- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- eI2-1354-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03839-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- Euroform RFS
- Atsakovas
- Švietimo mainų paramos fondas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Euroform RFS skundą atsakovei VšĮ Švietimo mainų paramos fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja „Euroform RFS“ (registruota Italijoje, identifikavimo numeris 98030530780) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinant Švietimo mainų paramos fondas 2019 m. spalio 11 d. Atsakymą dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus (sprendimą), toje dalyje, kuria buvo atsisakyti pateikti pareiškėjui Euroform RFS prašomą informaciją, įpareigoti VšĮ Švietimo mainų paramos fondas pateikti: a) Patvirtintą programos 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projekto Nr. 2018-1-LT01- KA102-046734 paraiškos formą; b) Panevėžio M. R. profesinio rengimo centras (j. a. k. 304384359) raštą Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform"; c) Panevėžio M. R. profesinio rengimo centras (j. a. k. 304384359) rašto Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform" priedą - 2019 m. sausio 25 d. Euroform RFS (identifikavimo numeris 98030530780) raštą „Letter of Communication" su atsisakymu dalyvauti projekte; d) kitą komunikaciją tarp Panevėžio M. R. profesinio rengimo centras (j. a. k. 304384359) ir Švietimo mainų paramos fondas, lėmusią ar turėjusią įtakos sprendimui pašalinti Euroform RFS iš Erasmus+ programos 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projekto Nr. 2018-1-LT01-KA102-046734.
2. Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja dalyvavo Erasmus+ programos 1 pagrindinio veiksmo mobilumo projekte „Profesinių kompetencijų tobulinimas panaudojant ES šalių patirtį" Nr. 2018-1-LT01-KA102-046734 (toliau – ir Projektas), kaip Projekto partneris iš Italijos. Pareiškėja, po 2019 m. kovo 8 d. užklausos Projekto vykdytojui Panevėžio M. R. profesinio rengimo centrui, j. a. k. 304384359, adresas Aldonos g. 4, Panevėžys (toliau – ir Vykdytojas), dėl tolimesnių bendradarbiavimo Projekte darbų, 2019 m. kovo 21 d. laišku buvo informuotas, kad yra pakeičiamas kitu Projekto partneriu ir Projekte nebedalyvauja. Šiame laiške, be kita ko, nurodyta, kad Švietimo mainų paramos fondas apie šį pasikeitimą buvo informuotas ir sprendimą patvirtino. Pareiškėja nurodyto Atsakovo ir/ar Vykdytojo sprendimo, kuris Pareiškėjui tiesiogiai sukelia teisines ir finansines pasekmes, iki skundo išsiuntimo dienos vis dar negavo nei iš Vykdytojo, nei iš Atsakovo, sprendimo motyvai nėra žinomi.
2.2. 2019 m. kovo 21 d. Pareiškėja pareikalavo Vykdytojo pateikti patvirtintą paraiškos Projekto formą bei visą oficialią korespondenciją tarp Atsakovo ir Vykdytojo susijusią su sprendimu pakeisti Pareiškėją kitu Projekto partneriu. Negavęs jokio atsakymo iš Vykdytojo, Pareiškėja dėl minėtos korespondencijos kreipėsi į atsakovą. 2019 m. gegužės 3 d. laišku Atsakovas, atsisakė pateikti dokumentus dėl to, kad juose yra asmens duomenų, tačiau nurodė, kad Vykdytojas pateikė oficialų prašymą, kuriuo prašė pakeisti Projekto partnerį, bei pateikė 2019 m. sausio 25 d. susirašinėjimą, kuriuo, anot Atsakovo, Pareiškėja išreiškė pageidavimą atšaukti bendradarbiavimą ir Projekte nebedalyvauti. Pareiškėja paprašė Atsakovo minėto 2019 m. sausio 25 d. susirašinėjimo, kuriame neva Pareiškėja yra išreiškęs pageidavimą pasitraukti iš Projekto, kopijos. Atsakovas atsisakė pateikti šią informaciją, nurodydamas, kad Atsakovas neturi sutartinių santykių su Pareiškėju. Po nesėkmingų bandymų gauti prašomą informaciją, pareiškėja atsakovui pateikė oficialų 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymą dėl informacijos ir dokumentų gavimo (toliau – ir Prašymas), kuriuo reikalavo pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su sprendimu pašalinti Pareiškėją iš Projekto:
2.3. 2019 m. spalio 11 d. Pareiškėja gavo Atsakovo atsakymą dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus (toliau - ir 2019 m. spalio 11 d. Atsakymas), kuriuo Atsakovas atsisakė vykdyti 2019 m. rugsėjo 10 d. Prašymo reikalavimus. Šis sprendimas nepagrįstas dėl žemiau nurodytų priežasčių.
2.4. Atsakovas, veikdamas kaip „Erasmus+" nacionalinė agentūra, t. y. kaip subjektas, įgalintas atlikti viešąsias funkcijas, disponuoja Pareiškėjo prašoma suteikti informacija ir dokumentais – tai patvirtina Projekto paraiškos forma, susirašinėjimais su Vykdytoju, tame tarpe ir Vykdytojo raštu Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform" bei šio rašto priedu - 2019 m. sausio 25 d. Pareiškėjo raštu „Letter of Communication" Vykdytojui, kuriame išreikšta Pareiškėjo valia dėl atsisakymo dalyvauti Projekte. Tai patvirtina ir pats Atsakovas 2019 m. spalio 11 d. Atsakymo 1 punkte.
2.5. Fizinių ir juridinių asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams nustato Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir TGIĮ). Atsakovė yra subjektas, kuriam taikomas TGIĮ, nes jam pavestos viešojo administravimo funkcijos administruojant Europos Sąjungos ir kitas tarptautines švietimo programas ir iniciatyvas. Pareiškėja yra juridinis asmuo, įsteigtas Italijos Respublikoje, t. y. Europos Sąjungos valstybėje narėje, todėl turi teisę TGIĮ nustatytomis sąlygomis gauti informaciją.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjo iš Atsakovo reikalaujama informacija ir dokumentai atitinka TGIĮ nurodytą informaciją ir dokumentus, kuriems taikomas įstatymas. TGIĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo tikslas - nustatyti asmenų teisės gauti iš organizacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, tenkinti, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas. Taigi į teiktinos informacijos apimtį patenka dokumentai, kuriais šie subjektai disponuoja ar (ir) tvarko, vykdydami jiems nustatytas viešąsias funkcijas. Pareiškėja būtent tokių dokumentų kopijų ir prašė. Pareiškėjo prašomais pateikti dokumentais Atsakovas disponuoja tik dėl Atsakovui pavestų viešųjų funkcijų vykdymo.
Pareiškėjo prašoma pateikti informacija ir dokumentai yra tiesiogiai susiję su Vykdytojo ir / ar Atsakovo veiksmais ir sprendimais Pareiškėjo atžvilgiu, kurie sukelia Pareiškėjui tiesioginių teisinių ir finansinių pasekmių.
2.7. 2019 m. spalio 11 d. Atsakyme nurodyti argumentai nepagrindžia to, kad prašoma informacija negali būti suteikta:
2.7.1. Atsakovas nenurodė, kuriuo konkrečiu TGIĮ pagrindu vadovaujasi, atsisakydamas pateikti informaciją ir dokumentus.
2.7.2. Atsakovas pasisakydamas dėl negalėjimo pateikti Pareiškėjo prašomo 2019 m. sausio 30 d. Panevėžio M. R. profesinio rengimo Centro rašto Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform" ir šio rašto priedo „Euroform RFS" 2019 m. sausio 25 d. rašto „Letter of Communication" su atsisakymu dalyvauti projekte nurodė, kad tarpinės organizacijos keitimas yra išskirtinai Projekto Vykdytojo teisė, nepriklausanti nuo Atsakovo valios, todėl Atsakovas pagal „Erasmus+" programos taisykles šiame etape dar galėjo būti neinformuotas apie Pareiškėjo pakeitimą. Atsakovas apie tarpinės organizacijos keitimą privalo būti informuotas tik galutinės ataskaitos etape (2019 m. spalio 11 d. Atsakymo 7, 10 punktai). TGIĮ numato pareigą teikti dokumentus, kuriais institucija disponuoja ir kurie susiję su jos vykdomosis viešosiomis funkcijomis. Ši pareiga taikytina nepriklausomai nuo to, kas yra dokumento autorius ar sprendimą priėmęs subjektas.
Atsiliepimas
2.7.3. Atsakovas teigia, kad Europos Komisijos patvirtintame „Erasmus+" programos vadove, kuriuo, kaip nacionalinė agentūra, privalo vadovautis Atsakovas, yra patvirtintas baigtinis sąrašas paraiškose esančios informacijos, kuri yra viešai skelbiama. Likusi informacija, anot Atsakovo, nėra viešai prieinama. Kadangi sąraše Pareiškėjo prašomos informacijos nėra, Pareiškėjui tokia informacija neteiktina. Pareiškėja nemato prieštaravimų tarp „Erasmus+" programos vadove nurodymo viešinti atitinkamą informaciją ir Pareiškėjo reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus. Informacijos viešinimas (t. y. padarymas prieinamu viešai) ir platinimas / teikimas tretiesiems asmenims nėra tapatūs dalykai.
2.7.4. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalaujamoje informacijoje ir dokumentuose yra asmens duomenų, todėl dėl galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, kurios riboja duomenų gavėjų ratą, Atsakovas neturi teisės Pareiškėjui perduoti prašomos informacijos ir dokumentų (2019 m. spalio 11 d. Atsakymo 4, 6, 9, 11 punktai). Pareiškėjo prašoma informacija ir dokumentacija nėra apie privatų žmogaus gyvenimą, taip pat nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su privačiu žmogaus gyvenimu, kadangi prašoma pateikti patvirtintą Projekto paraiškos formą ir susirašinėjimus tarp dviejų juridinių asmenų - Vykdytojo ir Atsakovo, kurių turinys susijęs su trečiu juridiniu asmeniu - Pareiškėju. Atsisakymas pateikti prašomą informaciją ir dokumentus vien dėl juose esančių asmens duomenų neatitiktų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimo dėl proporcingumo reikalavimo įgyvendinimo. Bet kuriuo atveju, ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016/679 (toliau – ir BDAR) nedraudžia perduoti asmens duomenis, jei to reikia pažeistų teisių gynimui. BDAR konstatuojamosios dalies 52 straipsnyje nurodoma, kad leidžiama tvarkyti asmens duomenis, jei tai būtina siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus, nesvarbu, ar pagal teisminę, administracinę arba kitą neteisminę procedūrą. Vadinasi, BDAR leidžia tvarkyti asmens duomenis, jei duomenų tvarkymo tikslas - pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus. Pareiškėja komunikacijoje su Atsakovu yra ne kartą pabrėžęs, kad prašoma informacija ir dokumentai reikalingi įvertinti Pareiškėjo teisių pažeidimo klausimą, parinkti tinkamiausią teisių gynimo būdą ir įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, be to informacija ir dokumentai reikalingi Italijos valdžios institucijų atliekamam tyrimui, dėl veiksmų ir sprendimų, kuriais pareiškėja buvo pašalintas iš Projekto.
2.7.5. Atsakovas argumentuoja, kad atsisakoma pateikti prašomą informaciją ir dokumentus, kadangi Atsakovo ir Pareiškėjo nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai, todėl Atsakovas negali pateikti prašomų dokumentų (2019 m. spalio 11 d. Atsakymo 4, 6 punktai). Tuo tarpu pareiškėja kreipiasi dėl informacijos ir dokumentų gavimo ne sutarties, o įstatymo, t. y. TGIĮ, pagrindu.
2.7.6. Atsakovas argumentuoja, kad atsisakoma pateikti prašomą informaciją ir dokumentus, kadangi Pareiškėjo prašoma informacija nesukelia Pareiškėjui jokių teisių ir pareigų (2019 m. spalio 11 d. Atsakymo 10, 11 punktai). Šis Atsakovo argumentas yra nepagrįstas, kadangi įstatymai nenustato Pareiškėjo pareigos pagrįsti, kad teikiama informacija sukuria Pareiškėjui teises ir pareigas, o Atsakovui nesukuriama teisė reikalauti įrodyti ar vertinti, kad informacija sukuria ar nesukuria teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl informacijos galėjimo sukurti pareiškėjui teises ar pareigas yra pažymėjęs, kad nėra pagrindo teigti, jog galima teikti informacija neteikiama asmeniui, jei ji nesukuria jam konkrečių teisių ir pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1400/2013).
2.8. 2019 m. spalio 11 d. Atsakymas yra nemotyvuotas, nenurodytas atsisakymo pagrindas ir apskundimo tvarka. TGIĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Šiuo atveju 2019 m. spalio 11 d. Atsakyme nebuvo nurodytas joks TGIĮ numatytas pagrindas neteikti informacijos. Atsakovas vadovaujasi Europos Komisijos išaiškinimais, Europos Komisijos „Erasmus+“ programos vadovu, „Erasmus+“ programos taisyklėmis, tačiau nenurodo minimų šaltinių konkrečių nuostatų, nenurodomas šių šaltinių teisinis statusas (oficialūs išaiškinimai, teisės aktai ar gairės ir pan.) ir nenurodoma kur su visais minimais dokumentais galima susipažinti.
3. Atsakovas VšĮ Švietimo mainų paramos fondas pateikė atsiliepimą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. 2019 m. sausio 30 d. buvo gautas Panevėžio M. R. profesinio rengimo Centro (toliau - projekto vykdytojas arba dotacijos gavėjas) raštas Nr. VI4-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform RFS“ . Prie rašto buvo pridėtas projekto tarpinės organizacijos - „Euroform RFS“ (toliau – ir Tarpinė organizacija) 2019-01-25 raštas „Letter of Communication“ su atsisakymu dalyvauti projekte.
3.2. 2019 m. sausio 31 d. el. paštu išsiųstas atsakymas dotacijos gavėjui, kad Fondas neprieštarauja dėl tarpinės organizacijos keitimo, kaip tai numato programos nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Komisijos (toliau – ir EK) išaiškinimu „Erasmus+“ KA1 mobilumo projekto paraiškoje net nebūtina nurodyti tarpinės organizacijos. Bet kokiu atveju, tarpinę organizaciją, prireikus, galima pakeisti projekto metu.
3.3. 2019-04-19 registruotu paštu Fondui atsiųstas Tarpinės organizacijos raštas nurodant, kad dotacijos gavėjas pakeitė tarpinę organizaciją į kitą tarpinę organizaciją. Rašte taip pat buvo prašoma pateikti projekto 2018-1-LT01-KA102-046734 paraišką (toliau – ir Paraiška) ir dotacijos gavėjo siųstus raštus Fondui dėl tarpinės organizacijos keitimo. 2019-05-03 Pareiškėjui išsiųstas atsakymas, informuojant, kad Fondas negali pateikti prašomų dokumentų, nes jų nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai ir dėl galiojančių duomenų apsaugos nuostatų. Fondas pasiūlė kreiptis tiesiogiai į Dotacijos gavėją. Pareiškėja pakartotinai keletą kartų kreipėsi į Atsakovą su prašymu pateikti Paraišką, dotacijos sutartį ir susirašinėjimą vykdant dotacijos sutartį, tačiau Pareiškėjui buvo atsakyta, jog šalių nesieja sutartiniai santykiai, o asmens duomenis atskleisti tretiesiems asmenims draudžia „Erasmus+“ programos teisinis reguliavimas.
3.4. Vadovaujantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenimis trūkumų šalinimas Teismo buvo gautas 2019 gruodžio 6 d. Jeigu Pareiškėja praleido trūkumų šalinimo terminą, Atsakovas prašo Skundą atmesti. Jeigu skundas Pareiškėjo buvo išsiųstas iki 2019 gruodžio 5 d., Atsakovas pastabų dėl skundo pateikimo terminų neturi.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėja Skundo 3 punkte nurodo, jog sprendimas dėl Pareiškėjo pašalinimo iš projekto buvo Atsakovo ir/ar projekto vykdytojo sprendimas. Atsakovas su tokiu teiginiu kategoriškai nesutinka. Atsakovas yra tik „Erasmus+“ programos administratorius. Visi dotacijų gavėjai prisiima visą atsakomybę dėl tinkamo projekto įgyvendinimo. Atsakovas nėra atsakingas už dotacijų gavėjų sprendimus, susijusius su projektų įgyvendinimu. Erasmus+“ programos vadovas (54 puslapis) apibrėžia projekto dalyvių teises ir pareigas. Šiuo atveju paraiška buvo teikiama vienos organizacijos, todėl paraiškoje nereikalingas pareigų pasiskirstymas tarp pareiškėjo ir tarpinės organizacijos. Atsakovas gavęs Pareiškėjo prašymus, kreipėsi į EK, su prašymu nurodyti, ar Atsakovas, kaip nacionalinė agentūra turi teisę prieštarauti projekto vykdytojui KA1 02 veikloje keisti tarpines organizacijas. EK pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog, jeigu paraiška teikia vienos organizacijos (vienas dotacijos gavėjas), projekto įgyvendinimo stadijoje dotacijos gavėjas neprivalo informuoti nacionalinės agentūros apie tarpinių organizacijų keitimą. Tarpinių organizacijų keitimas privalo būti nurodytas galutinėje ataskaitoje. Apie pasitelktas tarpines organizacijas, projekto vykdytojas privalo tik informuoti nacionalines agentūras teikiant galutinę ataskaitą. Atsakovas, kaip nacionalinė agentūra neturi teisės daryti įtakos dėl tarpinių organizacijų keitimo, tai yra išimtinė projekto vykdytojo teisė, apie kurios panaudojimą projekto vykdytojas gali net neinformuoti nacionalinės agentūros.
3.6. Erasmus+“ programos vadove (239-240 psl.) aptartas asmens duomenų naudojimas. Jame numatyta, kad visus paraiškos formoje arba dotacijos sutartyje (sprendime dėl dotacijos) pateikiamus asmens duomenis nacionalinė agentūra arba vykdomoji agentūra, arba Europos Komisija tvarko vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ir, jeigu taikoma, šalies, kurioje atrinkta paraiška, nacionalinės teisės aktais dėl asmens duomenų apsaugos. Taip pat numatyta, kad asmens duomenis šiuo tikslu tvarkys tik už atitinkamą Sąjungos dotacijų programą atsakingas departamentas ar skyrius (duomenų priežiūros funkciją atliekantis subjektas), taip pat su administravimu ir kontrole susijusios institucijos. Pareiškėja nėra nei paraiškos vertintojas, nei konsorciumo narys dalyvaujantis administracinėje procedūroje. Atitinkamai duomenys, kurie yra paraiškos duomenys, sutarties ar jos įgyvendinimo duomenys trečiosioms šalims neteikiamos saugant šiuose dokumentuose esančius asmens duomenis.
3.7. Pareiškėjo pašalinimas iš projekto momentas yra ne projekto vykdytojo pranešimas (t. y. išskirtinai tik projekto vykdytojo valia sprendimas, kuriam nereikalingas nacionalinės agentūros (Atsakovo) pritarimas). Atsakovas nekontroliuoja sutartinių santykių tarp projekto vykdytojų ir tarpinių organizacijų ir jam neaišku, kodėl savo galimus turtinius ginčus pareiškėja sprendžia kreipdamasis į Atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė pateikti: pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su sprendimu pašalinti Pareiškėją iš Projekto: Patvirtintą Projekto paraiškos formą; Panevėžio M. R. profesinio rengimo centro (Vykdytojo) raštą Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform"; pareiškėjos 2019 m. sausio 25 d. raštą „Letter of Communication" su atsisakymu dalyvauti projekte, kuris buvo pridėtas kaip priedas prie Vykdytojo rašto Nr. V14-39 „Dėl bendradarbiavimo nutraukimo su Italijos organizacija „Euroform"; kitą komunikaciją tarp Atsakovo ir Vykdytojo, lėmusią ar turėjusią įtakos sprendimui pašalinti Pareiškėją iš Projekto.
4.2. VšĮ Švietimo paramos mainų fondas (toliau – ir Fondas) pateikė pareiškėjai 2019 m. spalio 11 d. Atsakymą dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus (2019 m. spalio 11 d. Atsakymas) (T I b. l. 24), kuriuo atsisakė pateikti prašomu duomenis:
4.2.1. Rašte nurodė, kad Projekto Vykdytojas 2019 m. sausio 30 d. raštu informavo Fondą apie Projekto Tarpinės organizacijos (Pareiškėjos) pašalinimą iš Projekto, pateikdamas 2019 m. sausio 25 d. pareiškėjos raštas „Letter of Communication“ su atsisakymu dalyvauti projekte.
4.2.2. Fondas laikėsi pozicijos, kad jo sprendimas keičiant tarpinę organizaciją (kuriuo ir buvo pareiškėja) nėra reikalingas ir Projekto Vykdytojas gali net neinformuoti Fondo apie tarpinės organizacijos pakeitimą. Tai yra Projekto Vykdytojo diskrecija ir dėl to Fondas neturi pareigos teikti informaciją, siūlė kreiptis dėl to į Projekto Vykdytoją.
4.2.3. Fondo vertinimu, Europos Komisijos patvirtintame „Erasmus+“ programos vadove, kuriuo, kaip nacionalinė agentūra, privalo vadovautis Fondas, yra patvirtintas baigtinis sąrašas paraiškose esančios informacijos, kuri yra viešai skelbiama, o kitos informacija nėra viešai prieinama. „Erasmus+“ programos vadove, taip pat nustatyti subjektai, kuriems galima perduoti asmens duomenis, t. y. institucijoms, kurios dalyvauja dotacijų programos administravime arba kontrolėje. Pareiškėja nėra tarp tokių institucijų, todėl jai informacija neteiktina.
5. Byloje kilo ginčas dėl Fondo atsisakymo suteikti informaciją, kuris buvo išreikštas 2019 m. spalio 11 d. Atsakyme, pagrįstumo. Pareiškėja iš esmės remiasi tuo, kad Fondas, kaip viešojo administravimo institucija turi vadovautis TGIĮ, o Fondas savo atsisakymą teikti informaciją grindžia tuo, kad jo ir pareiškėjos nesieja sutartiniai santykiai bei tuo, kad „Erasmus+“ programos vadovas neleidžia teikti tokios informacijos.
6.1. Pareiškėja kreipėsi į Fondą dėl informacijos pateikimo, todėl ginčo teisinius santykius reguliuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir TGIĮ), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. TGIĮ 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas nėra suderinamas su norminiais teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu.
6.2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 71 straipsnio 4 dalis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu Europos Sąjungos ir kitas tarptautines švietimo programas ir iniciatyvas administruoja Fondas.
6.3. BDAR nustato bendruosius reikalavimus asmens duomenų apsaugai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nustato asmens duomenų apsaugos reikalavimus juos tvarkant Europos Sąjungos institucijose.
7. Fondas neneigia, kad pagal TGIĮ jam atsirastų pareiga pateikti pareiškėjo paprašytą informaciją, nėra ginčo, kad jis ją turi. Fondas ginasi tuo, kad „Erasmus+“ programos, kuri sukurta Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 1288/2013 pagrindu, vadovas (toliau – ir Programos vadovas) neleidžia jam teikti tokios informacijos, nes ji nepatenka prie viešinamos informacijos, taip pat remiasi Programos vadovo nuostatomis (239-240 lapai), kuriose aptartas asmens duomenų naudojimas. Taigi Fondo argumentų esmė remiasi prielaida, kad prašoma pateikti informacija sudarė asmens duomenis.
8. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą, asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). Taigi asmens duomenys yra specifinė duomenų kategorija ir jai priskiriami ne visi duomenys apie asmenis. Pirmiausia, jie turi būti apie fizinį asmenį. Visgi iš skundžiamo akto nėra aišku, ar prašomuose pateikti dokumentuose buvo asmens duomenis sudariusi informacija. Sprendžiant iš to, kad buvo prašoma su Projekto vykdymu susijusių duomenų, fizinių asmenų privati informacija neturėtų būti pagrindinė prašomuose pateikti dokumentuose. Net ir esant tam tikrų asmens duomenų, tai negalėtų būti pagrindu visiškai neteikti informacijos, nes taip būtų paneigiama teisė gauti informaciją ir nesilaikoma proporcingumo principo. Taigi Fondas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo įvertinti, ar prašomuose pateikti dokumentuose yra dalis, kurią sudaro asmens duomenys, o nustatęs, kad yra, likusiai daliai turėjo taikyti TGIĮ nuostatas, t. y. pateikti prašomus dokumentus.
9. Papildomai pažymėtina, kad Programos vadovas yra parengtas pagal Europos Komisijos tvirtinamas metines darbo programas, aptaria programos įgyvendinimą ir su tuo susijusius klausimus. Dėl asmens duomenų Programos vadovas (239 psl.) nukreipia į tai reguliuojančius teisės aktus (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Europos Sąjungos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ir nacionalinės teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos). Taigi aplinkybė, kad Programos vadove buvo iš anksto numatytas asmens duomenų panaudojimas kontrolės ir administravimo institucijose, savaime negali būti aiškinamas kaip ribojantis duomenų prieinamumą kitiems asmenims.
10. Fondo argumentai, kad pareiškėja turėtų spręsti ginčą su Projekto Vykdytoju, kad Fondas nepriėmė jokios sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, taip pat, kad jų nesieja sutartiniai santykiai, nėra reikšmingi, nes nepaneigia pareiškėjos teisės gauti informaciją iš viešuosius įgaliojimus turinčio subjekto. Be to, pareiškėja buvo nurodžiusi ir savo interesą gauti tokius duomenis.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Fondo 2019 m. spalio 11 d. Atsakymas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Dėl Atsakymo motyvuotumo.
2019 m. spalio 11 d. Atsakyme nėra nurodytos konkrečios Programos vadovo nuostatos, kuriomis rėmėsi Fondas. Taip pat Fondas visiškai nenagrinėjo, ar prašomuose pateikti dokumentuose yra asmens duomenų ir ar galima juos pateikti neteikiant asmens duomenų. Taigi Fondas nenagrinėjo esminių aplinkybių, kurios buvo reikšmingos priimant sprendimą. Todėl laikytina, kad 2019 m. spalio 11 d. Atsakymas nėra paremtas faktais ir teisės aktų normomis, t. y. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Todėl 2019 m. spalio 11 d. Atsakymas neteisėtas ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
LVAT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Šiuo atveju teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Fondo 2019 m. spalio 11 d. Atsakymo ir padarė išvadą, kad jis naikintinas. Matyti, kad Fondas apskritai laikėsi kitokios išeitinės pozicijos dėl duomenų teikimo, taigi negalima daryti išvados, kad vengtų vykdyti teismo sprendimą ir tai programuotų naują ginčą ateityje. Šiuo atveju prašomi pateikti dokumentai yra pas atsakovą ir reikia nustatyti su jais susijusias esmines faktines aplinkybes (ar juose yra asmens duomenų ir kokia apimti pateikti duomenis). Todėl Fondas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagal šio sprendimo išaiškinimus. Šioje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinami.
14. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
14.1. Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi skundžiamas aktas naikinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jo naudai, todėl teismas pripažįsta, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėją byloje atstovavo advokatė (atstovavimo sutartis T I b. l. 11-12, į bylą teikti procesiniai dokumentai pasirašyti advokatės). Į bylą pateikta 2019 m. birželio 28 d. dienos sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta 1 160 Eur suma už teisinių paslaugų teikimą, pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta.
14.2. Ataskaitoje sąskaitos suma detalizuota ir pagal ją matyti, kad skundo rengimui priskirta 8,1 val., kas įvertinus sąskaitoje nurodytą įkainį (100 Eur/val.) sudarytų 810 Eur. Nors ataskaitoje teisinių paslaugų apibūdinimas pateiktas anglų kalba, bet yra lakoniškas ir jo turinys visiškai aiškus iš lietuvių kalba sudaryto dokumento (Ataskaitos) konteksto ir nereikalauja specialių anglų kalbos žinių. Šiuo atveju atsakovas Fondas yra už tarptautinį bendradarbiavimą atsakinga institucija, laikytina, kad jam Ataskaitoje esantis tekstas buvo visiškai suprantamas. Be to, kitų įrodymų kontekstas parodo, kad pareiškėja naudojosi advokatės paslaugomis, advokatė teikė procesinius dokumentus, už jas buvo sumokėta. Todėl atsisakymas tenkinti prašymą priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.
14.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vardu procesiniai veiksmai byloje (paduotas skundas) buvo atlikti 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. 2019 metų IV ketvirtį. Todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1289,00 Eur. Todėl maksimali suma, priteistina už skundo parengimą galėtų būti 3 222,20 Eur (1289,00 x 2,5). Faktiškai patirta atstovavimo išlaidų suma nesiekia maksimalios, sudaro apie ketvirtadalį jos, todėl teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą neturi pagrindo mažinti šios sumos. Tai, kad dalis pareiškėjos reikalavimų (įpareigoti pateikti konkrečius dokumentus) nebuvo patenkinta nepaneigia to, kad sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, nes teismas iš esmės pritarė jos skundo argumentams ir panaikino skundžiamą aktą, taigi esminis pareiškėjos interesas buvo patenkintas. Todėl pareiškėjai priteistina 810 Eur atstovavimo išlaidų.
14.4. Pareiškėja yra sumokėjusi 23,00 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat priteistinas pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos „Euroform RFS“ (identifikavimo numeris 98030530780) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti VšĮ Švietimo mainų paramos fondas 2019 m. spalio 11 d. sprendimą „Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“ ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymą iš naujo.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjos „Euroform RFS“ naudai 810,00 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur) atstovavimo išlaidų ir 23,00 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.