Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1803-577/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
2A-1803-577/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15110-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
S. V.
Ieškovas
S. V.
Trečiasis asmuo
J. V.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1803-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15110-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujat apeliantų atstovei advokatei Jovitai Usonytei,atsakovei S. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, tretysis asmuo J. V., valstybės institucija išvadai duoti – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimas ir iš atsakovo nepilnamečių D. V. bei D. V. išlaikymui priteista po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad ieškovui gimė dar vienas vaikas – M. V.. Ieškovas nurodė, kad po 2009-06-05 teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nors ieškovo gaunamas darbo užmokestis išliko nepakitęs – 3000 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2010 m. gegužės mėnesio vidurio ieškovas vienintelis šeimoje gauna pajamas ir išlaiko šeimą. Teigė, kad sūnus M. V. turi sveikatos problemų, jam nuolat yra reikalingas specialus gydymas, vitaminai ir kitos papildomos priemonės. Šeima turi mokėti įmokas bankui pagal kredito sutartį. Iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio – 2300 Lt atskaičius pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo priteistas sumas (1400 Lt per mėnesį), šeimai lieka 900 Lt pragyvenimui. Ieškovas prašė pakeisti 1 apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams D. V. bei D. V. dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams D. V. bei D. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sūnaus M. išlaikymo pareiga negali būti perkeliama tik ieškovui, pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai, be to, ieškovo pareiga išlaikyti vaiką negali pažeisti kitų jo vaikų teisių į išlaikymą. Nurodė, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio sumažinimo priėmimo jos pajamos sumažėjo, atsakovė turi mokėti įmokas bankui pagal būsto kredito sutartį, ji viena augina du nepilnamečius šalių vaikus, ieškovo teikiamas išlaikymas dažnai būna nereguliarus. Nurodė, kad po 2009-06-05 teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai nesumažėjo, priešingai, atsirado papildomų išlaidų, nes 2010 m. vasario mėnesį dukra D. buvo patyrusi traumą, gegužės mėnesį jai buvo diagnozuota stuburo juostinės dalies skoliozė, birželį mergaitė gydėsi sanatorijoje, vėliau gydėsi ambulatoriškai, jai taip pat buvo diagnozuotas progresuojantis regėjimo pablogėjimas. Be to, mergaitė turi išimtinių muzikinių gabumų, yra laimėjusi įvairius tarptautinius konkursus, vyksta į stažuotes užsienyje, taip pat lanko užsiėmimus Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Sūnus D. lanko stalo teniso ir plaukimo užsiėmimus Lietuvos vaikų jaunimo centre, dėl ydingos laikysenos bent su kartus per metus jam turi būti atliekamos kineziterapinės procedūros ir masažas. Ieškovė nurodė, kad abiejų vaikų poreikiams išleidžia apie 3700 Lt per mėnesį.

Tretysis asmuo J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-31sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš ieškovo S. V. išlaikymą D. V. ir D. V. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas bei tretysis asmuo apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams iki 400 Lt kiekvienam per mėnesį. Nurodė, kad nors ieškovo darbo užmokestis ligi šiol nepasikeitė, tačiau nuo 2010 m. gegužės mėnesio vidurio ieškovas vienintelis šeimoje išlaiko visą trijų asmenų šeimą, jo sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai, ir kadangi jų sūnui M. V. 2010-05-08 sukako 2 metai, motinystės pašalpos iš Socialinio draudimo fondo nuo 2010-05-08 nebemokamos. Todėl laikytina, jog ieškovo pajamos, sutuoktinei netekus pajamų, sumažėjo, t.y. ieškovo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo, ir tokiu būdu atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, kad apeliantė dėl mažamečio vaiko ligos buvo priversta pratęsti motinystės atostogas iki vaikui sueis treji metai. Iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio 2292 Lt atėmus 1400 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, lieka 892 Lt, iš kurių tenka gyventi ieškovui, trečiajam asmeniui ir jų mažamečiam sūnui, be to, kas mėnesį dar tenka mokėti 650 Lt dydžio kreditą AB Swedbank, todėl dėl ypatingai sunkios finansinės padėties ieškovo sutuoktinė yra priversta skolintis iš savo mamos, brolio, kad galėtų prisidėti nors prie būtiniausių vaistų pirkimo, buto išlaikymo. Taip pat teismas neatsižvelgė, jog atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jo trijų asmenų šeima šiuo metu gyvena itin sudėtingomis sąlygomis – nedidelės 37,5 kv.m. kvadratūros trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute. Ieškovas šiuo metu turi prisidėti prie trijų nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės išlaikymo, o atsakovė – prie dviejų vaikų, atsakovės pajamos yra didesnės nei ieškovo. Apeliantai nurodo, jog teismas nenustatinėjo nepilnamečių vaikų D. ir D. poreikių dydžio, sprendime nepasisakė, kokia konkreti suma jiems yra reikalinga išlaikymui, kad galima būtų proporcingai, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės pajamas, nustatyti ieškovo skirtino išlaikymo kiekvienam vaikui sumą. Ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktais išlaidų paskaičiavimais tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius. Nurodo, jog teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymo sumą dviem vyresniems ieškovo ir atsakovės vaikams, nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nesiekė protingos skirtingų interesų pusiausvyros, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo vaikams teikiamo išlaikymo dydis yra daug didesnis, nei jam liekanti pinigų suma. Be to, teismas nevertino mažamečio M. išlaikymo išlaidų vyresniųjų vaikų D. ir D. atžvilgiu ir visiškai neatsižvelgė į specifinius šio vaiko sveikatos sutrikimus, nors tretysis asmuo pateikė tai patvirtinančius akivaizdžius įrodymus – kad mažametis sūnus dažnai serga, nuo gimimo yra alergiškas, jam yra reikalingi specialūs vaistai ir kitos priemonės. Jo išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 800 Lt suma per mėnesį.

Apeliantai nurodo, jog teismas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams – sūnui D. ir dukrai D. sumažino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, visiškai nemotyvuodamas, kai tuo tarpu ieškovas prašė sumažinti išlaikymo dydį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Be to, Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, tačiau nieko nepasisakė dėl trečiojo vaiko – mažamečio M..

Taip pat apeliantai nurodo, jog kartu su ieškiniu buvo teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris iki šiol nėra išspręstas. Pažymi, kad teismas tiek aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse nurodė, jog keičiamas 2009-04-10 sprendimu teismo nustatytas išlaikymo dydis, kai tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepilnamečiams vaikams D. ir D. V. išlaikymo dydį sumažino 2009-06-05 sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymai numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis vienas turi išlaikyti sūnų M.. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad atsakovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jos darbo užmokestis yra iš esmės toks pats kaip ir ieškovo. Be to, nuo teismo sprendimo, kai išlaikymas iš apelianto buvo sumažintas iki 700 Lt, atsakovės finansinė padėtis žymiai pasikeitė, jos pajamos sumažėjo. Atsakovė moka paskolą už butą, gyvena dviejų kambarių bute. Ieškovas nepilnamečių vaikų interesams tenkinti skiria tik pinigus, tačiau neprisideda jokiais kitais būdais. Mano, jog visi apeliaciniame skunde pateikiami argumentai bei vertinimai dėl vaikų poreikių pagrįstumo nesudaro pagrindo mažinti teismo sprendimu jau sumažintą išlaikymo dydį, kadangi jie neįrodo, kad vaikų poreikiai sumažėjo. Nurodo, kad kaip tik atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikų poreikiai išaugo. Mano, jog apeliantas piktnaudžiauja įstatymo suteikta teise keisti išlaikymo dydį, kadangi periodiškai kreipiasi į teismą, siekdamas vis labiau sumažinti išlaikymo dydį, pateikdamas iš esmės tuos pačiu argumentus ir įrodymus. Taip pat nesutinka su apeliantų reikalavimu, jog išlaikymas būtų priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi jis teisingai pakeistas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimu buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimas ir iš atsakovo nepilnamečių D. V. bei D. V. išlaikymui priteista po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui per mėnesį iki jų pilnametystės. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-24 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-10 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-08 ieškovui gimė trečias sūnus M. V.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-26 pažymoje nurodyta, kad ieškovo sutuoktinė J. V. nuo 2010-05-22 iki 2010-07-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose išmokų negavo. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys M. V. diagnozuotus sveikatos sutrikimus, išlaidas vaiko gydymui. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 3000 Lt per mėnesį. Atsakovei priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 3626,08 Lt neatskaičius mokesčių. Atsakovė moka įmokas bankui pagal kredito sutartį. Nepilnamečiai vaikai lanko pomokyklinius užsiėmimus, atsakovė yra apdraudusi D. V. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nepilnametė D. V. dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, kurių išlaidas taip pat apmoka atsakovė. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys vaikams diagnozuotus sveikatos sutrikimus, išlaidas jų gydymui bei reabilitacijai.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006, 2008m. gegužės 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaikų priežiūros ir ugdymo klausimais.

A. S. V., prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, kad jo pajamos sumažėjo atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai, ko pasėkoje negauna pajamų, bei tai, kad vaikui jau suėjo 2 metai, todėl nebegauna motinystės pašalpos iš Socialinio draudimo fondo. Teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad apelianto sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir šiuo metu negauna pajamų, nereiškia, kad sumažėjo paties apelianto pajamos, kaip to reikalauja įstatymas, kad galima būtų mažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Be to, apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, tarp jų pažymą iš J. V. darbovietės, iš kurios matyti, jog apeliantė gavo darbo užmokestį už gegužės bei birželio mėnesius (apie 1300 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius). Taigi, pateikti įrodymai patvirtina, jog apeliantė gauna pajamų. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, iš kurios matyti, kad J. V. buvo mokama pašalpa, bei informacija apie jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad jie neįrodo ieškovo pablogėjusios finansinės padėties.

Taip pat apeliantai nurodė, kad teismas nenustatė, kokie yra nepilnamečių vaikų poreikiai ir nenurodė, kokia jiems yra reikalinga išlaikymo suma. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kadangi byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai lanko pomokyklinius užsiėmimus, atsakovė yra apdraudusi D. V. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, dukra dalyvauja tarptautiniuose konkursuose, kurių išlaidas taip pat apmoka atsakovė, be to, yra įrodymai, patvirtinantys vaikams diagnozuotus sveikatos sutrikimus, išlaidas jų gydymui ir reabilitacijai. Atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pateikė rašytinius duomenis, t.y. pastaruoju metu išduotus išrašus iš medicininių dokumentų apie vaikams diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir gydymus, taip pat vaistų receptus ir apmokėjimo kvitus. Iš atsakovės pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, kad D. buvo atlikta mokama kelio operacija, už kurią mokėjo atsakovė, o D. sveikata pablogėjo. Todėl darytina išvada, kad vaikų poreikiai yra padidinti, jiems reikalingas gydymas, reabilitacijos. Be to, D. V. turi išimtinių muzikinių gabumų, lanko Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, dalyvauja muzikiniuose pasirodymuose, kas reikalauja papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui pakaktų mažesnės išlaikymo sumos.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaikymo dydį, kadangi ieškovas įgijo pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, todėl jo galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D.i ir D. sumažėjo. Tačiau išlaikymo dydis, įvertinus nepilnamečių vaikų specialius poreikius, buvo pagrįstai sumažintas nuo 700 Lt iki 600 Lt, o ne iki 400 Lt, kaip prašė ieškovas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Reikia pabrėžti, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu (maistas, higiena, apranga ir pan.) ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo nepilnamečių vaikų išlaikymo iš ieškovo sumažinimas iki 700 Lt yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantai pateikė rašytinį įrodymą – išrašą iš internetinio puslapio apie galimybę atlikti kelio operaciją nemokamai, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiais terminais realiai tokio pobūdžio operacija galėtų būti atlikta. Tuo tarpu atsakovė paaiškino, jog nemokamos operacijos reikėtų laukti apie 2 metus; pagal gydytojo nurodymus operacija buvo reikalinga atlikti anksčiau, todėl atsiradus galimybei operacija buvo atlikta gegužės mėnesį. Taip pat apeliantai pateikė internetinio puslapio išrašą, kuriame nurodyta, kad D. yra M. S. fondo „SOS talentai“ stipendininkė, tačiau nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kuriam laikotarpiui stipendija yra paskirta. Todėl įvertinus papildomai pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nepaneigia auščiau padarytų išvadų vertinant vaikų poreikius ir teismo nustatytą išlaikymo dydį.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog teismas nevertino apeliantų vaiko poreikių bei jam reikalingo išlaikymo dydžio. Visų pirma, pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečiams vaikams D. ir D. V. priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo; antra, nors apeliantai nurodo, kad M. V. dažnai serga, tačiau jokių duomenų, kad jam reikalinga speciali priežiūra ar jis turi kitokių specialių poreikių dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų periodiški susirgimai yra būdingi bet kokio amžiaus vaikams. Kadangi dėl D. ir D. V. poreikių yra pasisakyta anksčiau, kolegija aukščiau nurodytų motyvų nekartoja, tačiau pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat svarbus vaikų amžius. Bylos duomenys patvirtina, jog D. V. gimusi 1998-07-13, D. V. gimęs 1995-06-10, o M. V. gimęs 2008-05-08, taigi, vaikų, dėl kurių išlaikymo dydžio pakeitimo sprendžiamas klausimas, amžius yra 13 ir 16 metų, tuo tarpu M. V. yra tik 3 metai; akivaizdu, kad mažamečio ir paauglių poreikiai yra skirtingi ir paauglių poreikiams tenkinti reikalinga daugiau lėšų nei mažamečiam vaikui; Be to, taip pat aktuali yra ir ta aplinkybė, kad vaikų tėvas prie išlaikymo neprisideda jokiais kitais būdais, t.y. nepraleidžia su vaikais savaitgalių, švenčių, dalies atostogų, kurių metu rūpintųsi maistu, laisvalaikiu, lavinimusi, užtikrintų buities sąlygas ir kt. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantai yra jauni, darbingo amžiaus ir geros sveikatos, todėl nėra pagrindo teigti, kad negali teikti savo nepilnamečiam sūnui jam reikalingo išlaikymo.

Atmestinas apeliantų argumentas, jog pakeistas išlaikymo dydis turi būti mokamas nuo kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo, kaip nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime. CK 3.201 str. nustato, kad išlaikymo dydis gali būti teismo sprendimu sumažintas ar padidintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šiuo atveju būtina konstatuoti aplinkybių, įtakojusių šalių turtinę padėtį, buvimą. Todėl tik nuo to momento, kai teismas savo sprendimu konstatuoja, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą mažinti ar didinti priteistą išlaikymo dydį, išlaikymo dydis gali būti keičiamas. Tokiu būdu išlaikymo dydis gali būti keičiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 11 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų S. V. ir J. V. po 5,50 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Loreta LipnickienėHenrichas Jaglinskis