Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausme – laisves atemimas šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 punktu K. K. paskirta laisves atemimo bausme atideta vieneriems metams, ipareigojant ji per ši laika be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2010 m. gegužes 1 d. atlyginti priteista žala.

Priteista iš K. K. 8708,33 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai.

D. P. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

K. K. nuteistas už tai, kad 2009 02 27, apie 01.00 val., klube „(duomenys neskelbtini)“, esanciame (duomenys neskelbtini), dirbdamas administratoriumi – apsaugininku, žodinio konflikto metu pastume girta D. P., kuris nuo stumtelejimo griuvo ir atsitrenke i veidrodžio kampa ir to pasekoje D. P. buvo padarytas ispaustinis kairio smilkinkaulio lužis, poodines kraujosruvos ir nubrozdinimas kairio smilkinkaulio srityje, kas 2009 04 02 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1343/09/01 ivertinta sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tuo K. K. savo veiksmais padare nukentejusiajam D. P. sunku sveikatos sutrikdyma del neatsargumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendi, atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes, o Valstybines ligoniu kasos civilini ieškini del 8708,33 Lt nukentejusiojo D. P. gydymo išlaidu, netenkinti arba žymiai mažinti. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike istatyma, reglamentuojanti butinaja ginti, neatsižvelge i esmine reikšme turincius irodymus byloje, teismo išvados yra nepagristos bei neatitinka bylos aplinkybiu. Anot nuteistojo, byloje esantys irodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jam grese pavojus ir jis buvo sužalotas nukentejusiojo, taciau teismas neatsižvelge i specialisto išvada Nr. G2892/09(01), iš kurios matyti, jog jis buvo sužalotas. Nuteistasis teigia, kad jeigu butu nesigynes nuo nukentejusiojo veiksmu, jam butu padaryti didesni sužalojimai. Be to, nuteistojo manymu, tai, kad D. P. buvo neblaivus, negali buti pagrindas pripažinti, kad jam negrese pavojus. Pažymi, jog istatymas, reglamentuojantis butinaja ginti, išimciu butinajai ginciai keliamu reikalavimu, kai ji naudojama siekiant apsiginti nuo neblaivaus asmens, nenumato, o teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad pavojingas kesinimasis turi buti realus ir akivaizdus, egzistuoti objektyviai, turi buti prasidejes ar tiesiogiai gresiantis besiginanciojo teisems. Apelianto teigimu, yra akivaizdu, jog D. P. kesinimasis, kurio mastas ir padariniai atitinka baudžiamosios veikos, itvirtintos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, laikytinas pavojingu kesinimusi. Taip pat nurodo, kad byloje esantys irodymai, liudytoju parodymai patvirtina, jog D. P. pirmas sudave smugi ir jis susidariusiomis aplinkybemis pagristai pamane, jog pavojingas kesinimasis prasidejo arba tiesiogiai gresia.

Taipogi nuteistasis teigia, kad apylinkes teismas nepagristai neišsprende klausimo, del jo skundo del 2009 m. rugpjucio 13 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos priimto nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei neatsižvelge i ji priimant nuosprendi byloje. Nuteistojo nuomone, toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, be to, skundo išnagrinejimas galejo tureti esmines itakos priimant nuosprendi, nes tik skunda išnagrinejes, teismas galejo išsamiai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi. Anot nuteistojo, ikiteisminio tyrimo atlikimas ir atitinkamas kaltinimo pateikimas nukentejusiajam D. P. jo veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymiu, galejo buti pripažinta jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Nuteistojo manymu, apylinkes teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, nepagristai neatsižvelge i jo prašyma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 39 straipsni. Nurodo, jog jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nusikaltima padare pirma karta, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes: veikos padarymo itakai turejo provokuojantis nukentejusiojo elgesys, suteike pagalba nukentejusiajam ir aktyviais veiksmais bande išvengti sunkesniu padariniu, nukentejusysis pats sužalojo jam sveikata, kas yra pagrindas kilti nukentejusiojo atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dali; nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Nuteistasis pabrežia, kad budamas atsakingas jauno amžiaus žmogus, aiškiai suvokia savo padarytos veikos pobudi bei pasekmes ir del to iš dalies prisipažino.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nepagristai priteise iš jo 8708,33 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai – nukentejusiojo D. P. gydymo išlaidu atlyginima. Teigia, jog yra akivaizdu, kad nagrinejamoje situacijoje nukentejusysis visiškai nesilaike apdairumo, pakankamo rupestingumo ir atsargumo reikalavimu – pats išprovokavo ir savo veiksmais prisidejo prie padarytos žalos. Nurodo, jog pagal suformuota teismu praktika tokio pobudžio bylose net ir lengvo nukentejusiojo neblaivumo atveju žalos dydis mažinamas itin žymiai arba reikalavimas apskritai atmetamas. Be to teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turtine padeti. Nuteistasis tvirtina, jog jo dabartine finansine padetis yra sunki, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, paskutineje turetoje darbovieteje iki šiol neišmoketi atlyginimai už kelis menesius, bendroveje vykdoma bankroto procedura, del sunkios ekonomines padeties kito darbo ir pajamu šaltiniu neturi. Šiuo metu gyvena padedamas motinos, kuri turi išlaikyti ir jo seseri. Taciau teismas neivertino šiu aplinkybiu. Be to, nuteistasis mano, kad neturi pareigos atlyginti D. P. gydymo išlaidu arba šis reikalavimas gali buti tinkintinas tik iš dalies, nes šias išlaidas turi padengti ir pats nukentejusysis.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore taip pat praše apeliacini skunda tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies del sekanciu motyvu.

DEL BUTINOSIOS GINTIES BUVIMO NUTEISTOJO VEIKSMUOSE.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nagrinejamojoje situacijoje jis padare veika gindamas savo sveikata ir butinosios ginties ribu neperženge, todel mano, jog yra pagrindas atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes šioje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. Skunde nurodoma, kad BK 28 str. taikymo dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino esmine reikšme turincius irodymus, nes byloje neabejotinai nustatyta, jog konflikta, budamas girtas, pradejo butent nukentejusysis D. P., kuris pirmas sudave nuteistajam i veida bei tuo padare jam kuno sužalojima, medicinos specialisto ivertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tai patvirtina byloje esanti išvada. Taciau apylinkes teismas i šias aplinkybes neatsižvelge, nors jos patvirtina realios, prasidejusios ir jau vykdomos gresmes apelianto sveikatai buvima. Tik del šios priežasties K. K., siekdamas išvengti tolimesnes žalos savo sveikatai, gindamas save, pastume nukentejusiji, del ko šis nukrito ir susižalojo. Todel apelianto nuomone jis turi buti atleistas nuo baudžiamiosios atsakomybes, kadangi esant nurodytoms aplinkybems veike butinosios ginties ribose bei šiu ribu neperženge.

Išnagrinejusi baudžiamaja byla ir susipažinusi su jos medžiaga kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai apie tai, kad pakankamo pagrindo pripažinti K. K. veiksmus nagrinejamojoje situacijoje kaip atitinkancius butinosios ginties savoka nera. Kaltinamasis aktas ir nuosprendis tvirtina, jog apeliantas buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad 2009-02-28 žodinio konflikto metu pastume D. P., nuo ko šis nukrito, atsitrenke galva bei tuo budu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šios aplinkybes yra negincijamai nustatytos byloje. Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad nurodytas sveikatos sužalojimas nukentejusiajam buvo padarytas kilusio tarp nukentejusiojo ir nuteistojo konflikto metu, kai D. P. sudave nuteistajam smugi i veida, o apeliantas ši pastume, nuo ko nukentejusysis nukrito ant grindu. Kolegijos manymu šiuo atveju susidariusa situacija, ivykusi tarp šaliu susistumdyma, galima vertinti kaip prasidejusias muštynes, nes abi puses naudojo smurta ir tai suvoke. Nuosprendyje teisingai pastebeta, jog nuteistasis, budamas suauges vyras, apsaugos tarnybos darbuotojas, turintis tam tikra gyvenimo patyrima, studujuojantis aukštojoje mokykloje, stumdamas girta nukentejusiji, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo numatyti šio savo veiksmo galimus padarinius – nukentejusiojo kritima ir susižalojima. Apeliantas teigia, jog po smugio i veida sudavimo jo sveikatai grese realus pavojus ir todel siekdamas išvengti tolimesnes žalos savo sveikatai padarymo, gindamas save, pastume D. P.. Apylinkes teismas nuosprendyje pripažino, kad nuteistojo sveikatai nagrinejamo konflikto metu pavojus negrese. Apeliacines instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Pavojingas kesinimasis turi buti realus. Kesinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanciojo vaizduoteje. Kesinimosi pavojinguma lemia kesinimosi intensyvumas, besikesinanciuju skaicius, jegu santykis, kesinimosi metu naudojamos priemones, galimos žalos dydis ir kitos panašios aplinkybes. Šioje konkrecioje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentejusiojo ir nuteistojo buvo tik prasidejes ir vyko tik tarp ju dvieju, o D. P. spejo apeliantui suduoti viena smugi. Pažymetina ir tai, jog nukentejusysis K. K. sveikatai sužaloti konflikto metu nenaudojo jokiu priemoniu, o smugi sudave spontaniškai. Apeliantui nustatytas žalos dydis – nežymus sveikatos sutrikdymas, taciau galimos žalos dydi objektyviai nustatyti nera galimybes, nes tai gali buti tik subjektyvus situacijos ir jos eigos vertinimas. Esant aukšciau išdestytoms aplinkybems kolegija sprendžia, kad pakankamo pagrindo manyti, jog prasidejes konfliktas tikrai grese K. K. sveikatai bei kesinimasis buvo pakankamai pavojingas nera. Pripažintina, kad bylos duomenu nepakanka tam, kad padaryti pagrista išvada apie tai, jog šiuo atveju kesinimasis buvo realus ir egzistavo objektyviai. Kolegijos nuomone apelianto teiginys apie šioje situacijoje jo sveikatai gresianti pavoju yra tik jo subjektyvus vertinimas, nepatvirtinamas bylos medžiaga ir grindžiamas tik jo speliojimu del galimu sunkesniu kuno sužalojimu padarymo jo sveikatai. Todel apelianto veiksmai negali buti vertinami kaip butinoji gintis ir pagristai kvalifikuoti kaip padaryti del neatsargumo, nes jis turejo ir galejo numatyti, kad ivykio aplinkybes suvokia klaidingai. Be to, jau mineta, apeliacines instancijos manymu, šiuo atveju susiklosciusia situacija kai abi šalys naudojo fizine jega, suduoda smugi ir susistumdo, gali buti vetinama kaip prasidejusios muštynes, kuriu metu teises i butinaja ginti nebuna.

DEL PADARYTO BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAŽEIDIMO.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkes teismas nepagristai neišsprende nuteistojo skundo del 2009-08-13 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos priimto nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei neatsižvelge i ji priimant skundžiama nuosprendi byloje. Apeliantas nurodo, kad nagrinejamo ivykio metu nukentejusysis D. P. padare jam nežymu sveikatos sutrikdyma, todel galimai jo veiksmuose yra veikos, numatytos BK 140 str. požymiu. K. K. kreipesi i prokuratura prašydamas pradeti ikiteismini tyrima nukentejusiojo atžvilgiu, taciau prokuratura 2009-08-13 Nutarimu atsisake tai daryti. Ši prokuraturos Nutarima jis apskunde ikiteisminio tyrimo teisejui, taciau teisejas persiunte jo skunda šia byla nagrinejanciam apylinkes teismui. Išnagrinejus baudžiamaja byla ir priemus 2009-09-23 nuosprendi, apelianto skundas del nurodyto prokuraturos nutarimo pirmosios instancijos teisme išnagrinetas nebuvo ir tokiu budu buvo pažeistos jo teises i gynyba bei padarytas esminis BPK pažeidimas (LR BPK 369 str. 3.), del kurio turi buti panaikintas skundžiamas nuosprendis

Bylos medžiaga tvirtina, kad 2009-08-13 prokuratura atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal K. K. pareiškima del galimai nukentejusiojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir nuteistasis ši nutarima apskunde ikiteisminio tyrimo teisejui, kaip ir numato BPK 168 str. 4 d. ( b.l. 135, 172-175 ). Taciau ikiteisminio tyrimo teiseja mineto skundo nenagrinejo, o perdave ji apylinkes teismui, nagrinejanciam šia baudžiamaja byla, ka patvirtina teisiamojo posedžio protokolas ( b.l. 179-185 ). Iš skundžiamo nuosprendižo turinio matyti, jog jame del aptariamo prokuraturos nutarimo teismas nepasisake.

Kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas nagrinedamas šia baudžiamaja byla ir kartu neišnagrinejes apelianto skundo del aukšciau nurodyto prokuraturos nutarimo Baudžiamojo proceso istatymo nepažeide, kadangi šio nutarimo apskundimo tvarka yra isakmiai nustatyta jau minetoje normoje – BPK 168 str. 4 d.: prokuroro nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui, o ikiteisminio tyrimo teisejo priimtas sprendimas – aukštesniajam teismui. Todel ikiteisminio tyrimo teiseja, gavusi K. K. skunda del prokuraturos nutarimo, turejo ji išnagrineti iš esmes, o ne perduoti teismui nagrinejanciam baudžiamaja byla apelianto atžvilgiu. Remiantis aukšciau nurodytu procesiniu istatymu ( BPK 168 str. 4 d. ) butent ikiteisminio tyrimo teisejas ir turejo patikrinti prokuraturos priimto nutarimo pagristuma ir teisetuma, o ne apylinkes teismas, nagrinejantis K. K. baudžiamaja byla. Be to, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturejo istatyminio pagrindo nagrineti nuteistojo skundo del prokuraturos nutarimo ir del to, kad skundu buvo prašoma pradeti ikiteismini tyrima nukentejusiojo atžvilgiu, o tai vadovaujantis LR BPK 164-166 str. str. yra ikiteisminio tyrimo pareigunu ir prokuroro prerogatyva. Nagrinejant byla K. K. atžvilgiu apylinkes teismas teisingai pripažino, jog konfliktine situacija bare sukele nukentejusysis, tai yra elgesi netinkamai. Taciau pirmosios instancijos teismas neturejo juridinio pagrindo spresti nukentejusiojo patraukimo baudžiamojon atsakomyben pagal BK 140 str. klausimo už apeliantui padaryta kuno sužalojima.

DEL LIETUVOS RESPUBLIKOS BK 39 STRAIPSNIO TAIKYMO.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendi neatsižvelge i gynybos prašyma atleisti apelianta nuo baudžiamosios atsakomybes vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, nes jo manymu tam yra visos šioje normoje numatytos salygos.

Apylinkes teismas šiuo klausimu nuosprendyje nepasisake. Apeliacines instancijos teismas susipažines su bylos medžiaga sprendžia, kad K. K. atžvilgiu BK 39 str. taikymui konstatuotinos visos šioje normoje numatytos salygos. Jis padare neatsargu nusikaltima ir nusikalstama veika padare pirma karta. Apylinkes teismo nuosprendyje nepasisakyta del jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, taciau kolegija sprendžia, jog apelianto atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis, numatytomis BK 59 str. 1 d. pripažintina tai, kad veikos padarymui turejo itakos provokuojantis girto nukentejusiojo D. P. elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p. ), tai, kad butent K. K., nukentejusiajam nukritus ir susižalojus, iš karto iškviete policija ir medicinine pagalba bei tokiu budu suteike sužalotam nukentejusiajam pagalba ( BK 59 str.1 d. 1 p. ). Be to, apeliacines instancijos nuomone nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažintina ir tai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla teisme pripažino esmine faktine bylos aplinkybe – tai, kad pastume nukentejusiji ir butent del šio jo veiksmo buvo sužalotas nukentejusysis, o apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje tvirtina, kad jis pergyvena del savo veiksmu neigiamu pasekmiu. Todel darytina išvada, kad yra apelianto atsakomybe lengvinanti aplinkybe – jo prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis ( BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Byloje nenustatyta K. K. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Be to, šiuo atveju taikant BK 39 str. nuostatas kolegija pažymi, kad apeliantas dirba, yra jauno amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje. Minetu aplinkybiu visuma leidžia apeliacinei instancijai padaryti išvada apie tai, kad nuteistaji už jo padaryta nusikalstama veika del mažesnio jos pavojingumo laipsnio nebutina traukti baudžiamojon atsakomyben. Be to, kolegijos vertinimu baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas bei jos nagrinejimas teismuose šiuo konkreciu atveju jau padare teigiama poveiki apeliantui bei privers ji ateityje laikytis istatymu. Todel K. K. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybes, o atsižvelgiant i aukšciau minetas jo asmenybe charakterizuojancias duomenis, teismas neskiria jam Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje numatytu baudžiamojo poveikio priemoniu.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma Valstybines ligoniu kasos civilini ieškini del 8708,33 litu nukentejusiojo D. P. gydymo išlaidu atlyginimo, priteisto iš K. K., netenkinti arba žymiai mažinti, nes pats nukentejusysis nesilaike apdairumo, pakankamo rupestingumo ir atsargumo reikalavimu bei savo veiksmais išprovokavo atsiradusia jam žala. Be to jis žalos padarymo metu buvo girtas. Apeliantas prašo atsižvelgti i jo sunkia turtine padeti.

Skundas šioje dalyje netenkinamas, pirmosios instancijos teismas, pripažinus apelianta kaltu padarius nusikalstama veika, pagristai vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d. priteise iš jo nukentejusiojo gydymo išlaidas Valstybines ligoniu kasos naudai, nes pagal šiu normu nuostatas atlygines kito asmens padaryta žala asmuo turi i padariusi žala asmeni regreso teise tokio dydžio, kiek sumokejo žalos atlyginimo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Duotuoju atveju padarytas neatsargus nusikaltimas. Taciau butina atsižvelgti i Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrasias deliktines civilines atsakomybes taisykles. Šio straipsnio 1 dalies esme yra ta, kad pareiga atlyginti žala atsiranda nepriklausomai nuo neteiseta veika padariusio asmens kaltes formos ( tycios ar neatsargumo ). Todel K. K., padares neatsargu nusikaltima, privalo atlyginti ligoniu kasai jos turetas nukentejusiojo gydymo išlaidas tokio dydžio, kiek ji sumokejo gydant nukentejusiji.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra ipareigotas iki 2010 m. gegužes 1 d. atlyginti Valstybines ligoniu kasos naudai priteista 8 708,33 litu dydžio žala. Apeliacine instancija mano, jog atsižvelgiant i priteista pakankamai dideli žalos atlyginima ir i K. K. turtine padeti, šios žalos atlyginimo terminas turi buti pailgintas.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 23 d. nuosprendi dalyje del K. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamaja byla jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybes, esant lengvinanciu aplinkybiu.

K. K. ipareigoti atlyginti priteista 8 708,33 litu dydžio žala Valstybines ligoniu kasos naudai iki 2010 m. spalio 1 d.

Kitoje dalyje 2009 m.rugsejo 23 d. nuosprendi palikti nepakeista.