- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-9-360/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01236-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. N.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė, Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Advokatai
- Andris Košel
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos V. N. atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-12 nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. N. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį 900 Eur bauda už tai, kad 2020-09-30 19.11 val., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, importo skyriaus vadybininke, Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė transporto važtaraštį (duomenys neskelbtini) , kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra. Dėl šios priežasties 2020-09-30 19.11 val. autotransporto išgabenimo važtaraštis patvirtintas sistemos automatiškai. 2020-10-01, 08.01 val. prekės - buitiniai termosai, 1024 PK, 13000 KGM, pakrautos transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) , buvo išgabentos iš Pilies jūrų uosto posto muitinės prižiūrimos zonos neįforminus muitinės procedūros, be muitinės leidimo, užbaigiant laikinąjį saugojimą (duomenys neskelbtini). Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė V. N. neužtikrino, kad muitinės prižiūrimos prekės nebūtų išgabentos be muitinės leidimo neįforminus muitinės procedūros, tuo pažeidė MD įsakymo Nr. lB-71 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-01-26 įsakymo Nr.: 1B-71 „Dėl prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 64.3.1 ir 67 punktus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. N. atstovas advokatas A. Košel apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Nurodo, kad teismas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau Sąjungos Muitinės Kodeksas) 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.“, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-01-26 įsakymu Nr. 1B-71 patvirtintos tvarkos Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) (toliau – Tvarka) 64.3.1 p. ir 67 p., kuriuose numatyta, kad „Prekių laikinasis saugojimas užbaigiamas tik muitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus su tuo susijusius muitinės formalumus ir (...) išgabenant kelių transportu, prekėms įforminus muitinės procedūrą ar reeksportą“ ir „Asmuo, kuris naudojasi įgaliotojo siuntėjo statusu atliekant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, įforminęs tranzito procedūrą kelių transportu išgabenamoms prekėms, įrašo muitinės suteiktą tranzito deklaracijos numerį į KIPIS“. Pažymėtina, kad nei viena iš nurodytų teisės normų nėra ir negalėjo būti taikoma V. N., kadangi ji nedalyvavo atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, neteikė ir nebuvo įpareigota teikti muitinės įstaigai kokius nors dokumentus ar pagalbą. Apeliantė taip pat neatlikinėjo Sąjungos ar bendrojo tranzito procedūros. Nurodytomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisės normos, kuria būtų nustatytas apeliantės elgesio modelis ir kurią ji būtų pažeidusi. Nagrinėjamu atveju išdėstytų teisės aktų analizė neleidžia konstatuoti, kad su muitinės procedūrų atlikimu nesusijusio tikslaus ar netikslaus transporto važtaraščio pateikimas ar nepateikimas sudaro prielaidas taikyti griežtą valstybės prievartos priemonę, administracinės atsakomybės forma. Tuo tarpu apeliantė nėra muitinės tarpininko atstovė, todėl neturėjo ir negalėjo teikti duomenų muitinės prekių muitinės procedūrai įforminti, nedisponavo prekėmis ir jų nevaldė, todėl negalėjo užtikrinti ar neužtikrinti jų pateikimo muitinei ar jų išgabenimo iš muitinės prižiūrimo zonos bei neįtakojo ir negalėjo įtakoti muitinės procedūrų atlikimo prekėms.
2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nenumato specialaus šio nusižengimo subjekto. Tačiau Sąjungos Muitinės Kodekso 233 straipsnyje yra aiškiai numatyta, kad už prievolių, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą atsako šios procedūros vykdytojas ar prekių vežėjas. Atskirais atvejais, kai pvz. muitinės prižiūrimos prekės iškraunamos nenumatytoje vietoje ar neturint muitinės leidimo, pagal ANK 211 straipsnį taip pat ir prekių gavėjas. Taigi, Sąjungos Muitinės Kodekse yra aiškiai nustatyta, kokie asmenys yra atsakingi už muitinės procedūrų atlikimą. Tuo tarpu tai, kad apeliantė neteisingai užpildė krovinių važtaraštį, kuris skirtas fiksuoti prekių valdytojo pakeitimą KIPYJE, ir nėra susijęs su muitinės formalumų atlikimu, nepanaikino ar nepakeitė atitinkamų asmenų prievolės įforminti ir atlikti prekėms priskirtą muitinės procedūrą. Tai, kad prekės buvo išgabentos iš muitinės prižiūrimos zonos, nebuvo ir negalėjo būti neteisingai užpildyto krovinių elektroninio važtaraščio pasekmė, kadangi šis krovinius lydintis dokumentas nėra pirminis šaltinis, nustatantis prekių muitinį statusą; juo nepradedama ir neužbaigiama muitinės procedūra. Tuo tarpu tai, kad prekėms vis dėlto buvo tinkamai įforminta muitinio tranzito procedūra tik patvirtina, kad neteisingai užpildžius prekių elektroninį važtaraštį, paskesni veiksmai galėjo būti atlikti, o prekių elektroninis važtaraščio užpildymas ir muitinės procedūrų įforminimas nėra tarpusavy susiję.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, nors nagrinėjamu atveju kaltė nebuvo atskleista nei protokole nei nutarime, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad apeliantė, pateikdama KIPYJE prekių elektroninį važtaraštį, tokiu būdu negalėjo ir neturėjo tikslo pažeisti muitinio tikrinimo ir (ar) muitinės formalumų atlikimo tvarkos. Taigi neteisingai užpildyto važtaraščio pateikimas KIPYJE galėtų būti vertinamas tik kaip neatsargus veiksmas, t. y. apeliantė tyčia nesiekė suklaidinti Institucijos ar kitaip pažeisti galiojančią tvarką. Aplinkybė, kad prekės jas išgabenus iš uosto teritorijos, po 10 val. buvo grąžintos muitinės procedūros įforminimui, patvirtina, kad nei apeliantė, nei prekių vežėjas, muitinės procedūros vykdytojas ar kiti asmenys nesiekė pažeisti prekių deklaravimo ar tikrinimo tvarkos, o prekes vežėjas išgabeno iš uosto teritorijos dėl žmogiškosios klaidos – prieš išvažiavimą neatlikęs būtinų muitinės formalumų. Taip pat nenustatyta, kad dėl nurodyto neatitikimo kilo kokių nors žalingų pasekmių. Dėl šios priežasties apeliantės veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio, būtino administracinei atsakomybei kilti, o inkriminuojamas formalios sudėties administracinis nusižengimas net ir atsiribojant nuo kitų argumentų dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, negalėjo būti padarytas neatsargiai.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su V. N. patraukimu administracinėn atsakomybėn, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
5. V. N. buvo nubausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo 900 iki 1500 eurų. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad V. N. neturėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes nebuvo muitinės tarpininko atstovė, todėl neturėjo ir negalėjo teikti duomenų muitinės prekių muitinės procedūrai įforminti, nedisponavo prekėmis ir jų nevaldė, todėl negalėjo užtikrinti ar neužtikrinti jų pateikimo muitinei ar jų išgabenimo iš muitinės prižiūrimo zonos bei neįtakojo ir negalėjo įtakoti muitinės procedūrų atlikimo prekėms. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakomybės subjekto klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme ir skundžiamame nutarime yra aiškiai ir motyvuotai pasisakyta, kad V. N. yra tinkamas subjektas ir gali atsakyti už nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nors apeliantė nebuvo muitinės tarpininkė, tačiau ne kas kitas, o ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, importo skyriaus vadybininke, nustatytu metu Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) pateikė transporto važtaraštį, kuriame klaidingai nurodė, kad taikoma supaprastinto tranzito procedūra. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. N. klaida tiesiogiai susijusi su muitinės procedūros atlikimu, nes ji tiesiog nebuvo įforminta būtent nurodžius neteisingą tranzito procedūros požymį, buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Kaip apylinkės teismo posėdyje pažymėjo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė, V. N. uždėjus varnelę važtaraštyje, paskesni veiksmai negalėjo būti atlikti, tai yra prekės negalėjo būti deklaruotos.
6. Asmenų, vykdančių veiklą, susijusią su prekių gabenimu per uostą, prekių iškrovimą ir jų laikinojo saugojimo įforminimą, prekių gabenimą iš vienos muitinės prižiūrimos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso zonos į kitą, kai prekių turėtojas pageidauja jas gabenti netaikydamas Sąjungos tranzito procedūros, laikinojo saugojimo užbaigimą ir pan., reglamentuoja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-01-26 įsakymu Nr. 1B-71 patvirtintas Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašas, kurio 64.3.1 punkte nustatyta, kad prekių laikinasis saugojimas užbaigiamas tik muitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus su tuo susijusius muitinės formalumus ir atlikus visus toliau išvardytus veiksmus, t. y. prekėms įforminus muitinės procedūrą ar reeksportą – nagrinėjamu atveju tokia procedūra įforminta nebuvo dėl V. N. klaidingo tranzito procedūros požymio nurodymo, todėl V. N. pažeidė šio punkto reikalavimas. O šio aprašo 67 punkte nustatyta, kad asmuo, kuris naudojasi įgaliotojo siuntėjo statusu atliekant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, įforminęs tranzito procedūrą kelių transportu išgabenamoms prekėms, įrašo muitinės suteiktą tranzito deklaracijos numerį į KIPIS - o šiuo atveju buvo įrašytas vartotojo numeris, o ne muitinės suteiktas numeris, nes tranzito procedūra nebuvo įforminta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog V. N. yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 211 straipsnį, subjektas.
7. Apeliaciniame skunde pastebima, jog nutarime neatskleista V. N. kaltė. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog V. N. nesiekė suklaidinti Institucijos ar kitaip pažeisti galiojančią tvarką, nesiekė, jog prekės būtų išgabentos be muitinės leidimo ir neįforminus joms muitinės deklaracijos, todėl šios aplinkybės apibūdina nusižengimo netyčinį pobūdį. Visgi sudarė sąlygas, kad taip atsitiktų, todėl yra neatsargi V. N. kaltė. V. N., įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, taigi apeliantės neatsargumas yra pakankamai įvertintas skyrus jai minimalią įstatymo sankciją.
8. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nenustatyta, kad dėl nurodyto neatitikimo kilo kokių nors žalingų pasekmių, todėl apeliantės veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nors vėliau tinkama tranzito procedūra ir buvo atlikta, tačiau nustatytos aplinkybės nešalina V. N. atsakomybės dėl to, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka ir prekės nebuvo deklaruotos atitinkamai muitinės procedūrai.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiamą teismo nutarimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-12 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. N. atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.