Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau - Pamatinis sprendimas), pagrindu iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymą dėl Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo 2015-04-16 nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam A. G., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015-04-16 Jungtinės Karalystės Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo pagal Bendrąją teisę bei nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias laikotarpis, kurį asmuo privalo išbūti kalėjime atlikdamas bausmę, yra 21 metai. Vidaus reikalų tarnybos 2015-09-03 nurodymu, vadovaujantis 2006 Imigracijos (Europos ekonominės teritorijos) aktais ir 1971 bei 1988 deportacijos nuostatais, nustatyta, kad A. G. privalo išvykti iš šalies, uždraudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas.

Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo 2015-04-16 nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015-04-16, mažiausias bausmės laikotarpis – 21 metai. Bylos duomenimis, A. G. Jungtinėje Karalystėje yra suimtas nuo 2014-02-18, taigi, įskaitant suėmimą, iki 2016-05-24 A. G. yra atlikęs 826 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad nuteistasis A. G. nuteistas iki gyvos galvos su sąlyga po 21 metų kalinimo svarstyti jo lygtinį paleidimą. Jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Atsižvelgdama į BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, prokurorė prašo teismo nuteistajam A. G. skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas teismo posėdyje pritarė prokurorės nuomonei.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo A. G. nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, kurios mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 21 metai ir nurodymą, kuriuo nustatyta A. G. išvykti iš šalies, draudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

A. G. 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, jog kartu su M. K. tarp 2014-01-15 ir 2014-01-18 nužudė I. Z.. I. Z. mirė savo paties namuose, Gainsborough mieste, naktį/rytą iš 2014-01-16 į 2014-01-17. Tuo metu, kai apačioje įsiliepsnojo M. K. uždegtos ugnys, velionis buvo viršutiniame namo aukšte. Ugnies židiniai užgesinti nebuvo. Jie degė tol, kol savaime užgeso. I. Z. mirties priežastis – degimo produktų įkvėpimas. A. G. nusikaltimo padarymo metu buvo su M. K., skatino jį sukelti liepsnas ir norėjo, jog I. Z. būtų nužudytas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu A. G. nuteistas už nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir nubaustas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, kurios mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis nustatytas 21 metams.

Remdamasis 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad A. G. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte (nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo A. G. padarytą nusikalstamą veiką (nužudymą) yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. buvo nustatytas ir minimalus 21 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 punkte numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys, todėl pritaikius A. G. atžvilgiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti paleistas iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 21 metų laisvės atėmimo terminą, todėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 8 straipsnio 4 dalies reikalavimams, todėl negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu nuteistajam A. G. yra nustatytas minimalus 21 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, nuteistajam, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, pritaikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto sankcijoje numatyta maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę ir neblogina nuteistojo teisinės padėties.

Į A. G. paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki šios nutarties priėmimo dienos, t.y. 2016-05-24, A. G. yra atlikęs 826 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėdamas šį teikimą 2016-04-14 kreipėsi į Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos atstovą su prašymu patikslinti liudijimą, nurodytą 2008-11-27 Tarybos PS 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnyje. Iš pateikto liudijimo, jo vertimo ir kitos bylos medžiagos nebuvo galima tiksliai nustatyti, kiek laiko A. G. išbuvo suėmime. 2016-05-18 gautas Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos atstovo patikslinimas, jog A. G. Jungtinėje Karalystėje buvo suimtas nuo 2014-02-18.

Taip pat pažymėtina, jog savo pateiktame paaiškinime A. G. nurodė, jog nenori būti deportuojamas, nes laukia apeliacijos proceso teisme, kuriame jis nori dalyvauti (b.l. 54). Tačiau Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos atstovas raštu patvirtino, kad A. G. paskirta bausmė yra galutinė ir nėra užsilikusių apeliacijų ar kitų pateiktų klausimų (b.l. 42). Be to, remiantis Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir vykdyti be nuteistojo sutikimo, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. yra nuteistas už veikos, priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų, padarymą, 2015-04-16 nuosprendžiu jis buvo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 21 metai, bausmę nustatytina atlikti kalėjime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

pripažinti 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2015-04-16 Linkolno Karališkojo baudžiamojo teismo nuosprendžiu paskirtą kalėjimo iki gyvos galvos bausmę, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 21 metai, su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir nustatyti suderintą bausmę - laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų.

Bausmę nustatyti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-04-16.

Į bausmės laiką įskaityti A. G. suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-18 iki 2015-04-16.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam A. G., jo interesams atstovaujančiam advokatui, Jungtinės Karalystės nacionalinei kalėjimų tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.