Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Palangos komunalinis ūkis”) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A1-552 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, administratoriumi“;įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 84 punkto galiojimą.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 21-22) atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pabrėžia, jog teismas neįvertino kilusio ginčo esmės ir padarė nepagrįstas išvadas dėl inicijuojamo ginčo priskirtumo atitinkamos kompetencijos teismui. Taigi byloje turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose, bet teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) yra įtvirtinta teismų sistema ir teismų kompetencijos, kurių laikydamiesi jie turi nagrinėti jiems priskirtus ginčus. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Nurodytą teisinį reguliavimą detalizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, nurodantys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja inter alia ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Tuo tarpu pagal Teismų įstatymo 12 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pastebėtina, jog sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis atskleidžia viešojo administravimo sampratą, numatydama, jog tai yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pastebėtina, jog konkreti administracinių teismų kompetencija yra numatyta ABTĮ 15 straipsnyje.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teismų įgaliojimai nagrinėti atitinkamo pobūdžio ginčus yra apriboti ir teismai privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su įstatymų nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pasisakydama dėl administracinės bylos esmės, teisėjų kolegija nurodo, jog byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. A1-552, kuriuo inter alia pripažintas netekusiu galios Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 84 punktas, buvo paskirtas bendrosios nuosavybės administratoriumi UAB „Palangos komunalinis ūkis”, UAB „Palangos butų ūkis” buvo įpareigotas perduoti UAB „Palangos komunalinis ūkis” daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kt. (b. l. 16).

Ginčijamo įsakymo neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad juo atsakovas nepagrįstai jį nušalino nuo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios nuosavybės administravimo ir teisę administruoti šį namą perdavė kitai bendrovei – UAB „Palangos komunalinis ūkis”. Taigi pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl administratoriaus pakeitimo teisėtumo, teisės aktų reikalavimų jį keičiant laikymosi, t. y. mano, jog jis buvo paskirtas nesant susirinkime arba balsavimo raštu pagal nustatytą tvarką išreikštos daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų savininkų balsų daugumos valios. Be to, pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog skundžiamu aktu atsakovas pažeidė sąžiningą konkurenciją Palangos mieste tarp bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas teikiančių bendrovių, nes jis buvo pakeistas atsakovo valdoma įmone – UAB „Palangos komunalinis ūkis” (b. l. 3-12).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 42 dalis numato, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnis detaliai reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai yra neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties ir numato, jog, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Tokiu atveju sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. CK 4.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Nesant pageidavimo dėl administratoriaus pakeitimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių ir nesuėjus penkerių metų terminui.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 17 punktas taip pat numato, kad administratorius pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai, priėmę sprendimą pagal CK 4.85 straipsnį. Administratorius gali būti pakeičiamas, jeigu savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas pagal Vietos savivaldos įstatymą vykdydamas administratoriaus funkcijų priežiūrą ir kontrolę nustato, kad administratorius nevykdo arba netinkamai vykdo šių nuostatų 5 punkte išvardytas administratoriaus funkcijas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, pabrėžia, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti šiuo aspektu yra nurodžiusi, kad turto administravimo teisiniai santykiai atsiranda asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.236 str.). Šie teisiniai santykiai yra glaudžiai susiję su nuosavybės teisiniais santykiais, nuosavybės teisės įgyvendinimu. Turto administratorius, priklausomai nuo administravimo rūšies, turi pareigą kitam asmeniui priklausantį turtą atitinkamai tvarkyti ir naudoti (prižiūrėti). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 str.). Savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 str. 6 d.). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Vilko pėda“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2011 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Kretingos būstas“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2013 m. birželio 5 d. nutartį byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-289/2009, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-336/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-694/2011).

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamas įsakymas buvo priimtas savivaldos institucijai realizuojant įgaliojimus, numatytus CK 4.84 straipsnyje, įpareigojančius skirti gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorius, kai butų ir kitų patalpų savininkai nesudaro gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, be kita, nurodžius, kad toks sprendimas yra priimtas atsižvelgus į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2013 m. balandžio 30 d. prašymą (b. l. 16). Taigi šiuo atveju ginčijamas savivaldybės (viešojo administravimo institucijos) aktas sukuria civilines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu administraciniu aktu yra panaikinami buvę ir sukuriami nauji turto administravimo teisiniai santykiai, kurie savo teisine prigimtimi yra civiliniai, darytina išvada, jog pareiškėjas siekia išspręsti civilinį ginčą, kuris nagrinėtinas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad pareiškėjas iš esmės pateiktu skundu gina savo teisę ir toliau vykdyti ginčijame įsakyme įvardinto namo administravimą, prašydamas inter alia įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 84 punkto galiojimą (b. l. 3-12).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo inicijuojamo ginčo nagrinėjimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui ir teismas pagrįstai šiuo pagrindu atsakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra pakankamas pagrindas padaryti tokią išvadą nesikreipiant į šią kolegiją šioje administracinėje byloje.

Dėl byloje pareiškėjo pateikto procesinio pobūdžio prašymo

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde pateikė prašymą iki procesinio teismo sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimo sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. Al-552 galiojimą. Atsižvelgus į nurodytą pareiškėjo prašymą, šis pateiktas prašymas iš esmės yra vertintinas kaip prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str.).

Pasisakydama dėl nurodyto pareiškėjo prašymo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teisėjų kolegija nurodo, jog įvardinta ABTĮ norma iš esmės reiškia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir apeliacinės instancijos teismo, jeigu jam priklauso spręsti šį klausimą ir yra tam įstatyme numatytos sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Atitinkamai, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, spręstinas tik priėmus skundą nagrinėti. Pažymėtina, jog skundą laikant nepaduotu ar atsisakius jį priimti pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-654/2012, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-299/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, į tai, kad pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinių prielaidų svarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą ir iki procesinio sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimo sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. Al-552 galiojimą. Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu, o atsisakius priimti pareiškėjo skundą, teisme nelieka ginčo dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir, atitinkamai, nėra galimas joks teismo sprendimas šiuo klausimu.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nurodė, jog pareiškėjo skundas ir jame keliami reikalavimai nėra teismingi administraciniams teismams. Pažymėtina, jog su šiame skunde keliamais reikalavimais pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.