Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-31 · Administracinė byla Nr. I-3143-583/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
I-3143-583/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01871-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
V. C.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3143-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

2016 m. spalio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo V. C. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, jog įvairiais laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. birželio mėn. buvo pristatytas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis. Kamerose buvo šalta, drėgna, neįrengti sėdimi unitazai, kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, neužtikrintas natūralus apšvietimas ir tinkama ventiliacija, neužtikrinamas tinkamas kameros plotas. Atkreipia dėmesį, kad asmeninės kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, šaltoje patalpoje. Taip pat nesuteikiama pilnavertė sveikatos priežiūra, skiriami netinkami medikamentai, todėl patyrė nežymius, tačiau ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Kalinimas tokiomis sąlygomis pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, todėl patyrė neturinę žalą, kurią vertina 12 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais sutinka iš dalies. Pareiškėjas, iš ginčo laikotarpiu areštinėje, praleistų 43 parų, 22 paras galimai galėjo būti laikomas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 80 punkte numatytą minimalią ploto vienam asmeniui. Pažymi, jog tik 9 paras ploto neatitikimas buvo žymesnis (2.69 kv. m. asmeniui ir 2.91 kv. m. asmeniui), visais kitais atvejais neatitikimai siekia kelias dešimtąsias ar šimtąsias kvadratinių metrų dalis. Nurodo, jog tokių nežymių ploto neatitikimų neįmanoma pajusti fiziškai, jie nesukelia papildomų nepatogumų ir negali būti pripažįstami Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Patys suimtieji vengia būti laikomi areštinės kamerose po vieną, teikia žodinius prašymus nelaikyti jų kamerose vienų. Areštinės administracija, prisidėdama prie suimtųjų dalios palengvinimo, paprastai atsižvelgia į tokius prašymus, tačiau dėl to gali pasireikšti kameros plotų neatitiktys. Pažymi jog pareiškėjui minimalus gyvenamojo ploto norma neužtikrinimo trukmė ir mastas leidžia pažeidimą vertinti kaip neintensyvų.

Atsakovo atstovo teigimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameros atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, drėgmės, nepakankamos ventiliacijos ir dirbtinio apšvietimo yra hipotetiniai ir nurodyti didesniam įspūdžiui sudaryti. Klaipėdos visuomeninės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus. Patikrinimo aktais konstatuota, jog areštinės patalpose įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka higienos reikalavimus, nuo lubų bei sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra. Atkreipia dėmesį, kad asmenys laikomi areštinėje patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 reikalavimus.

Nurodoma, kad asmenų krata atliekama procese dalyvaujant tik tos pačios lyties pareigūnams, kurie kratas atlieka mūvėdami vienkartines gumines pirštines, asmens krata ir daiktų apžiūra atliekama tam skirtoje patalpoje, kurios švara užtikrinama atliekant kasdienį valymą drėgnuoju būdu, šiose patalpose oro temperatūra bei santykinė drėgmė atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjo skunde abstrakčiai nurodyta aplinkybė dėl netinkamos medicininės priežiūros teikimo yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje sveikatos priežiūros paslauga teikiama laikantys visų teisės aktų reikalavimų. Pažymi jog pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu jis nei žodžiu nei raštu nesiskundė dėl pažeidžiamų teisių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, bylos šalys prašo skundą nagrinėti joms nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog areštinėje nebuvo užtikrinta minimali ploto norma vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (aktuali ginčui redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01) numatė, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Šių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Veiklos taisyklės) 80 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šios taisyklės taikomos būtent asmenims, kurie yra laikomi teritorinių policijos komisariatų areštinėse (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A502-2207/2014; A525-1247/2012; A442-1840/2013; A-1484-442/2015; A-804-525/2015; A261-369/2014; A575-1881/2014; A-678-442/2015; A-227-520/2015).

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto Vlado Vitkausko 2016-09-13 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-17236 (b. l. 14) pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tenka ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto, buvo pažeista 26 paras, t. y. nuo 2013-10-01 iki 2013-10-08 (kamera Nr. 13, vienam asmeniui 2.69 kv. m.), nuo 2013-11-26 iki 2013-11-28 (kamera Nr. 7, vienam asmeniui 2.91 kv. m.), nuo 2014-01-22 iki 2014-01-30 (kamera Nr. 34, vienam asmeniui 4.49 kv. m.) ir nuo 2014-06-05 iki 2014-06-10 (kamera Nr. 23, vienam asmeniui 4.99 kv. m). Taigi iš šių duomenų nustatyta, jog V. C. 26 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose.

Pareiškėjas skunde savo pažeistą teisę kildina ne tik dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto neužtikrinimo, bet ir atsakovo nesilaikymo kitų higienos reikalavimų – tinkamos temperatūros, kameros patalpose tvyrojusio nemalonus kvapas, natūralaus bei dirbtinio apšvietimo neužtikrinimo, netinkamos oro ventiliacijos, netinkamai įrengtų tualetų. Atsakovo atstovas teikdamas atsiliepimą nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės administraciją ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentą dėl galimų higienos normos pažeidimų jo kalinimo Klaipėdos AVPK areštinėje, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, metu.

Vertinant kitus duomenis, surinktus rengiantis bylos nagrinėjimui nustatyta, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodė, jog 2015-03-18 gautas fizinio asmens skundas, kad Klaipėdos AVPK kamerose Nr. 3, Nr, 4, Nr, 5, Nr. 15, Nr. 23, Nr. 25, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 38, Nr. 39 yra nepakankama dirbtinė ir natūrali apšvieta, kamerose šalta ir drėgna, nėra tinkamos ventiliacijos, sienos apipelėjusios, nešvarūs čiužiniai, čiužiniuose yra blusų, pasivaikščiojimų kiemai nevalomi ir pilni šiukšlių, duše yra parazitų, netinkama maisto kokybė. 2015-03-30 atlikus patikrinimą nustatyta, kad skunde nurodyti faktai, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 15. Nr. 23, Nr. 25, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 38 ir Nr. 39 yra šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios, nešvarūs čiužiniai, juose yra blusų, pasivaikščiojimų kiemai nevalomi ir pilni šiukšlių, duše yra parazitų – nepasitvirtino, tačiau faktas, jog kamerose netinkama dirbtinė apšvieta – pasitvirtino. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nurodė, kad apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, Lietuvos higienos normos HN 37:2009 2 punkte reglamentuojama, kad veikiančioms policijos areštinėms tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl dirbtinės apšvietos matavimų neatitikimas HN 37:2009 21 punktu reikalavimams, nevertinamas kaip pažeidimas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-10-08 patikrinimo akte Nr. K3-472 nurodė, jog pagal 2015-09-11 ir 2015-09-18 gautus fizinių asmenų skundus 2015-10-02 atlikti patikrinimai Klaipėdos AVPK areštinės, esančios adresu Jūros g. 1, Klaipėda, kamerose Nr. 14 ir Nr. 24. 2015-09-11 skunde nurodoma, kad kamera Nr. 23 yra avarinės būklės, joje šalta, drėgna, nuo sienų ir lubų krenta byra tinkas, nėra ventiliacijos, ventiliacijos angose daug dulkių, sugadintos elektros rozetės, čiužiniai nuo tvyrančios didelės drėgmės pūva ir smirdi, išlaužta pertvara skirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. 2015-09-18 skunde teigiama, jog kameroje Nr. 14 yra šalta, drėgna, nėra tinkamos ventiliacijos, ant lubų bei sienų yra pelėsis, nešvarus langai, jaučiamas nuotekų ir amoniako kvapas, netinkama dirbtinė ir natūrali apšvieta. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad asmenų 2015-09-11 ir 2015-09-18 skunduose išdėstyti faktai dėl per mažos dirbtinės ir natūralios apšvietos, netinkamos ventiliacijos pasitvirtino, tačiau pabrėžia, jog apšvietimo ir pastato vėdinimo sistemų pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 2 punkte nurodyta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi dirbtinės ir natūralios apšvietos bei oro judrumo matavimų neatitiktis HN 37:2009 reikalavimams nevertinama, kaip pažeidimas. Kiti skunduose išdėstyti faktai nepasitvirtino.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro tikrintose kamerose Nr. 23 (laikotarpiai nuo 2014-03-25 iki 2014-03-28) ir Nr. 34 (laikotarpis nuo 2014-01-22 iki 2014-01-30). Pažymėtina, kad aukščiau cituojamuose aktuose dirbtinės apšvietos matavimų atitiktis ir oro judrumo atitiktis patalpose atlikta ženkliai vėliau nei juose buvo laikomas pareiškėjas, be to matavimo rezultatai priklauso nuo individualių kriterijų (metų sezono, paros laiko ir kt.), todėl šie duomenys negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys pagrindžiantys pareiškėjo argumentus dėl laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (Higienos normai).

Pareiškėjo teiginiai, kad nėra galimybės Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, privačiai naudotis sanitariniais mazgais yra pagrįsti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo aktu Nr. K3-472, kuriame nurodoma, jog kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120 – 130 cm aukščio pertvara, kaip ir reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto nuostata. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovo atstovas, atsiliepime į skundą nurodydamas, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normą HN 37:2009. Pasisakant dėl šių sąlygų atitikties pažymėtina, kad LVAT formuojama teismine praktika analogiškose administracinėse bylose konstatuojama, jog toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas privalėjo naudotis tualetu, kuris netinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ribojo jo privatumą, pareiškėjui sukėlė nemalonius išgyvenimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. A257-422/2016; Nr. A482-756/2016; Nr. A1304-756/2016; Nr. A1141-756/2016; Nr. A1113-822/2016 ir kt).

Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, jog jo asmens krata buvo atliekama netinkamai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 14 punktas numato, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Klaipėdos AVPK nurodo, kad patalpos kuriuose atliekamos asmeninės kratos, jose esantys įrenginiai bei inventorius valomi policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka, asmens kratas atlieka tik tos pačios lyties policijos pareigūnai, pareigūnai visada naudoja vienkartines gumines pirštines. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad asmeninės kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, jog kratos metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnai nesinaudoja vienkartinėmis pirštinėmis, todėl vien subjektyvus pareiškėjo suvokimas ir pareigūnų elgesio įvertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūnų elgesio neteisėtumo.

Pareiškėjas skunde argumentuoja, jog jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, duoti ne tie vaistai. Veiklos taisyklių 70 punktas nustato, jog policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Klaipėdos AVPK areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas, kurio darbuotojai tekia medicinines paslaugas ir išduoda reikiamus vaistus. Teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus Klaipėdos AVPK veiksmus, netinkamai suteikus pareiškėjui medicininę pagalbą remdamasis vien pareiškėjo nurodytais paaiškinimais dėl netinkamų vaistų išdavimo, netinkamos medicinos darbuotojų kvalifikacijos. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė kuriuo metu jam išduoti netinkami vaistai, nenurodė kaip pasireiškė sveikatos sutrikimai atsiradę dėl netinkamos sveikatos priežiūros, Klaipėdos AVPK areštinėje laikymo metu pareiškėjas nepateikė jokių nusiskundimų, prašymų ar pageidavimų dėl netinkamos medicininės priežiūros. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius V. C. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje vienam asmeniui tektų ne mažiau 5 kv. m. kameros ploto, pažeidė pareiškėjo teisę privačiai naudotis areštinės kamerose esančiais tualetais, todėl aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, numatanti, jog asmenį kalinant teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis jam yra padaroma neturtinė žala (žr.: pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013, A443-858/2016 ir kt.), todėl konstatavus neteisėtus Klaipėdos AVPK areštinės veiksmus yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie nukrypimai nuo ploto normos yra labai nežymus (4.49 kv. m asmeniui, 4.99 kv. m. asmeniui), tačiau 11 parų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, kai vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (2.69 kv. m. asmeniui ir 2.91 kv. m. asmeniui).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Teismų praktikoje (žr. 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14–653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015 išaiškino, kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis (kameros plotas per mažas) priteisiama nuo 6 iki 10 Eur (pvz., administracinės bylos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-146/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį ir į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, konstatuoja, jog pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistina neturtinė žala pinigais. Teismas, nustatydamas atlygintinos pareiškėjui neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės. Be to, nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aukščiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuotų pažeidimų apimtį (minimalaus ploto normos neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas), teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 200 Eur (CK 6.250 straipsnis) ir pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteistinas 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. C. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. C. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas