Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2021-07-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A1.-279-760/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
A1.-279-760/2021
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00103-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Loreta Bajorinienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. O.
Nukentėjusysis
M. V., L. R., Ž. R.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A1.-279-760/2021Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00103-2021-6

Registro Nr. ROIK: 21129246746 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 19.10.; 19.11.;

21.9.10.

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,sekretoriaujant Jovitai Gečienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. O., jo atstovui advokato padėjėjui R. C.,

nukentėjusiesiems M. V., L. R., Ž. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. kovo 6 d., 01 val. 31 min. sustabdžius automobilį "Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiktinant dokumentus, R. O. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavino skyriaus vyriausiojo patrulio M. V. ir tyrėjos Ž. R. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius „mužiko gabalas“, „pyderas“, kūrva, eikit nachui, uostyk bybį“, taip pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Taip pat jis nevykdė statutinių valstybės tarnautojų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų vyriausiojo patrulio M. V., tyrėjos Ž. R., bei tyrėjo L. R. teisėtų reikalavimų pateikti asmens dokumentą ir išlipti iš automobilio.

Tokiais savo veiksmais R. O. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.

R. O. dėl šių nusižengimų kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio naktį važiavo automobiliu, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilį vairavo brolis Š. O., kartu važiavo draugas A. G. Teigė, kad buvo blaivus. Automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Vienas policininkas priėjo prie brolio ir paprašė jo dokumentų, pastarasis padavė jam dokumentus. Pats sėdėdamas automobilyje pradėjo burbuliuoti, kodėl stabdo be jokios priežasties. Sakė pareigūnams kažkokius necenzūrinius žodžius, bet kokius neprisimena. Jis taip išreiškė savo nuomonę. Policijos pareigūnas pirmas pakėlė balso toną, jį išprovokavo. Po to pareigūnas reikalavo parodyti asmens dokumentą. Šio reikalavimo nevykdė, nes buvo susinervinęs. Tada iškvietė kitą ekipažą. Prie automobilio priėjo agresyviai nusiteikęs pareigūnas, atsegė saugos diržą, reikalavo išlipti iš automobilio, pradėjo jį tampyti. Jis pareigūnui aiškino, kad negali išlipti iš automobilio, nes yra po stuburo operacijos, ant kaklo turėjo įtvarą. Pareigūnas papurškė dujų. Tada parodė savo asmens dokumentą, išlipo iš automobilio, pareigūnai apžiūrėjo jo kišenes. Įvykio metu pareigūnai nereikalavo nusistatyti neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors R. O. kaltės dėl padarytų nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d. jis dirbo kartu su tyrėja Ž. R. Patruliavo Tauragės mieste bei rajone. Apie 01.31 val., važiuodami (duomenys nekslebtini) plente prasilenkė su automobiliu Subaru, valst Nr. (duomenys nekslebtini) kuris važiavo nuo Taurų link miesto pusės. Sustabdžius automobilį nustatė, kad jį vairuoja Š. O., jis buvo blaivus. Jam tikrinant automobilio dokumentus, priekinėje keleivio pusėje sėdėjęs vyriškis kaip vėliau paaiškėjo R. O. pradėjo jį įžeidinėti, vadino necenzūriniais žodžiais “ko čia kūrva gaidį mente sustabdei“. Paprašius, kad nusiramintų, į perspėjimus neregavo ir toliau vadino necenzūriniais žodžiais “ mente kūrva, užpisote visi jūs mane“. Priėjus prie keleivio pusės, atidarius keleivio dureles, dar kartą reikalavo, kad R. O. nusiramintų, jam nevykdant, pareikalavo išlipti iš automobilio, pateikti savo asmens dokumentą. R. O. reikalavimų nevykdė, toliau jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais“ „mente, gaidį tu kūrva“. Priėjus kolegei Ž. R. R. O. ją taip pat įžeidinėjo necenzūriniais žodžiai „kūrva mentė eikit nachui, uostyk bybį“. Pareikalavus, kad R. O. išliptų iš automobilio ir pateiktų savo dokumentą ar anketinius duomenis, jis reikalavimų nevykdė. Tada per raciją pasišaukė kitą ekipažą. Atvykus kolegom dar kartą pareikalavo R. O. išlipti iš automobilio, bet jis ir toliau jų teisėtų reikalavimų nevykdė. Tada kolega L. R. panaudojo spec priemones dujas. R. O. išlipo iš automobilio. Įvykis buvo filmuojamas vaizdo kameromis (b. l. 7).

Nukentėjusysis M. V. apklaustas teisme parodė, kad prieš įvykį buvo gautas pranešimas, kad Tauruose, žaidimų aikštelėje chuliganiškai važinėja Subaru automobilis. Važiuodami į tą pusę (duomenys neskelbtini) plento gatvėje pamatė Subaru automobilį ir norėdami patikrinti, jį sustabdė. Automobilio vairuotojas elgėsi kultūringai, pateikė dokumentus. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs R. O. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiai. Jis reikalavo nusiraminti, pastarasis ir toliau jį įžeidinėjo. Tada jis ir kolegė pareikalavo pateikti asmens dokumentą, išlipti iš automobilio, tačiau R. O. buvo agresyvus, šių reikalavimų nevykdė. Atvykus dar vienam ekipažui, pareigūnas L. R. taip pat pareikalavo jo išlipti iš automobilio. Pastarasis reikalavimo nevykdė, tada buvo panaudotos spec. priemonės – dujos. Kadangi jis buvo su kaklo įtvaru, antrankių jam nedėjo, į areštinę jo nevežė.

Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad dirba Tauragės AVPK tyrėja. Įvykio metu dirbo su kolega M. V.. (duomenys neskelbtini) plento gatvėje sustabdė automobilį Subaru. Prie vairuotojo nuėjo kolega. Sėdėdama automobilyje išgirdo šauksmus ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Keleivis vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, kokius neprisimena, viskas yra vaizdo įraše. Ji ir kolega reikalavo, kad automobilio keleivis pateiktų asmens dokumentą, išliptų iš automobilio, šių reikalavimų nevykdė, tada iškvietė papildomą ekipažą.

Iš Tauragės AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo L. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d. dirbant kartu su vyr. patrule I. S. apie 01.33 val. gavo pranešimą kad sulaikyti asmenys nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, yra agresyvūs ir reikalinga pagalba. Atvykus pastebėjo stovintį automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kolegos nurodė, kad vienas asmuo labai agresyvus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Jis nuėjo prie automobilio keleivio pusės, kur sėdėjusiam kaip vėliau paaiškėjo R. O. nurodė išlipti iš automobilio asmens dalinei apžiūrai. Jis kategoriškai atsisakė, siuntė „nahuj“. Garsiai ir aiškiai dar kartą R. O. pareikalavo išlipti iš automobilio, jis vėl atsisakė vykdyti reikalavimą. Įlindęs į automobilį atsegė jo saugos diržą ir dar kartą įsakmiai pareikalavo išlipti iš automobilio. Kadangi R. O. nevykdė jo reikalavimo, paėmęs už abiejų rankų norėjo jį ištraukti iš automobilio, bet asmuo rankomis jį nustūmė, jam traukiantis nuo automobilio šis smūgiavo kumščiu jam į pilvo sritį. Tada prieš jį panaudojo spec. priemonę - ašarines dujas, ko pasėkoje asmuo apsiramino. Po įvykio R. O. atsiprašė dėl savo elgesio, sakė, kad „nevirškina pareigūnų“. Nurodė, kad įvykis buvo filmuotas mobilia kamera (b. l. 4-5).

Nukentėjusysis L. R. apklaustas teisme patvirtino, kad gavus pranešimą, jog asmuo nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų, atvyko į įvykio vietą. Automobilio keleiviui R. O. liepė išlipti iš automobilio, norėjo patikrinti, ar jis neturi neleistinų daiktų. R. O. nevykdė reikalavimų. Paėmęs už rankos mėgino jį išlaipinti iš automobilio, bet nepavyko. Jis muistėsi, trenkė jam kumščiu į pilvą, tada jis panaudojo dujas. Po to, R. O. nusiramino, išlipo iš automobilio, pateikė asmens dokumentą.

Liudytojas Š. O. parodė, kad įvykio metu važiavo iš garažo į namus. Jis vairavo automobilį Subaru, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo brolis R. O., gale sėdėjo A. G.. Policijos pareigūnas jo paprašė parodyti dokumentus, jis reikalavimą įvykdė. Po to įvyko konfliktas tarp pareigūnų ir brolio, tačiau dėl ko neprisimena.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo garaže, tvarkė R. O. motociklą. Po to važiavo namo. Š. O. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, po to atvyko dar vienas ekipažas. Policininkas pradėjo šaukti ant R. O., bandė jį ištraukti iš mašinos. Įvykio metu gerai negirdėjo kokius žodžius R. O. vartojo pareigūnų atžvilgiu.

Iš vaizdo įrašų nustatyta, kad policijos pareigūnas M. V. priėjęs prie sustabdyto automobilio, prisistatė, kad yra iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, paprašė vairuotojo dokumentų, klausė ar jis yra blaivus. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs R. O. reiškė napasitenkinimą dėl pareigūno darbo, tai yra, kad sustabdė automobilį. Vartojo pareigūno žodžius „mužiko gabale“, „pydare“, „kūrva, bledi“ „uostyk bybį“. Pareigūnas reikalavo išlipti R. O. iš automobilio, pateikti asmens dokumentą, jis reikalavimų nevykdė. Priėjus prie automobilio pareigūnei Ž. R., ji prisistatė, paprašė, kad R. O. pateiktų asmens dokumentą. Šis atsisakė. Paklausus jo anketinių duomenų, sakė, kad yra Adamkus. Pareigūnei paprašius išlipti iš sustabdyto automobilio, atsisakė tai daryti, sakydamas „uostyk bybį“. Pareigūnė Ž. R. iškvietė pastiprinimą. Atvykus pareigūnui L. R. jis pareikalavo išlipti iš automobilio, R. O. atsisakė vykdyti reikalavimą, nurodydamas „negąsdink, niekur aš nelipsiu“, „aš nevirškinu jūsų nuo gimimo“, bandant pareigūnui ištraukti jį iš automobilio jėga, pastarasis nesidavė, iš automobilio nelipo, vadino pareigūną mužiku, trenkė ranka pareigūnui, tada policijos pareigūnas panaudojo jo atžvilgiu dujas ir toliau reikalavo išlipti iš automobilio (b.l. 24, 75, 77).

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. ANK 508 straipsnio paskirtis – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, jie vykdė savo pareigas – viešosios tvarkos bei eismo kontrolę. R. O. papiktino pats policijos pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymo faktas, kai šie, vykdydami eismo kontrolę, sustabdė Š. O. vairuojamą automobilį "Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrino dokumentus. Vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina, kad R. O. M. V. ir tyrėjos Ž. R. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius „mužiko gabalas“, „pyderas“, kūrva, eikit nachui, uostyk bybį“. Vartodamas policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius jis turėjo tikslą ne pasakyti savo nuomonę dėl jų atliekamų pareigų, kaip nurodo pažeidėjas, bet viešai įžeisti, pažeminti tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus. Sakydamas policijos pareigūnų atžvilgiu įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius automobilyje, kuriame buvo dar du asmenys, jis siekė juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“ ir panašiai), taip pat necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-1908/2011, N62-2327/2011, N62-4473/2011, N261-1190/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2012, 2K-396/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013 ir kt.), todėl R. Olkštino veiksmai, išvadinant pareigūnus „mužiko gabalu“, „pyderu“, vartojant jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius „kūrva“, „eikit nachui“, „uostyk bybį“, negali būti ir nėra vertinami tik kaip kritiška nuomonė dėl pareigūnų darbo.

R. O. veiksmai dėl statutinio valtybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo kvalifikuotini pagal ANK 508 straipsnį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad R. Olkštinas padarė nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje, tačiau pažymėtina, kad ANK 508 straipsnis dalių neturi.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nebuvo nustatyta, kad R. O. policijos pareigūnų atžvilgiu būtų vartojęs žodžius „gaidys, mentas, žertva“, todėl jie šalintini iš kaltinimo. Nors policijos pareigūnas M. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad R. O. sakė šiuos įžeidžiančius žodžius, tačiau pareigūnas galėjo suklysti dėl konkrečių žodžių, nes įvykio metu buvo stresinė situacija, o vaizdo įrašas patvirtina, kad pažeidėjas jo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius „mužiko gabalas, pyderas, kūrva, eikit nachui, uostyk bybį“.

Atmestina kaip nepagrįsta R. O. nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnas savo elgesiu jį išprovokavo, todėl jo atžvilgiu ir vartojo necenzūrinius žodžius. Vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina, kad M. V. tikrinant sustabdyto automobilio dokumentus ir mandagiai bendraujant su vairuotoju, R. O. įžeidinėjo policijos pareigūną, šiam paprašius nusiraminti, toliau pareigūno atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Savo neteisėtų veiksmų R. O. nenutraukė ir tada kai prie automobilio priėjo pareigūnė Ž. R., priešingai, vartodamas necenzūrinius žodžius ir ją įžeidinėjo, žemino. Nors policijos pareigūno M. V. pasirinkti žodžiai „čiaupk bazarą, čiaupk snukį, ir kt.“ bei jo balso tonas nebuvo tinkami vartoti uniformuotam policijos pareigūnui, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo pareigūnas tokiu būdu norėjo nutraukti neteisėtus R. O. veiksmus – policijos pareigūnų įžeidinėjimą ir priversti jį vykdyti jų reikalavimus. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad būtent R. O. provokavo pareigūną. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas apie įvykį 2021 m. balandžio 19 d., jis pripažino, kad „iškoliojo“ pareigūnus necenzūriniais žodžiais ir juos įžeidė (b. l. 10).

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, policijos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Taip pat pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę: kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas (Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šioje byloje iš aptartų policijos pareigūnų M. V., Ž. R., L. R. parodymų, nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d., apie 01 val. 30 min. pareigūnai M. V. ir Ž. R. sustabdė automobilį "Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo gautas pranešimas, kad Tauruose, žaidimų aikštelėje chuliganiškai važinėja “Subaru” automobilis. Taigi, pareigūnai, įtardami apie padarytą administracinį nusižengimą turėjo teisę sustabdyti automobilį "Subaru“ ir patikrinti šios transporto priemonės bei joje važiavusių asmenų dokumentus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnas M. V. priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojo pareikalavo, kad jis pateiktų dokumentus, klausė jo dėl blaivumo. Automobilio vairuotojas Š. O. pareigūnui pateikė dokumentus, nurodė, kad yra blaivus, tai yra, jis vykdė policijos pareigūno nurodymus. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas Š. O.. Byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašai, pareigūnų, liudytojų parodymai) įrodo, kad automobilio keleivio R. O. asmens dokumentas buvo pareikalautas po to, kai jis vartojo pareigūno M. V., o vėliau ir pareigūnės Ž. R. atžvilgiu necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Pareigūnai turėjo teisę, įtardami apie padarytą administracinį nusižengimą, patikrinti R. O. dokumentus, nustatyti jo asmenybę, apžiūrėti asmenį, pristatyti jį į policijos tarnybines patalpas. Todėl policijos pareigūnų M. V., Ž. R., o vėliau ir L. R. reikalavimai, kad R. O. pateiktų asmens dokumentą, išliptų iš sustabdyto automobilio, buvo teisėti ir R. O. privalėjo juos nedelsiant vykdyti. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų jis gera valia nevykdė, elgėsi įžūliai, piktybiškai. Asmens dokumentą pateikė ir iš automobilio išlipo tik po to, kai jo atžvilgiu buvo pavartota specialioji premonė – dujos.

R. O. ir pats pripažino, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų – pateikti asmens dokumentą ir išlipti iš transporto priemonės. Teigė, kad dokumento nepateikė, nes buvo susinervinęs, o iš automobilio neišlipo, nes buvo po stuburo operacijos. Iš R. O. pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 37-48) nustatyta, kad jis buvo operuotas 2021 m. vasario 4 d. Vaizdo įrašai patvirtina, kad įvykio metu jis nešiojo įtvarą (apykaklę). Tačiau įrašai taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnams Ž. R. ir M. V. pareikalavus išlipti iš automobilio, R. O. apie savo sveikatos būklę nieko nesakė. Tik vėliau, atvykus antram ekipažui ir bandant jėga jį ištempti iš automobilio, R. O. ir Š. O. nurodė, kad jam yra atlikta operacija. Tuomet pareigūnai jo atžvilgiu fizinės jėgos nebenaudojo, buvo panaudota spec. priemonė – dujos ir R. O. pats išlipo iš automobilio. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. O. teisėto policijos pareigūnų reikalavimo – išlipti iš sustabdyto automobilio nevykdė ne todėl, kad jo negalėjo įvykdyti dėl sveikatos būklės, o todėl, kad jo nevykdė piktybiškai. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. O. tyčia nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir ši jo veika kvalifikuotina pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Administracinio nusižengimo protokole, R. O. taip pat buvo kaltinamas nevykdęs policijos pareigūnų reikalavimo nusistatyti neblaivumą. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, nes ji nebuvo įrodyta. Nors policijos pareigūnas M. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis ir kiti įvykio vietoje buvę pareigūnai reikalavo R. O. nusistatyti neblaivumą, tačiau apklaustas liudytoju teisme negalėjo tiksliai nurodyti kokiu momentu šis reikalavimas buvo išreikštas. Policijos pareigūnai Ž. R. ir L. R. parodė, kad jie įvykio metu nereikalavo R. O. nusistatyti neblaivumo. Iš pateiktų vaizdo įrašų taip pat nenustatyta, kad įvykio metu policijos pareigūnai būtų reikalavę pažeidėjo nusistatyti girtumą. Pašalinus šią faktinę aplinkybę mažėja kaltinimo apimtis, tačiau tai neturi įtakos R. O. veikos kvalifikavimui, nes buvo nustatyta, kad jis nevykdė kitų teisėtų reikalavimų - pateikti asmens dokumentą ir išlipti iš transporto priemonės.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas R. O., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, nusižengusio asmens asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei ANK 508 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą asmenims užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 140 Eur.

R. O. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus (ANK 506 straipsnio 4 dalis bei ANK 508 straipsnis), dėl kurių pažeidėjas visiškai nesigaili ir savo elgesio kritiškai nevertina. Jo veikoje nenustatyta atsakomybę lenginančių aplinkybių. Taip pat nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad R. O. administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus. Pažeidėjas šią aplinkybę neigia, o policijos pareigūnai jo neblaivumo įvykio metu nepatikrino. Nustatyta, kad R. O. 2019 ir 2020 metais yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusižengimų padarymo metu turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą (ANK 416 straispsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir sankcijos griežtumą, teismas sprendžia, jog R. O. skirtinos baudos, didesnės nei sankcijų vidurkiai – pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 130 Eur, pagal ANK 508 straipsnį – 120 Eur. Galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

R. O. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. kovo 6 d. 01 val. 31 min. artimai kontaktavo su kitos šeimos ir (ar) namų ūkio asmenimis, t. y. važiavo automobilyje "Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys nekslebtini) kartu su Š. O. ir A. G., tuo nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, 2.1.8.1. punkto reikalavimo ir sukėlė pavojų išplisti COVID - 19 ligai.

R. O. apklaustas teisme teigė, kad karantino sąlygų nepažeidė, nes galėjo bendrauti du namų ūkiai. Nurodė, kad automobiliu važiavo ir bendravo kartu su broliu Š., su kuriuo kartu gyveno (duomenys nekslebtini) ir yra vienos šeimos ūkis bei draugu A. G.. Analogiškai dėl šio pažeidimo jis nurodė ir rašytiniame paaiškinime (b. l. 10). Liudytojas Š. O. apklaustas teisme patvirtino, kad R. O. yra jo brolis, tuo metu jie kartu gyveno tėvų namuose adresu (duomenys nekslebtini). Teigė, kad A. G. dirbo garaže, įvykio metu jį vežė namo, kadangi buvo pakeliui. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio vakarą garaže tvarkė R. O. motociklą. Buvo vėlu, todėl R. O. atvažiavo su broliu jo parvežti. Žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad gali susitikti ir bendrauti du namų ūkiai, todėl važiavo kartu su R. ir jo broliu.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsatymo pažeidimą, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingos užkrečiamosiosms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 128 redakcija) 2.1.8.1 punkte buvo numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus, dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo (2.1.8.1.1. papunktis).

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2021 m. kovo 6 d., apie 01 val. 30 min. R. O. esant Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui, bendravo su broliu Š. O. kuris priskiriamas tam pačiam vienam namų ūkiui ir A. G. iš skirtingo namų ūkio. Taigi, nustatyta, kad kontaktavo dviejų namų ūkio asmenys, tačiau atsižvelgiant, kad viename iš jų buvo ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo (A. G.), yra pagrindas teigti, kad R. O. nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 128 redakcija) 2.1.8.1 punkto) ir nesukėlė pavojaus išplisti COVID - 19 ligai.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad R. O. ir Š. O. yra vieno namų ūkio nariai. Tauragės apskrities VPK pareigūnė atlikusi tyrimą šių aplinkybių net netyrė, neapklausė nei Š. O. nei A. G., nerinko kitų įrodymų. Norint asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, neužtenka nustatyti tik šių asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas, o būtina aiškintis, kur asmenys realiai gyvena ir su kuo, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti, jog jie yra iš vieno namų ūkio, ar priklauso tai pačiai šeimai.

Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. O. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti kaltu R. O. padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnyje ir paskirti:

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje 130 Eur baudą,

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje 120 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę nuobaudą – 130 Eur baudą.

Nutraukti R. O. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Išaiškinti R. O., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS "Citadele banka" Lietuvos filiale, Nr. LT42 7230 0000 0012 211292467460025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 21129246746.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Loreta Bajorinienė