Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-01-25 nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista pagal BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nuosprendžiu iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų S. M., L. A., R. P. ir V. J. civiliniai ieškiniai, ir iš nuteistosios J. M. nukentėjusiajai S. M. priteista 40000 litų, nukentėjusiajai L. A. 15000 litų, nukentėjusiajai R. P. 10000 litų, nukentėjusiajam V. J. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad ji 2006 m. gegužės 16 d. ap­ie 11.30 val. Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Plungės rajone, kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 33 kilometre vai­ruo­da­ma A. Mikalausko vardu registruotą au­to­mo­bi­lį “PEUGEOT 605”, pa­žeidė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 53 p. rei­ka­la­vi­mą, įpareigojantį vairuotoją laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 196 p. rei­ka­la­vi­mą, įpareigojantį nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuojantį vairuotoją duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. įvažiuodama į sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ priklausančio automobilio „RENAULT THALIA“, vairuojamo L. K., ir su juo susidūrė, ko pasekoje eismo įvykio metu automobilio „PEUGEOT“ keleivei S. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „RENAULT“ vairuotojai L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, keleiviams R. P., L. A. ir V. J. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius faktinius duomenis ir nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. l d. 3 p.), ko pasekoje negalėjo taikyti BK 39 str. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji teisiama pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi ir kalta prisipažįsta. Eismo įvykio metu nukentėjo penki žmonės. Ji savo privalomąją civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusiems asmenims L. A., V. J., R. P., kurie po eismo įvykio kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, buvo atlygintos visos pagrįstos išlaidos už gydymą, medikamentus bei dalis prašomos atlyginti neturtinės žalos - po 150 eurų. Ji pati geranoriškai nukentėjusiajai S. M. jos gydymosi laikotarpiu atlygino didelę 19000 litų žalą. Tai rodo jos geranoriškumą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Taip pat ji nevengė bendrauti su kitais nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo. Tiesiogiai su jais dėl žalos atlyginimo bendravo jos vyras, tačiau dėl žalos atlyginimo dydžio nepavyko susitarti. Šiems asmenims papildomai, nežiūrint draudimo išmokų, ji ketina atlyginti jų patirtą neturtinę žalą. L. K., vairavusi „RENAULT THALIA“, dėl žalos atlyginimo jokių pretenzijų nei jai, nei draudimui nereiškė ir neturi.

Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2007 pasisakyta, kad privalomoji civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma būtent tam, kad įvykus eismo įvykiui, transporto priemonės savininkas ar valdytojas dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perkeltų draudimo bendrovei. Todėl tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemonę, kuri yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, ir žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. l d. nustatytose ribose atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį - pats kaltininkas (draudėjas), tokį dalinį žalos atlyginimą teismas pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiems asmenims turtinę ir dalį neturtinės žalos atlygino, ji pati gera valia nukentėjusiajai S. M. sumokėjo 19000 litų. Po eismo įvykio ji geranoriškai su kai kuriais nukentėjusiaisiais palaikė ryšį, domėjosi jų sveikata, turėdama galimybę atlygino žalą, teisminio nagrinėjimo metu nuoširdžiai atsiprašė. Be to, įvykusi avarija - tragedija ne tik nukentėjusiesiems, bet ir jos šeimai. Įvertinus išdėstytus faktinius duomenis, turi būti pripažinta BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Vadovaujantis BK 39 str. asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 str. l d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ji teisiama pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji nuoširdžiai gailisi nusikaltus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl pripažinus dar vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dalinį žalos atlygimą) atsiranda visos sąlygos jos atžvilgiu taikyti BK 39 str. nuostatas - atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir šią bylą nutraukti.

Teismo posėdyje nuteistoji, gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusieji L. A., V. J. prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taigi įstatymas šiuo atveju reikalauja atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą. Kita vertus, BK 59 str. 2 d. nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai kaltininkui valdant ar naudojant transporto priemonę, kuri yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiesiems asmenims padaroma turtinė ar neturtinė žala, ir žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytose ribose atlygina draudimo įmonė (draudikas), o likusią dalį – pats kaltininkas (draudėjas), teismas tokį dalinį žalos atlyginimą pripažįsta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ įstatymo nustatytose ribose gera valia atlygino visus nukentėjusiųjų R. P., L. A. ir V. J. bei Valstybinės ligonių kasos reikalavimus dėl nuteistosios J. M. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės bei dalies neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 146), nukentėjusiajai S. M. 19000 litų turtinę žalą nuteistoji J. M. gera valia atlygino dar iki bylos nagrinėjimo teisme (3 t., b. l. 162-164), o pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems S. M., R. P., L. A. ir V. J. priteistas neturtinės žalos sumas (viso 75000 litų) nuteistoji J. M. gera valia atlygino iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija pripažįsta J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji savo noru atlygino padarytą žalą.

Pagal BK 39 straipsnį asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegija, įvertindama aplinkybes, jog J. M. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, seniūno charakterizuojama teigiamai, yra ištekėjusi, turi šeimą, šeimos ūkis yra vienas geriausių rajone, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu tai pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. esant visoms BK 39 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, atleidžia J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 3 d., ir baudžiamąją bylą nutraukia. Atsižvelgdama į tai, kad J. M. įvertino savo veiką ir padarė reikiamas išvadas, o jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jos neapgalvoto elgesio pasekmė (J. M. pažeidė eismo taisykles, skubiai vykdama suleisti vaistų sergančiai giminaitei), taip pat į tai, jog J. M. atlygino daugiau kaip 94000 litų žalą, kolegija, atleisdama J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, laiko galimu jai neskirti baudžiamojo poveikio priemonių.

Kadangi J. M. savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujantis BPK 107 str. procesas dėl nukentėjusiųjų S. M., L. A., R. P. ir V. J. civilinių ieškinių nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 metų sausio 25 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 39 str., J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 3 d. atleisti, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiųjų S. M., L. A., R. P. ir V. J. civilinių ieškinių nutraukti.