Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 13 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. kovo 13 d., galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus 2/3 bausmės) – 2021 m. lapkričio 13 d. Nuteistasis R. J. šiuo metu bausmę atlieka Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namuose.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam įstatyme numatytą, šiuo atveju – BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, R. J. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundo argumentus įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, ji yra vidutinė, tokia išliko ir viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebėti tik nežymūs rizikos svyravimai. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jo dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose neabejotinai daro teigiamą įtaką jo elgesiui – padeda stiprinti motyvaciją keistis, atsisakyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ugdyti savitvardos įgūdžius, o tokia elgesio dinamika sudaro pagrindą manyti, kad savo tikslų asmuo sieks teisėtais būdais, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtiniam paleidimui taikyti, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtiniam paleidimui taikyti, juolab, kad nustatyta ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino visas nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, kaip antai: aktyviai ieškosi darbo, noriai dalyvauja organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse (išvykose, šventinėse akcijose), lankosi pas psichologę, dalyvauja pokalbiuose su socialiniu darbuotoju, dalyvauja įvairiose programose, bausmės atlikimo laikotarpiu baigė pagrindinį ugdymą, įgijo kelias specialybes, bausmės atlikimo laikotarpiu 18 kartų skatintas už gerą elgesį (pastarąjį kartą – 2022 m. lapkričio 28 d.). Vis dėlto pažymėtina, kad šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktos medžiagos matyti ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka, penkis kartus fiksuoti pažeidimai, už kuriuos nuobaudos neskirtos, apsiribota aiškinamuoju pokalbiu. Be to, bausmės atlikimo metu fiksuotos kelios konfliktinės situacijos su kitais nuteistaisiais, dėl ko su nuteistuoju kalbėtasi individualiai, taip pat jis kartą baustas administracine tvarka už grubų bendravimą su resocializacijos specialiste. Taigi, nors per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis daug kartų skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį R. J. charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tokių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama R. J. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Kaip minėta, viena iš labai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nuteistajam yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ypač – pažanga mažinant tokią riziką (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tokia išliko ir visą laisvės atėmimo bausmės laiką. Nors ir stebimos nuteistojo pastangos valdyti kriminogeninius veiksnius, tačiau akivaizdi pažanga šiuo metu nefiksuojama. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai (mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti pasidavimas neigiamai įtakai bei prosocialaus laisvalaikio stoka, probleminio alkoholio vartojimo suvokimo stoka, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, visapusiško probleminių sričių įvertinimo stoka ir praeityje stebėtas abejingumas visuomenės normoms bei taikytoms poveikio priemonėms) ir tik du apsauginiai veiksniai (atnaujinti ryšiai su dukra ir ateities planų turėjimas bei susitelkimas į asmeninius tikslus), nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistojo R. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti.

12. Taigi, įvertinus R. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, teigti, kad nuteistojo pastangų jau pakanka lygtinio paleidimo institutui taikyti, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, įvertinti socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys kriminogeniniai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė nei vidutinė ar bent jau aiškiai mažėtų ir leistų teismui manyti, kad lygtinai paleidžiamas į laisvę nuteistasis nėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti resocializacijos procese, stebimi teigiami nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio pokyčiai, vis tik šios aplinkybės, įvertinus duomenis apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo padėtis jau gali būti lengvinama taikant jo atžvilgiu BVK 82 straipsnio nuostatas.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2024 m. balandžio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.