankamai greitai ir šia prasme, jo vairuojamas automobilis nebuvo akivaizdi ir neišvengiama kliūtis. Priešingai, įspėjamieji signalai šviesomis ir reikalavimas pasitraukti iš kelio, tokio greičio kontekste yra aiškiai nederamas ir liudija apie pavojingą ir chuliganišką eismo dalyvio elgesį kelyje, galintį sukelti pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiam taip besielgiančiam vairuotojui. Taigi, vien šie D. B. veiksmai, kurių ir jis pats neneigia, gali būti vertinami ANK 420 straipsnio 1 dalies kontekste.

Liudytojas E. S. iki minėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių D. B. nepažinojo, taigi apkalbėti D. B. neturėjo jokio pagrindo. Jis nuosekliai pasakojo, kaip toliau vystėsi situacija, kad vėliau D. B. nerodydamas posūkio signalo jį aplenkė, staigiai stabdė, kad pats E. S. važiavo paskui dideliu greičiu važiuojantį D. B.. Teismas visiškai pagrįstai tikėjo tokiais liudytojo paaiškinimais. Jie buvo nuoseklūs nuo pat pirminio paaiškinimo, sudarė loginę įvykių seką, be to, juos iš dalies patvirtina ir pats D. B. Pastarojo parodymai iš esmės atitinka E. S. parodymus apie tolesnę įvykių seką ir kai kuriais aspektais juos papildo, pavyzdžiui, liudija apie tolesnį persekiojimą, piktą apsižodžiavimą ir pan. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ne tik jo, bet ir jo pažįstamo A. Š. parodymų, tačiau priešingai nei nurodo apeliantas, teismas A. Š. paaiškinime nurodytas aplinkybes analizavo, gretino jas tarpusavyje ir jokių esminių prieštaravimų asmenų paaiškinimuose nerado. Teismo posėdyje nepavykus apklausti A. Š., jo paaiškinimų kontekste teismas analizavo D. B. ir E. S. parodymų patikimumą. Apygardos teismo įsitikinimu, esminių klaidų vertinant visų minėtų asmenų parodymus tarpusavyje nepadaryta, nes sugretinus D. B. ir E. S. parodymus, įvertinus ir A. Š. paaiškinimus, matyti, kad po to kai E. S. nepakluso D. B. šviesų signalais išreikšto reikalavimo pasitraukti, pirminis D. B. elgesys reikalaujant pasitraukti peraugo į jų tarpusavio santykių aiškinimąsi kelyje, apsižodžiavimą ir pavojingą vienas kito persekiojimą mieste, dideliu greičiu, galiausiai lėmusiu D. B. atsitrenkimą į kelio atitvarą.

Toks abiejų kelių eismo dalyvių elgesys, t.y. tiek šioje byloje atsakomybėn patraukto D. B., tiek liudytoju apklausto E. S., neabejotinai kelia riziką visų eismo dalyvių saugumui ir buvo pavojingas. Šioje teismui perduotoje byloje, kaltinimai buvo pareikšti tik D. B. ir tik dėl pirminių įvykių aplinkybių. Jos, remiantis jau aptartais ir patikimais pripažintais liudytojo E. S. parodymais, teismui abejonių nekelia, tad apylinkės teismas kitų aplinkybių ir kitų atsakomybėn nepatrauktų asmenų kaltės klausimo visiškai pagrįstai nesprendė ir negalėjo spręsti. D. B. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra minimalios, tad įvertinant padarytą pažeidimą nėra per griežtos.

Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, kuria atmestas D. B. skundas dėl Vilniaus apskr. VPK2017 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo D. B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis