Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
1S-59-468/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-59-468/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-03 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia 2016-04-20, bausmės vykdymo pabaiga – 2021-05-12, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalies M. S. atliko 2018-07-27, neatliktos bausmės dalis 2018-12-13 – 2 metai 4 mėnesiai 29 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018-12-17 nutarimu Nr. 59-263 nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-18 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. 59-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S., nes nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo elgesys ir mąstymas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, paleistas iš pataisos įstaigos, neabejotinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis M. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. 59-263 ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų.

5.1. Nurodo, kad jis dėl padarytų nusikaltimų visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, be to, jo atžvilgiu buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kas, M. S. manymu, suteikia galimybę išeiti iš pataisos namų ankščiau laiko. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad jam diagnozuotas lengvas atsilikimas, neatsižvelgė į neatliktos bausmės dalį. Be to, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pažymi, kad jis pataisos namuose neturi galiojančių nuobaudų, nepažeidinėja pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, lanko įvairius susitikimus ir grupes, dalyvauja reabilitacijos terapijoje, dėl padarytų nusikaltimų labai išgyvena ir savo elgesį vertina kritiškai.

5.2. Nors apylinkės teismas atkreipė dėmesį į jo turimus turtinius įsipareigojimus, tačiau M. S. pažymi, jog jis pataisos namuose nedirba, nes ten nėra pakankamai darbo vietų. Nurodo, jog jo šeimos padėtis yra sunki: žuvus tėvui šeimą išlaiko tik motina, kuri šiuo metu augina ir mažamečius vaikus, tačiau kiekvieną mėnesį atlieka piniginius pervedimus ir į M. S. sąskaitą. Teigia, jog išėjęs į laisvę jis prisidėtų prie šeimos biudžeto. Nurodo, kad šių metų balandžio mėnesį bus jo tėvo mirties metinės, todėl prašo suteikti galimybę jose dalyvauti.

5.3. Nuteistojo teigimu, jis, būdamas laisvėje, dirbs, mokysis, įstatymų nepažeidinės. M. S. manymu, tai galėtų užtikrinti jam skiriami griežti įpareigojimai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Kaip jau minėta, M. S. šiuo metu pataisos namuose atlieka 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdami būti paleistas lygtinai, asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Taip pat 2018-12-06 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-219 nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programą, nuo 2018 m. vasario mėnesio dalyvauja ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje, pakartotinai baigė agresijos ir autoagresijos programą, Įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, nuo 2017-10-05 iki 2017-12-15 dalyvavo 10-yje privalomų psichokorekcinės Bendravimo grupės užsiėmimuose, įgijo siuvėjo specialybę, mokosi 8-oje bendrojo lavinimo klasėje (b. l. 6-9). Taigi M. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

11. Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 87 balais. Statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti, sudaro 45 balus, o dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip netinkamas elgesio modelių pasirinkimas) sudaro 42 balų. Iš M. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvados 2017-03-23 pažymos Nr. SD-508 matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika buvo vertinama 88 balais (asmens bylos 2 dalis II tomas l. 116). Taigi pakartotino nusikalstamumo rizika nuo 2017 m. sumažėjo tik 1 balu. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus M. S. charakterizuojančius duomenis ir neatliktos bausmės dalį, darytina išvada, kad nuteistojo stebima pažanga, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimą.

13. Nors sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra vertinamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, nes jis atitinka BVK numatytus formalius kriterijus dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau M. S. praeityje padarytos nusikalstamos veikos sudaro pagrindą spręsti apie jo asmenybę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. S. teistas 11 kartų. Amžius pirmojo teistumo metu – 16 m. Nusikaltimams būdingas modelis (b. l. 6-9). Nors nuteistojo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai pastarojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Šios aplinkybės M. S. charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti ir nelinkusį savo elgesio keisti asmenį.

14. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasiryžęs išėjęs į laisvę dirbti, žada prisidėti prie šeimos biudžeto, tačiau tokie nuteistojo objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai savaime nepatvirtina, kad jis yra pasiruošęs laisvėje laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. S. šiuo metu pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 2 711,54 Eur. Jis skolos nemoka. Iš nuteistojo skundo matyti, kad jis išreiškia siekį dirbti pataisos namuose, tačiau šiuo metu jam pasiūlyti darbą nėra galimybės. Iš UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018-11-26 rašto matyti, kad jis, išėjęs į laisvę, įmonėje būtų įdarbintas apdailininku (b. l. 17). Kaip matyti iš bylos medžiagos, išėjęs į laisvę M. S. planuoja gyventi motinos namuose Visagine, todėl, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėta bendrovė, įsikūrusi Vilniuje, veiklą vykdo ir Visagine, teismas nuteistojo ketinimą įsidarbinti vertina kritiškai.

15. Be to, iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2018-09-27 rašto Dėl intensyvios priežiūros taikymo Nr. V-01/4-358 matyti, kad M. S. būsima socialinė aplinka, adresu (duomenys neskelbtini), vertinama labiau neigiamai: vieno kambario bute gyvena labai daug vaikų (motina skaičiaus nenurodė), nuteistojo motina, M. S. broliui esant Probacijos tarnybos priežiūroje, su tarnyba nebendradarbiavo (asmens bylos 2 dalis, IV tomas l. 9). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. S. turi problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, neigiamų pasekmių numatymo sunkumų, jam taip pat sunku identifikuoti savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, numatyti galimą korekciją, tinkamai įvertinti socialines situacijas. Svarbu paminėti ir tai, kad Socialinėje tyrimo išvadoje nustatyta, jog aplinka turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (b. l. 6-9). Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog išėjęs į laisvę M. S. turi gyventi moraliai atsakingoje, jį palaikančioje ir gyvenimo būdą keisti skatinančioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju teismas dėl aplinkos, kurioje nuteistasis ketina apsigyventi lygtinio paleidimo atveju, galimos teigiamos įtakos M. S., abejoja.

16. Teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad M. S. nėra socialiai atsiskyręs, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nefiksuojama nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų (kas, pasak nuteistojo, buvo jo nusikalstamų veiksmų priežastis), mokosi, įgijo specialybę. Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę šiuo metu M. S. atžvilgiu patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-12-17 nutarimą Nr. 59-263. Juolab, kad Komisijos narių sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu nebuvo vieningas (b. l. 2-5).

17. Šiuo metu M. S. galiojančių nuobaudų neturi, neskatintas, tačiau būtina pažymėti, jog tinkamai elgtis ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, neabejotinai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Juolab, jog iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog M. S. sistemingai pažeidinėjo įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir nesilaikė režimo reikalavimų bausmės atlikimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose metu. Taigi, vertinant nurodytų aplinkybių visumą, negalima pripažinti, kad šiuo metu M. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Nuteistasis skunde nurodo, jog būdamas paleistas lygtinai, jis turės galimybę dalyvauti tėvo mirties metinių minėjime. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistųjų trumpalaikių išvykų už pataisos namų ribų tvarką ir sąlygas numato Bausmių vykdymo kodeksas.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu M. S. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė