Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai);

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai) ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. B. ir A. Š. apgaule savo ir kitų naudai sukčiaudami įgijo svetimą turtą, o būtent būdami recidyvistais, 2022 m. gruodžio 21 d. apie 14.06 val., veikdami bendrininkų grupėje, L. B. būdamas kalėjime, esančiame Rumšiškių g. 23, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. A. F. į laidinį telefoną į Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis anūku A., pranešė, kad jį einantį per pėsčiųjų perėją kliudė automobiliu moteris, kuri jį partrenkusi atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu sužalota moteris, jis ir apgadintas moters automobilis bei paprašė paskolinti 3 000 Eur atlyginti už apgadintą automobilį ir pasakė, kad dabar su ja kalbės policijos pareigūnas, po to telefonu L. B. melagingai prisistatęs policijos pareigūnu pasakė, kad situacija labai bloga, moteriai stipriai sužalota galva, reikia dar 5 000 Eur moters operacijai, bei pasakė, kad atsiųs žmogų pinigus paimti bei nurodė paimti popieriaus lapą ir surašyti, kad ji sutinka paskolinti savo anūkui pinigus padengti padarytą žalą, už apgadintą automobilį 3 000 Eur ir dar 5 000 Eur, po ko, t. y. netrukus, A. Š. veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su L. B., A. Š. sužinojęs iš L. B. A. A. F. adresą, kur reikia nueiti paimti pinigus, taip pat pasakė, kad jis prisistatytų pinigus atėjusiu paimti vyru, atėjo pas A. A. F. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) iš A. A. F. paėmė 8 000 Eur, t. y. apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - pinigus, padarydamas nukentėjusiajai A.A. F. 8 000 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat būdami recidyvistais, 2022 m. gruodžio 21 d. apie 14.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, L. B. būdamas kalėjime, esančiame Rumšiškių g. 23, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs A. T. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis anūku K. T., pranešė, kad jam nutiko nelaimė, jis pakliuvo po automobiliu, o automobilis kurį jį partrenkė, trenkėsi į stulpą ir jis stipriai apgadintas, kad reikalinga atlyginti padarytą žalą už automobilį automobilio savininkei ir A. T. pasakius, kad ji turi tik 2 000 Eur, jis pasakė, kad 2 000 Eur pakaks ir pasakė, kad dabar su ja kalbės policijos pareigūnas, po to telefonu L. B. melagingai prisistatęs policijos pareigūnu pasakė, kad jis viską sutvarkys, bei nurodė pinigus paduoti atvykusiam vyrui, po ko, t. y. netrukus, A. Š. veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su L. B., A. Š. sužinojęs iš L. B. A. T. adresą kur reikia nueiti paimti pinigus, taip pat pasakė, kad jis prisistatytų pinigus atėjusiu paimti vyru, atėjo pas A. T. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. T. paėmė 2 000 Eur, t. y. apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - pinigus, padarydamas nukentėjusiajai A. T. 2 000 Eur turtinę žalą.

3. Taip pat būdamas recidyvistais, 2023 m. sausio 5 d. apie 10.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje, L. B. būdamas kalėjime, esančiame Rumšiškių g. 23, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs L. S. į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė esantis anūku A., pranešė, kad jis papuolė į eismo įvykį, kurio metu nukentėjo moteris, L. B. prisistačius policininku žadėjo viską sutvarkyti, t. y. kad reikės duoti pinigų nukentėjusiajai dėl automobilio remonto, taip pat pasakė kad ta nukentėjusioji gali būti neįgali, kad jai sumokėti reikalinga 4 000 Eur ir kad pinigų paimti ateis jo draugas, po ko, t. y. netrukus, A. Š. veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su L. B. sužinojęs iš L. B. L. S. adresą kur reikia nueiti paimti pinigus, taip pat pasakė, kad jis prisistatytų L. anūko A. draugu, su V. Š. (kuris galimai nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką) vairuojamu automobiliu atvyko ir nuėjo pas L. S. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), L. S. jį įsileidus į namus, su L. S. žinia paėmė seifo raktą, kuris buvo paslėptas kambario šviestuve, kambaryje atsirakino seifą ir iš seifo paėmė L. S. priklausančius 8 000 Eur, t. y. apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą - pinigus, padarydamas nukentėjusiajai L. S. 8 000 Eur turtinę žalą.

4. Be to, A. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, būdamas recidyvistu, 2024 m. balandžio 27 d. apie 15.56 val., iš UAB „Topo grupė“ parduotuvės „Topo centras“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė iš parduotuvės prekybinių patalpų žaidimų kompiuterį SONY PlayStation 5 Slim (Standard Disc Drive), 609 Eur vertės ir pasišalino iš parduotuvės, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, t. y. UAB „Topo grupė“ priklausantį, 609 Eur vertės, turtą, ir padarė UAB „Topo grupė“ 609 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl sukčiavimo A. T. atžvilgiu

Dėl sukčiavimo A. A. F. atžvilgiu

Dėl sukčiavimo L. S. atžvilgiu

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

10. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu(dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

11. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

12. Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi, susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Kvalifikuojant veiką, neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus, svarbu, kad visi kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

13. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. B. ir A. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – būdami recidyvistais, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai sukčiaudami įgijo svetimą turtą, o būtent: 1) 2022 m. gruodžio 21 d. apie 14.06 val. iš A. A. F. paėmė 8 000 Eur; 2) 2022 m. gruodžio 21 d. apie 14.30 val. iš A. T. paėmė 2 000 Eur; 3) 2023 m. sausio 5 d. apie 10 val. iš seifo paėmė L. S. priklausančius 8 000 Eur.

14. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

15. 2023 m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d., kuriuo buvo pakeista ir BK 182 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatyto sukčiavimo atvejų ratą. Kadangi pagal naują redakciją 1 dalyje palikus identišką galimų nusikalstamų veiksmų dispoziciją, nepasikeitė ir pirmos dalies sankcijoje numatytų galimų skirti bausmių ratas ir jų ribos, t. y. naujo įstatymo redakcija nepasunkino(nepakeitė) kaltinamųjų teisinės padėties (BK 3 straipsnis), todėl, vertinant tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamųjų apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyto svetimo turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamųjų, kaip bendravykdytojų, padaryti nusikalstami veiksmai iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliotų pinigų pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi straipsnio redakcija), požymius, t. y. svetimo turto įgijimas apgaule savo ir kitų asmenų naudai (paprastas sukčiavimas).

16. Kaltinamieji dėl padarytų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltais prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus. Kaltinamieji prisipažino, kad nusikalstamas veikas atliko, kadangi reikėjo narkotinių medžiagų. L. B. prisipažino, kad būdamas įkalinimo įstaigoje paskambindavo žmonėms, prisistatydavo artimaisiais giminaičiais, kuriems ne va tai nutiko nelaimė ir reikia pinigų. Po ko paskambinęs A. Š. nurodydavo adresą, kuriuo pastarasis nueidavo paimti pinigus. A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino L. B. parodymus.

18. Kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų objektai – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę. Kvalifikuojantis požymis – užvaldyto turto vertė, t. y. 8 000 Eur (iš A. A. F.), 2 000 Eur (iš A. T.), 8 000 Eur (iš L. S.), viršijančios 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršijančios 400 MGL (20 000 Eur). Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamieji suvokė, jog apgaulės būdu pateikdami tikrovės neatankančius faktus įgis sau piniginę naudą – grynuosius pinigus. Nukentėjusiosios būdamos apgautos pinigines lėšas perdavė A. Š., tuo tarpu kaltinamieji pinigais disponavo savo nuožiūra, todėl nusikalstamos veikos laikomomis baigtomis.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

20. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.

21. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas.

22. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, bei teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, jog kaltinime padaryta techninė klaida – neteisingai nurodytas nusikalstamos veikos laikas, t. y. 15.56 val. Atsižvelgiant į tai, jog šios klaidos ištaisymas nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesunkina kaltinamojo padėties, be to, teisiamojo posėdžio metu su šiuo ištaisymu sutiko visi proceso dalyviai, tikslina kaltinimą, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė 2024 m. balandžio 27 d. 10.56 val.

23. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. Š. kaltinime nurodytoje vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas recidyvistu 2024 m. balandžio 27 d. 10.56 val. iš UAB „Topo centras“ parduotuvės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė iš parduotuvės prekybinių patalpų žaidimų kompiuterį SONY PlayStation 5 Slim (Standard Disc Drive), kurio vertė 609 Eur. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

23.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl užėjęs į parduotuvę sumastė pavogti kompiuterį, kad galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų. Kompiuterį pardavė atsitiktiniam žmogui.

23.2. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip elgtis, po ko pagrobtu turtu disponavo, t. y. pardavė kitiems asmenims, su tikslu įsigyti narkotinių medžiagų.

23.3. Tai, kad kaltinamasis padarė įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, ir kt.) užfiksuoti duomenys.

24. Tad atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

25. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

26. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

27. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

28. BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

29. BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bausmių rūšys yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

30. Kaltinamųjų L. B. ir A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino, padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Kaltinamųjų L. B. ir A. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei tai, jog baudžiamojo įstatymo numatytas veikas padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

32. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį – L. B. padarė tris, o A. Š. 4 nesunkius nusikaltimus, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, su civiliniais ieškiniais abu kaltinamieji sutiko. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamuosius:

32.1. L. B. – dirbantis, daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra;

32.2. A. Š. – dirbantis, ne kartą teistas pagal BK 178 straipsnį, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamųjų asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamieji ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydami naujas nusikalstamas veikas, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, o būtent: už nusikalstamą veiką, padarytą A. A. F. ir L. S. atžvilgiu paskyrus didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 2 metams 1 mėnesiui; už nusikalstamą veiką, padarytą A. T. atžvilgiu paskyrus bausmės rūšies vidurkį, t. y. 1 metams 7 mėnesiams; bei A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje – mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkį, t. y. 6 mėnesiams.

34. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamųjų teistumus, į tai, jog L. B. nusikalstamas veikas atliko būdamas įkalinimo įstaigoje, o A. Š. pirmąją nusikalstamą veiką padarė tik būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos, darytina išvada, jog pridedam švelnesnė bausmės dalis didesnė nei numatytas minimalus 3 mėnesių terminas, t. y. pusę paskirtos bausmės. Tad atsižvelgiant į tai, L. B. skiriama subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; A. Š. 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

35. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo A. Š. atžvilgiu yra priimtas ir neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas, teismas siekdamas išvengti dvigubo kaltinamojo nubaudimo, bausmių nebendrina.

36. Tuo tarpu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė L. B. bendrintina su ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, t. y. prie Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis bei neatliktos bausmės pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skiriama galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal šiame punkte nurodytus apkaltinamuosius nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus).

Dėl civilinio ieškinio

37. Byloje yra pareikšti 3 nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo: 1) A. A. F. – 8 000 Eur; 2) L. S. – 8 000 Eur; 3) A. T. – 2 000 Eur.

38. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

39. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su nukentėjusiosioms padaryta turtine žala. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų patirtus nuostolius, t. y. iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu pasisavintus pinigus. Ieškinio suma, teismo nuomone yra protinga ir atitinka pasisavintų pinigų apimtį, be to, kaltinamieji su civiliniais ieškiniais sutiko visiškai, civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos laikomi pagrįstais. Šios turtinės žalos atsidaro dėl kaltinamųjų kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą kaltinamieji turi pareigą atlyginti solidariai.

40. Kaltinamajam A. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos A. A. F. atžvilgiu), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos A. T. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir L. B. paskirti subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir L. B. paskirti 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos A. A. F. atžvilgiu), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos A. T. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nusikalstamos veikos L. S. atžvilgiu), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir A. Š. (A. Š.) paskirti subendrintą 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. Š. (A. Š.) paskirti 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

A. Š. (A. Š.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A.A. F. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamųjų 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią kaltinamiesiems skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.