Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-18 · Byla Nr. N-575-8398-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-18
Bylos Nr.
N-575-8398-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575- 8398/09Procesinio sprendimo kategorija 39.2., 45.4.7. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 7 d. D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 7 d., 21.30 val., Kaune, Vytauto prospekte 12, vairavo E. N. vardu registruotą transporto priemonę „Mercedes Benz CLK200K“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,54 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarimu jau buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą. Be to, minėtą transporto priemonę jis vairavo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 236 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu D. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo paskirta 100 Lt bauda, už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirtas 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas su transporto priemonės „Mercedes Benz CLK200K“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Teismas, nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir D. V. paskyrė galutinę nuobaudą - 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės „Mercedes Benz CLK200K“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Teismas konstatavo, jog D. V. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties pažeidėjo paaiškinimas, alkotesterio parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išrašas iš duomenų bazės apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad D. V. transporto priemonę valdė teisėtai, esant laisvai išreikštai savininko valiai, kadangi byloje objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. V. savavališkai, pažeisdamas transporto priemonės savininko E. N. teises, užvaldė automobilį, byloje nėra. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad D. V. niekur nedirba, administracine tvarka baustas už pažeidimų, numatytų ATPK 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtų baudų nesumokėjęs.

II.

E. N. pateiktu teismui apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę „Mercedes Benz CLK200K“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog D. V. transporto priemonę užvaldė savavališkai, be jo sutikimo, paimdamas raktelius iš dėtuvės, kai jis buvo užmigęs. Nurodo, kad jis aiškiai išreikšto leidimo vairuoti D. V. nedavė.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašo E. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad E. N., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi neatsakingai, iš anksto nesiėmė priemonių, kad jo transporto priemone nepasinaudotų kiti asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog transporto priemonės konfiskavimo nuobauda D. V. buvo skirta pagal ATPK 130² straipsnį, kuris inter alia įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, - užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad transporto priemonės, kurią teismo nutarimu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkas E. N., dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir jam buvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Nors teismo posėdžio metu jis nurodė, kad leidimo D. V. naudotis jo transporto priemone jis nebuvo davęs, o šis transporto priemonę užvaldė savavališkai, tačiau teismas pagrįstai jo parodymus vertino kritiškai ir konstatavo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė buvo paimta prieš savininko valią ir ja buvo naudojamasi neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka, kad E. N., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad jo transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jo valią. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 130² straipsnio taikymas tokiu būdu, kad transporto priemonės konfiskavimas negalėtų būti skiriamas tuo atveju, kai automobilio savininkas teigia valios perduoti savo automobilį valdyti ar naudoti kitam asmeniui neišreiškęs, nors nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, apsunkintų numatytų šioje ATPK nuostatoje atsakomybės priemonių bei įstatymų leidėjo tikslų tinkamą įgyvendinimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl E. N. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Iš byloje esančio 2009 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. 650483 matyti, kad E. N. pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 50 litų žyminį mokestį (b. l. 26). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, skundai dėl administracinių nuobaudų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuta r i a:

E. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Grąžinti E. N. 2009 m. spalio 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jo sumokėtą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius