Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-12 · Administracinė byla Nr. I-1669-362/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
I-1669-362/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
2014 m. gegužės 12 d.Šiauliai(S)

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius, susipažinęs su pareiškėjo (duomenys neskelbtini) asociacijos skundu ir patikslintu skundu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2014-03-12 rašto Nr. 2-116 ir pareigų nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) asociacija Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2014-04-11 (spaudas ant voko) pateikė Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininko H. R. pasirašytą skundą, kuriuo prašoma pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2014-03-12 rašte Nr. 2-116 pateiktas išvadas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimu Nr. T-275 patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 7.3.2 ir 7.3.3 punktų, niekinėmis; ginčijamą sprendimo dalį pripažinti neteisėta, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą, kuriuo kioskai ir paviljonai „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklėse“ būtų traktuojami pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. „Nesudėtingi statiniai“ ir jiems būtų taikomas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reglamentas; priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjo skundas buvo paduotas su trūkumais, 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi jis buvo įpareigotas juos pašalinti iki 2014 m. gegužės 9 d.

Šalies argumentai

2014 m. gegužės 8 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) asociacija Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašoma ištirti ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimu Nr. T-275 patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 7.3.2 ir 7.3.3 punktuose kioskų ir paviljonų įvardijimą įrenginiais prieštarauja žodžio prasmei ir įstatymuose apibrėžtai reikšmei; įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą, kuriuo kioskai ir paviljonai „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklėse“ būtų traktuojami kaip pastatai ir pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. Nesudėtingi statiniai ir jiems būtų taikomas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reglamentas; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atsisakytini priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-11-28 sprendimu Nr. T-275 patvirtintų „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių“ 7.3.2 ir 7.3.3 punktuose kioskų ir paviljonų įvardijimą įrenginiais prieštarauja žodžio prasmei ir įstatymuose apibrėžtai reikšmei bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą, kuriuo kioskai ir paviljonai „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklėse“ būtų traktuojami kaip pastatai ir pagal Statybos įstatymo 2 str. 6 d. Nesudėtingi statiniai ir jiems būtų taikomas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reglamentas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. To paties straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T-275 patvirtino „Prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto viešosiose vietose taisykles“ (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato bendruosius mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose reikalavimus, leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo tvarką, Taisyklių laikymosi kontrolę ir asmenų, prekiaujančių ar teikiančių paslaugas viešosiose vietose, atsakomybę. Taisyklės yra privalomos Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose prekiaujantiems ar paslaugas teikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems savo veiklą ar turintiems teisę prekiauti ar teikti paslaugas be verslo liudijimo.

Teismo vertinimu, šios Taisyklės yra bendro pobūdžio, orientuojamos į ateitį ir yra skirtos individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei, neturi konkrečiai įvardinto adresato, turi visuotinio privalomumo pobūdį, todėl konstatuotina, jog šis aktas yra norminio pobūdžio.

Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja ABTĮ šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. To paties įstatymo 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota vienoda teismų praktika, ir išaiškinta, kad LR ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas gali imtis nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Vadovaudamasis įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatomis, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų dėl kitų asmenų teisių gynimo, pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Taigi kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminį teisės aktą, kadangi nėra vienu iš LR ABTĮ 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o LR ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atsisakytini priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7 p., 105-107 str., teismas,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) asociacijos skundą ir patikslintą skundą atsisakyti priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Nutarčiai įsiteisėjus skundus ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius