Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-12-14 · Civilinė byla Nr. 2-11457-451/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
2-11457-451/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05046-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo, AAS „Gjensidige Baltic“
Advokatai
Sergejas Kulik
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-11457-451/2011Proceso Nr. 2-05-3-05046-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija
116.1.; 73.2.6.1. (S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.Gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovei J. K., atsakovės J. K. atstovui advokatui Sergejui Kulik, nedalyvaujant ieškovo AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 44-46) ir prašė priteisti iš atsakovės J. K. 36 574,58 Lt., procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-11-11 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu J. K. vairuojamas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį į AUDI A6 , valst. Nr. HRO- K232, vairuojamą A. M., po smūgio trenkėsi į kelio ženklus. Eismo įvykio kaltininke pripažinta J. K.. Transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta Apdrošinašanas akcijų sabiedriba „Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale. Ieškovas pagal sąskaitą faktūrą išmokėjo 21 185,46 Eur, t.y. 73 149,16 Lt dydžio išmoką. 2009-06-25 tarp Apdrošinašanas akcijų sabiedriba „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialo ir J. K. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 00240500, kuria buvo apdrausta transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Sudarant draudimo sutartį Nr. SGB 00240500, draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal atsakovės pateiktą informaciją. Atsakovė patvirtino, kad draudžiamos transporto priemonės nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Atsakovė draudimo sutartį sudarė laisva valia ir susitarė dėl visų iš sudarytos sutarties kylančių teisių ir pareigų, taip pat dėl sutarties 1.5.1.3. punkte nustatytos sąlygos, jog transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra mažesnis už 30 metų bei asmeniui, kurio vairuotojo stažas yra mažesnis už 7 metus, laikomas draudimo rizikos padidėjimu, apie kurį draudėjas draudiką privalo informuoti raštu ne vėliau, nei ši rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų. 2009-11-11 eismo įvykio metu atsakovei priklausančią transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. K., neturinti 7 metų vairavimo stažo. Atsakovė privalėjo pranešti apie tai draudikui raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką. Ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l.89-90). Nurodė, kad ji ieškovui nepateikė jokios informacijos apie tai, kas vairuos automobilį, t.y. kokio amžiaus ir su kokiu stažu ir nieko ieškovui netvirtino t.y. kad draudžiamos transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus, ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Ieškovas neišaiškino apie sutartyje esančias papildomas ir individualizuotas sąlygas. Šioje sutartyje yra ne atsakovės parašas. Minėtą sutartį ieškovo brokeris atsakovei perdavė per tarpininką, nors brokeriui nebuvo pateiktas joks jos įgaliojimas. Draudimo brokeris, sudarydamas draudimo sutartį, individualizuotas sutarties sąlygas vienašališkai nustatė draudimo bendrovei naudingomis sąlygomis, t.y. iškėlė papildomas sutarties sąlygas iki maksimalios ribos, naudingas vienai sutarties šaliai. Be to draudimo brokeris neišreikalavo būtinų dokumentų, reikalingų sutarties sudarymui ir neįsitikino, ar sutartį pasirašė įgaliotas asmuo, nors tai jam būtina padaryti, kad tinkamai atliktų savo darbą bei dar ir dėl to, kad jam, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo jo veikloje reikalavimai.

Teismo posėdžio metu atsakovė parodė, kad su L. B. yra draugai, seni pažįstami, jis sakė, kad turi pažįstamų, paklausė jos duomenų ir sudarė sutartį. Atsakovė manė, kad sutartį atveš jai pasirašyti, tačiau draudimo sutartį jai atvežė jau po to, į kurią ji nepasižiūrėjo, tiesiog įsidėjo dokumentus. Draudiko dokumentus paskolino draugei. Gavusi dokumentus į ieškovą nesikreipė. Nemanė, kad draugė neturi reikiamo stažo. Pasirinko šį draudiką, nes buvęs draudikas netiko. Vairuoja nuo 1996 m.

2011-10-03 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo sutartį brokeris sudarė per tarpininką. K. nežinojo sutarties sąlygų. Sutartis yra privaloma, tačiau sąlygos turi būti aptartos atskirai, keletas punktų buvo neaptarti. Atsakovė su draudimo sąlygomis nesusipažino, manė, kad nėra apribojimų. 2011-11-22 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė teismui atmetus atsakovės argumentus, atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį.

Liudytojas A. A. 2011-10-03 teismo posėdžio metu parodė, kad į ieškovą kreipėsi L. B., jis pasirašė ir sumokėjo pinigus. Nėra reikalaujama, kad draustų pats savininkas. Atstovas pateikė savo dokumentus. Paprastai pateikiama tik automobilio dokumentai ir dokumentai to, kas moka. Apribojimus aiškina visada, nes nuo stažo ir amžiaus priklauso įmoka.

Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakove jo santykiai buvo draugiški, todėl pasiūlėjai savo brokerį, su kuriuo turėjo reikalų. Nuvyko pas brokerį su atsakovės dokumentais, trūko duomenų, todėl dar jai paskambino paklausti jos vairavimo stažo. Duomenis pateikė K. Brokeriui nurodė asmens kodą, gyvenamąją vietą, kiek laiko vairuoja. Brokeris paaiškino, kad nėra skirtumo, kas pasirašys. Sutarties neskaitė. Brokeris nepaaiškino, kad yra aprobojimai kažkokie, jei būtų žinojęs apribojimus, būtų klausęs atsakovės, ar jai tinka.

Ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, ieškovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 110), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2009-06-25 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė valdant automobilį “AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). 2009-11-11 valdant minėtą automobilį J. K., buvo padarytas eismo įvykis, dėl kurio kalta buvo pripažinta J. K., ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 21 185,46 eurų, t.y. 73149,16 Lt. (b.l.11-31, 54-66).

Byloje nekilo ginčas dėl draudiminio įvykio konstatavimo, dėl kalto asmens nustatymo ar dėl išmokėtos išmokos dydžio. Byloje nereiškiamas draudiko reikalavimas priteisti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens subrogacijos pagrindais. Byloje keliamas ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir dėl to kylančios draudėjo atsakomybės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės dalį jo išmokėtos draudiminės išmokos, t.y. reiškia reikalavimą regreso teise.

Ieškovas teigia, kad atsakovė, perduodama vairuoti apdraustą transporto priemonę eismo įvykio kaltininkei bei nepranešusi apie tai draudikui, pažeidė draudimo sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė mano, jog ieškinys nepagrįstas, kadangi jai nebuvo išaiškintos sutarties sąlygos, o sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) 22 str. 2 d. nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

2008 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p. taip pat nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti, iš prie ieškinio pridėtos 2009-06-25 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 02-40500, sudarytos tarp J. K. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, ši sutartis J. K. vardu buvo sudaryta per tarpininką – L. B., kuris sutartį ir pasirašė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas jai neišaiškino individualizuotų sutarties sąlygų, o tai patvirtina faktas, jog sutartis buvo sudaryta per tarpininką, neturint jos įgaliojimo, ir pasirašyta ne jos.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2. d. nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Šio įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti; transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Taigi, įstatymas transporto priemonės valdytojui, teikiančiam prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, suteikia teisę sudaryti sutartį atstovaujamojo vardu be įgaliojimo.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, jog draudimo sutartį jos vardu sudarė neįgaliotas asmuo L. B., tačiau teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad senas jos pažįstamas L. B., susitaręs su ja, jos vardu sudarė sutartį su ieškovu. Atsakovė taip pat nurodė, jog pati teikė savo asmeninius duomenis L. B. tam, kad būtų sudaryta sutartis, pati pasirinko draudiką. Liudytojas L. B. taip pat patvirtino, kad pas draudimo brokerį, susitaręs su atsakove, kad sudarys draudimo sutartį, nuvyko su atsakovės dokumentais bei turintis iš atsakovės gautus asmeninius atsakovės duomenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog J. K. davė sutikimą L. B. jos vardu sudaryti draudimo sutartį su AAS „Gjensidige Baltic“. Be to, atsižvelgiant į šias L. B. bei J. K. nurodytas aplinkybes, į tai, kad sutartis buvo sudaroma L. B. vardu, nurodant, kad draudėja yra J. K., pateikiant visus tam reikalingus dokumentus, darytina išvada, jog draudikas turėjo pagrindo manyti, kad L. B. į draudiką kreipėsi kaip J. K. transporto priemonės valdytojas, kuriam sudaryti sutartį nebūtinas J. K. įgaliojimas. Darydamas šias išvadas teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad J. K. po to, kai L. B. jai atvežė sudarytą draudimo sutartį, į ją net nepasižiūrėjo, įsidėjo prie dokumentų, tačiau nesikreipė į draudiką, ginčydama sudarytą sutartį, draudimu naudojosi, draudimo dokumentus netgi paskolino savo draugei. Šios aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės J. K. valią sudaryti draudimo sutartį su ieškovu.

2009-06-25 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 02-40500 1.5.1.3. punktu atsakovė sutiko, kad draudžiamosios transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Atsakovė, pažeisdama sutarties nuostatas (1.5.1.3., 1.5.1.2., 1.5.1.3., 1.5.1.5., 1.6, 2.2.3 p.), perdavė transporto priemonę J. K., neturinčiai 7 metų vairavimo stažo ir apie tai raštu nepranešė draudikui. Nors atsakovė nurodė, jog nebuvo supažindinta su individualiomis sutarties sąlygomis, tačiau ji sutartį sudarė per atstovą, o gavusi ją iš atstovo, jos net neperskaitė. Toks atsakovės elgesys, kai ji, sudarydama sutartį per atstovą, vėliau šios sutarties net neperskaito, vertintinas kaip neatsakingas ir negali pateisinti atsakovės nežinojimo apie pagrindines sutarties sąlygas bei neatleidžia jos nuo sutarties laikymosi. Pažymėtina, kad 1.5.1.3. sutarties punktas yra įrašytas pirmajame rašytinės sutarties lape, kuriame yra sutartį sudariusių asmenų parašai. Todėl tiek atsakovės atstovas liudytojas L. B., tiek ieškovo atstovas, sudarydami šią sutartį, akivaizdžiai susitarė dėl sąlygos, jog draudžiamosios transporto priemonės nevairuos asmenys, jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu. Nors atsakovė ir L. B. nurodė, kad ieškovas neaptarė su jais individualių sutarties sąlygų, bei nepaaiškino apribojimų, tačiau abu teismui nurodė, jog sutarties neskaitė. Sutarties neperskaitimas prieš ją pasirašant (taip pat ir po pasirašymo) neatleidžia sutarties šalies nuo sutarties vykdymo, kadangi tai yra subjektyvus šios šalies veiksmas, nepriklausomas nuo kitos šalies veiksmų, jeigu sutartis sudaroma laisva valia. Atsakovė bei jos vardu sutartį sudaręs L. B. neginčijo, kad sutartis buvo sudaryta laisva valia, neginčijo, kad buvo sudarytos sąlygos perskaityti sutartį, prieš ją atsakovės atstovui pasirašant. Todėl aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta jos net neperskaičius, neatleidžia atsakovės nuo sutarties vykdymo.

Atsakovės atstovas L. B. niekieno neverčiamas, laisva valia savo parašais (abiejuose sutarties lapuose) patvirtino, kad yra supažindintas su sutarties sąlygomis, todėl visiškai nepagrįstas atsakovės atstovo argumentas, jog keli sutarties punktai buvo neaptarti. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nepaaiškino jai sutarties sąlygų, vertintinas kaip vengimas išvengti prievolės. Atsakovė, sudarydama sutartį su ieškovu, kaip ir kiekvienas civilinį veiksnumą turtintis asmuo, ne tik įgijo teises, bet ir prisiėmė pareigas. Rašytinė draudimo sutarties forma apsaugo sutarties šalis nuo sutarties sąlygų nesilaikymo, jų neigimo ar interpretavimo. Atsakovė, sudarydama sutartį per atstovą, patvirtino, kad jai yra žinomos ir tinkamos sutarties sąlygos ir įsipareigojo jų laikytis. Tai, kad atsakovė nemanė, jog draugė neturi reikiamo stažo, nepateisina sutarties sąlygų nesilaikymo bei neatleidžia nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą, kadangi atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, kad asmuo, kuriam perduodamas draudimo poliusas, atitinka draudimo sutartyje nurodytas sąlygas.

Šalys, turėdamos sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (LR CK 6.158 str. 1 d.). Negali būti laikoma sąžininga, kai sutarties sąlygų laikosi tik viena iš šalių. Ieškovas sutarties sąlygų laikėsi tinkamai – išmokėjo draudiminę išmoką dėl autoįvykio, sukelto automobiliu, apdraustu atsakovės. Atsakovė, pažeisdama draudimo sutartį (perduodama apdraustą automobilį asmeniui, neturinčiam 7 metų vairavimo stažo, ir apie tai nepranešusi draudikui), elgėsi netinkamai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. bei 2009-06-25 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.6 p., ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Sprendžiant klausimą, kokį išmokėtos draudimo išmokos dydį atsakovė turėtų grąžinti ieškovui, teismas atsižvelgia į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, atsakovė nevykdė pareigos neperduoti apdraustos transporto priemonės asmeniui, neturinčiam 7 metų vairavimo stažo, apie tai nepranešus draudikui, tačiau šis draudimo sutarties pažeidimas neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu, priežastiniu ryšiu su įvykusiu autoįvykiu buvo susieti kalto dėl autoįvykio asmens veiksmai, jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Žala, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam ir buvo atlyginta draudiko, buvo sukelta kalto dėl eismo įvykio asmens - J. K. veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ne piktybiškai, o dėl nežinojimo ir nerūpestingumo, į tai, kad ieškovas, kaip stipresnioji sutarties šalis, taip pat elgėsi nepakankamai atsakingai nesiaiškindamas, ar L. B. yra tinkamas atsakovės atstovas (nesiaiškino, ar jis kreipėsi į ieškovą, ketindamas apdrausti atsakovės automobilį kaip transporto priemonės valdytojas, ar kaip atsakovės įgaliotas atstovas), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė viena augina nepilnametį vaiką, jos finansinė padėtis yra sunki, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina mažesnė, nei ieškovas prašo išmokėtos draudimo išmokos dalis, t.y. penkiasdešimt procentų , kas sudaro 18287,29 Lt.

Ieškovui prašant, iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (18287,29 Lt.) (LR CK 6.37 str. 2 d. , 6.210 str. 1 d. ).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patekintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 548,50 Lt. žyminio mokesčio (b.l.47, 48, 49) bei 71,39 Lt. vertimo išlaidų (LR CPK 79 str., 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p.), o 19,00 Lt. pašto išlaidų priteistina valstybei iš atsakovės proporcingai patekintai ieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CPK 153str. 2d., 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo AAS „Gjensidige Baltik“ , įm.k. 50003210451, Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, A/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, naudai iš atsakovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18287,29 Lt. (aštuoniolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt septynis litus 29 ct.) grąžintinos dalies išmokėtų nukentėjusiajam sumų dėl draudiminio įvykio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (18287,29 Lt.) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo AAS „Gjensidige Baltik“ , įm.k. 50003210451, Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, A/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, naudai iš atsakovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 619,89 Lt (šeši šimtai devyniolika litų 89 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltik“ , įm.k. 50003210451, Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialą, įm.k. 300633222, A/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius, iš kiekvieno po 9,50 Lt. (devynis litus 50 ct.) pašto išlaidų valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaGiedrė Jakštienė