- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- I-604-609/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00023-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- R.T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Rimantas Cemnalianskis
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo R.T. atstovui advokato padėjėjui Rimantui Cemnalianskiui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Gitanai Pumputienei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. T. skundu (b.l. 1-4) prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jam priteisti 6570 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą, kuriuo patikslino padarytos turtinės žalos dydį, nurodydamas kad ji sudaro 6879 Lt .
Pareiškėjas nurodė, jog 2011-07-22, apie 12:20 val., jis važiavo J.Tumo-Vaižganto gatve Tauragėje, jam priklausančia transporto priemone Audi 80(B4), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir buvo sustabdytas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos pareigūno, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė nėra nustatyta tvarka įregistruota. 2011 07 28 Tauragės apskrities VPK nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 125 Lt bauda. Su šiuo nutarimu jis nesutiko, todėl kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su skundu dėl 2011 07 28 Tauragės apskrities VPK nutarimo panaikinimo. 2011 10 04 Tauragės rajono apylinkės teismas Tauragės apskrities VPK nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Teigia, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba, suplanuotu laiku negalėjo išvykti į darbą Norvegijoje ir turėjo naujai įsigyti kelto bilietus. Teigia, jog dėl atsiradusių nepatogumų 9 dienas vėlavo grįžti į darbą ir negavo darbo užmokesčio. Nurodo, kad nuvykęs į Norvegiją, jis sužinojo, jog darbdavys jį atleido iš darbo, kurį Norvegijoje dirbo 5 metus ir kuris buvo gerai apmokamas. Būtent šios aplinkybės jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl to jis patyrė emocinę depresiją.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į skundą (b.l. 24-27) nurodyta, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant nutarimą, policijos pareigūnų veiksmuose nėra neteisėtumo elemento Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies prasme. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nekyla ir civilinė atsakomybė. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio. Neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą bei nebuvo konstatuotas teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Mano, kad vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog buvo priimtas nutarimas, ir dėl kurio neteisėtumo pasisakė teismas, negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu pareigūnų neteisėtus veiksmus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodo, kad pareiškėjas buvo nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės apskrities VPK dalyvavo asmeniškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 1,5 metų nuo įvykio. Mano, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėta teisena neturėjo negrįžtamų pasekmių jo neturtinėms teisėms. Nurodo, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp, pareiškėjo manymu, neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl atsakovei nekyla pareiga ją atlyginti.
Teismo posėdžio metu Tauragės apskrities VPK atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Konstatuojama.
Byloje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutarimu (b.l. 6,7) buvo panaikintas Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2011-07-28 nutarimas ir administracinė byla nutraukta R. T. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Nutarime konstatuota, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog R.T. Norvegijoje registruota transporto priemonė buvo išregistruota, todėl jis neturėjo pareigos prieš pradėdamas eksploatuoti automobilį Lietuvos Respublikos viešame eisme, kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl šios transporto priemonės įregistravimo Lietuvos Respublikoje.
Remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.
Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog pareiškėjo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, ko pasėkoje buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Nubaudimo neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutarimu.
Pareiškėjo patirta žala siejama su kelionės išlaidomis, išlaidomis advokatui, negautomis pajamomis, neturtine žala, patirta pareiškėjui netekus darbo, pasireiškusia fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimai, nepatogumais, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, galimybių sumažėjimu.
CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikim) rezultatu.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pareiškėjo nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Tauragės rajono VPK pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Darytina išvada, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių.
Byloje esantys įrodymai (b.l. 11,12) patvirtina, jog už skundo dėl 2011-07-28 Tauragės apskrities VPK nutarimo panaikinimo surašymą, dokumentų rinkimą ir konsultacijas pareiškėjas sumokėjo 400 Lt .
Pažymėtina, jog bylinėjimąsi Tauragės rajono apylinkės teisme lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas turtinę žalą prašo atlyginti remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010), todėl 400 Lt išlaidų suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pareiškėjui priteistina.
Kadangi nustatyta, jog likusi prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis susijusi su šios bylos nagrinėjimu, jų atlyginimo klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip savo patirtus nuostolius pareiškėjas įvardina 1009 Lt sumą, kurią išleido kelto bilietui ir teigia, jog dėl administracinio teisės pažeidimo bylos jis iš Lietuvos išvyko tik 2011-08-30. Be to, nurodė, jog jam laiku negrįžus į darbą, jis negavo darbo užmokesčio už 9 dienas- 3870 Lt .
Iš byloje pateiktos 2013-04-19 AB DFDS SEAWAYS pažymos matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas keliavo kompanijos DFDS SEAWAYS keltu „STENA FERONIA“.
Kadangi nepateikti įrodymais, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo nustatytu laiku nebuvo darbe ir dėl to negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, nepateikti duomenys apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo gaunamas pajamas, reikalavimas dalyje dėl 4879 Lt turtinės žalos priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir panašiai, teismo įvertinti pinigais. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Be to, būtina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos.
Pareiškėjas tvirtina, kad darbo netekimas jam sukėlė fizinį skausmą, teko išgyventi dvasinius nepatogumus bei patyrė emocinę depresiją. Tai pat nurodo, kad patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nes darbdavys Norvegijoje negalėjo suprasti, kad galima tokia situacija, jog esant tvarkingiems transporto priemonės dokumentams, jis gali būti traukiamas atsakomybėn, todėl manė, jog jis meluoja.
Byloje esanti pareiškėjo darbo sutartis (b.l. 54) patvirtina, kad ji buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-03-01 iki 2013-03-01.
Byloje nepateikti įrodymai Nepateikti įrodymai apie darbo sutarties nutraukimo faktą ir pagrindą.
Esant neįrodytai aplinkybei, jog pareiškėjo atleidimas iš darbo buvo susijęs su jo nurodytais neteisėtais veiksmais, reikalavimas dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Dėl reikalavimo pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pažymėtina, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo nurodomos teisės normos numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Kadangi 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimui pagrindo nėra, prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodyta apie galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimamas jo naudai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Kadangi skundas tenkintinas dalinai, laikytina, jog pareiškėjas įgijo teisę tik į dalies jo turėtų teismo išlaidų atlyginimą.
2012-07-05 pavedimo sutartis (b.l. 10) ir 2013-04-17 sutartis (b.l. 42) patvirtinama, kad pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo Rimanto Cemnalianskio paslaugomis.
Ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo 2013-01-19 pareiškėjas pateikė Tauragės rajono apylinkės teismui (b.l. 1-4), tačiau 2013-02-26 nutartimi (b.l. 29,30) byla pagal teismingumą perduota Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Nustatyta, jog už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2012-07-05 pareiškėjas sumokėjo 800 Lt (b.l. 13,14), o už teisines konsultacijas ir atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme- 600 Lt (b.l. 61,62).
Nors byloje esantys įrodymai (b.l. 15,16) patvirtina, jog už atstovavimą pirmos instancijos teisme pareiškėjas sumokėjo 200 Lt, įvertinus aplinkybę, jog civilinė byla iš Tauragės rajono apylinkės teismo buvo perduota į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir Tauragės rajono apylinkės teisme teismo posėdžiai realiai nevyko, 200 Lt atstovavimo išlaidų suma pareiškėjui nepriteistina.
Susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762-11) arba laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, t. y. laikytini procesinio dokumento rengimo sudedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-428-11).
Įvertinus rekomenduojamą priteistiną užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydį, laikytina, jog maksimali pareiškėjui priteistina suma už jo atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra 150 Lt , nes nustatyta, jog bylos nagrinėjimas teisme truko 1 val..
Nustatyta, jog kreipdamasis į teismą, pareiškėjas sumokėjo 197 Lt žyminį mokestį (b.l. 20). ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, jeigu sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis 11 punktą skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) priskirtini žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai, pareiškėjo sumokėtas 197 Lt žyminis mokestis grąžintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 44-45 straipsniais teismas
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 400,00 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą R. T.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų R. T.
R. T. grąžinti 2013 01 21 įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 197 (vieno šimto devyniasdešimt septynių) litų žyminį mokestį.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.