Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, kaltinamajam J. A., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)" generaliniu direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. neturėdamas leidimo laikė didelį kiekį šaudmenų. Būtent, J. A. nuo 2018 m. vasario 7 d., kai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis, bei toks sprendimas buvo pradėtas vykdyti, iki 2020 m. liepos 16 d. 11.28 val. savo namuose (gyvenamajame name), esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., laikė 140 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 12 - to kalibro, centrinio įskėlimo šovinių ir 390 vnt. pramoniniu būdu pagamintų 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo šovinių, kol kratos metu šiuos šaudmenis surado ir išėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo tarnybos pareigūnai. Tokiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje.

J. A. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad maždaug prieš 8 metus įstatymo nustatyta tvarka jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą savigynai. Po leidimo gavimo maždaug kelių mėnesių laike jis įsigijo du šaunamuosius ginklus -pistoletą Beretta, (5,6 mm kalibro šoviniai) ir šautuvą Winchester, (12 kalibro šoviniai). Ginklus laikė įrengtose saugyklose savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ginklais parduotuvėje „Pas V.“ jis nusipirko keletą šimtų šovinių skirtų pistoletui ir šovinių šautuvui „Winchester“, kuriuos laikė namie įrengtuose seifuose. 2018 m. sausio 15 d. jam paskambino telefonu iš policijos ir liepė pristatyti į policiją ginklus, nes buvo baustas administracine tvarka, suprato jog jam panaikintas leidimas ginklams. Kadangi tuo metu jis buvo komandiruotėje, išvykęs, tai iškarto sugrįžęs, ginklus ir kažkokį kiekį šovinių, kiek tiksliai neprisiminė, nuvežė ir pridavė saugojimui į policiją, nuvežė tai ko paprašė. Kai vežė priduoti ginklus neatkreipė dėmesio, kad namuose seife dar liko šovinių, padarė klaidą ir nepridavė visų šovinių, suprato jog tuo pasirūpinti buvo jo pareiga. Pridavus ginklus saugojimui, tikėjosi, kad leidimą ginklams laikyti jam vėl grąžins ir galės ginklus laikyti. Pridavus ginklus ir dalį šovinių, jam policijoje davė pasirašyti kažkokius dokumentus, bet į tai neatkreipė dėmesio. Vėliau buvo pradėtas tyrimas dėl jo įmonės veiklos, policijos pareigūnai kratos metu jo namuose, seifuose, įrengtuose po lova ir namo rūsyje, surado likusius, policijai nepriduotus šovinius.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš kratos protokolo matyti, kad J. A. deklaruotoje ir gyvenamojoje vietoje - adresu (duomenys neskelbtini), 2020-07-16 buvo atlikta krata, kurios metu gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo rasti ir išimti įvairaus kalibro šoviniai – padarytas įrašas kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše 480 vienetų (tomas 1, bylos lapai 14-21). Tos pačios aplinkybės patvirtintos ir policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime (tomas 1, bylos lapai 22-23).

Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvados seka, kad, vadovaujantis šaudmenų, šaunamųjų ginklų bei šaunamųjų ginklų identifikacinių tyrimų atlikimo metodika atlikus kratos metu surastų šaudmenų balistinį tyrimą, buvo nustatyti 140 vnt. šovinių požymiai, jog tai šaudmenys - pramoninės gamybos, 12-to kalibro, centrinio įskėlimo, šoviniai, skirti šaudyti iš lygiavamzdžių, 12-to kalibro, medžioklinių bei sportinių šautuvų - B kategorijos šaunamųjų ginklų, bei nustatyti 390 vnt. šovinių požymiai, jog tai šaudmenys - pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai skirti šaudyti iš graižtvinių, 5,6 kalibro pistoletų, revolverių ir šautuvų - B kategorijos šaunamųjų ginklų. Siekiant nustatyti, ar šoviniai tinkami šaudyti, buvo atliktas eksperimentas ir nustatyta kad šoviniai šaudyti tinkami. Iš tos pačios specialisto išvados seka, kad šoviniai tirti buvo pateikti užklijuotame plastikiniame pakete, jo pakuotė nepažeista ir perskaičiavus pateiktų šovinių kiekį, nustatyta tikras jų skaičius sudaro ne 480 vnt., bet 530 vnt., tai yra 140 vnt. vienos rūšies ir 390 vnt. kitos rūšies šovinių, viso 530 vnt. (tomas I, bylos lapai 29-35).

Iš 2020-07-22 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos rašto Nr. 20-S-15088 "Dėl leidimų ginklams" matyti, kad J. A. leidimas laikyti ginklus savigynai buvo išduotas 2012 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. sausio 15 d. tas pats leidimas buvo panaikintas. J. A. šeimos nariams leidimas laikyti ginklus nebuvo išduotas ( tomas I, bylos lapas 38).

Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018-01-15 sprendimo Nr. 18-1L-20-00130-e „dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ matyti, kad atsiradus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai sąlygai (apribojimui) kai B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o J. A. tokiu pripažintas, nes per tris metus du kartus padarė administracinius nusižengimus, būdamas neblaivus, kaltinamajam anksčiau išduotas leidimas Nr. 0000474 laikyti ginklus ir šaudmenis buvo panaikintas ( tomas I, bylos lapai 42-43).

Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos rašto Nr. 20-S-20098 "Dėl J. A." ir pateiktų priedų: Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. sausio16 d. rašto Nr. 20-S-4079(1.16) "Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 18-1L-20-00130-e „dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, J. A. 2018 m. vasario 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo padaliniui pateikto prašymo "Dėl šaunamųjų ginklų laikino saugojimo" Nr. 18-G-20-00602-e, matyti, kad vykdant priimtą sprendimą „Dėl leidimo laikyti ginklus panaikinimo“, kaltinamajam 2018 m. sausio 16 d. buvo išsiųsta priimto sprendimo kopija ir nurodymas priduoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyrių turimus pistoletą, lygiavamzdį šautuvą, ginklų priedus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų pažymėjimus. Po to, jau vykdydamas policijos įstaigos priimtą sprendimą, 2018 m. vasario 7 d. kaltinamasis Kauno apskrities VPK Licencijavimo padaliniui pateikė prašymą dėl laikino saugojimo ir pridavė saugoti šaunamuosius ginklus „Germanica“, „Beretta 87 Cheetan“, dvi šovinių dėtuves ir 12 vienetų 22 Lr kalibro šovinių ( tomas I, bylos lapas 45-49).

Taigi iš paminėtųjų įrodymų, tai yra paties kaltinamojo paaiškinimų, rašytinių dokumentų ir po jų priėmimo sekusių kaltinamojo veiksmų matyti, kad J. A. nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas laikyti (savigynos tikslais) šaunamuosius ginklus ir jiems skirtus šaudmenis. Taip, turėdamas tam leidimą J. A. teisėtai įsigijo du šaunamuosius ginklus ir jiems skirtus šaudmenis, kuriuos laikė savo gyvenamajame name specialiai įrengtuose seifuose (dėžėse). Dėl padarytų administracinių pažeidimų, J. A. 2018 m. sausio 15 d. įgaliotų policijos pareigūnų sprendimu išduotas leidimas laikyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis buvo panaikintas. Būtent šį sprendimą vykdant, J. A. 2018 m. vasario 7 d. pateikė prašymą policijos komisariatui priimti saugoti du turimus šaunamuosius ginklus, jų priedus dėtuves ir 12 vnt. šovinių bei šiuos daiktus pridavė policijai. Tokia įvykių seka, atlikti veiksmai, pridavus policijai ginklus dalį šaudmenų (12 vnt.) rodo, kad kaltinamasis suprato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, jog ginklus ir šaudmenis gali turėti, laikyti tik turint galiojantį leidimą laikyti nurodytiems daiktams, o praradus nepriekaištingos reputacijos asmens statusą, jam toks leidimas buvo panaikintas ir teisę laikyti ginklus bei šaudmenis jis prarado, todėl pasilikti savo žinioje ir disponavime likusius (faktiškai nustatytus ir surastus) ginklams skirtus šaudmenis jis neturėjo teisės. Nors kratos protokole nurodytas laikytų šaudmenų kiekis neatitinka faktiškai inkriminuotam laikytų šaudmenų kiekiui (mažesnis 50 vnt.), tačiau atsižvelgiant į specialisto išvados duomenis, kad balistiniam tyrimui šoviniai buvo pateikti supakuoti užklijuotame plastikiniame pakete, kurio pakuotė nepažeista, tinkamai aprašyti ir tik išpakavus bei perskaičiavus šovinių kiekį, nustatytas faktinis tikslus – 390 vnt., tai yra 50 vnt. didesnis, vienos rūšies šovinių skaičius, tai nelaikytina esminiu pažeidimu, turinčiu įtakos pareikštam kaltinimui ir teisingam veikos kvalifikavimui.

Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini nusikalstamais, įvertinant neteisėtai laikytų šaudmenų skaičių - 530 šovinių, kas sudaro didelį kiekį, jie kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota nusikaltimo pradžia nuo 2018 m. sausio 15 d., tai yra policijos įstaigos sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti ginklus ir šaudmenis, priėmimo dienos. Ši aplinkybė tikslintina, nes kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis apie priimtą policijos įstaigos sprendimą sužinojo vėliau, po jo priėmimo dienos ir savo pareigą priduoti policijos įstaigai turimus ginklus bei šaudmenis suprato 2018 m. vasario 7 d., kai šią pareigą iš dalies įvykdė, o didžiąją dalį šaudmenų į policijos įstaigą nepristatė, bet juos toliau neteisėtai laikė savo namuose.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytą nusikalstamą veiką, jos sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, nusikaltimo padarymo aplinkybes, paties kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo priskirta prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau įvertinant visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. A. padarytos veikos – 530 šovinių laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama griežta laisvės atėmimo bausme, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo principų neatitinka. Šioje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis, laikydamas nustatytą kiekį šovinių, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas. Šiuo konkrečiu atveju vertintinos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Byloje nustatyta, kad ginklus ir šaudmenis J. A. įsigijo teisėtai, turėdamas nustatyta tvarka dar 2012 m. išduotą leidimą, o šį leidimą panaikinus, 2018 m. vasario 7 d. ginklus, dalį šovinių pridavė į policijos įstaigą, tikėdamasis, kad praėjus nustatytam laikui leidimas laikyti bei ginklai jam bus sugrąžinti. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad šaudmenis kaltinamasis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingai visuomenei, jie buvo laikomi pritaikytuose seifuose, tad nebuvo tikimybės jog jie gali patekti tretiesiems asmenims, galintiems kelti pavojų visuomenei. Tad atsižvelgiant į tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, žalingų pasekmių nebuvimą, teismo nuomone turi būti atitinkamai parenkamos ir adekvačios teisės pažeidimui poveikio priemonės. Kaltinamasis anksčiau neteistas, turi išsilavinimą, dirba įmonėje vadovaujančiose pareigose, charakterizuojamas tik teigiamai, gyvena šeimoje, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, todėl atsižvelgiant į aptartas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, lygiaverčiai įvertintina ir kaltininko asmenybė, jos resocializacijos poreikiai. Teismo nuomone nėra pagrindo manyti, kad kitos teisinės priemonės, kad nei numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje, būtų aiškiai nepakankamos kaltinamajam pasitaisyti ir jį nubausti. Todėl atsižvelgiant į paminėtą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 54 straipsnio 3 d. nuostatos, jam skirtina švelnesnė bausmė ir jos dydis nustatytinas, įvertinant, kad faktiškai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nors tuo klausimu specialiai teismo nutartis ir nebuvo priimta.

Daiktų (šaudmenų, prijungtų prie baudžiamosios bylos) klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka, tai yra šaudmenys (520 vnt., likusių po atlikto balistinio tyrimo), kurie buvo nusikaltimo dalykas, konfiskuotini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.

Daiktinius įrodymus - po atlikto tyrimo (2020-08-21 specialisto išvada) likusius 520 vnt. šovinių saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, kaip nusikaltimo dalyką konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.