Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. laikotarpyje nuo 2022 m. balandžio 11 d. 22 val. iki 2022 m. balandžio 12 d. 6.07 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, užspausdamas rankomis F. M. kaklą, burną bei nosį, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus lūpų srityje, smulkiažidininę plaučių emfizemą, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, ko pasėkoje nukentėjusioji F. M. mirė nuo mechaninio uždusimo, uždengus išorinius kvėpavimo takus, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – motiną F. M..

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino ir parodė, kad visą laiką gyveno su mama, gyvenimas buvo sunkus, padėdavo sesuo, teta. Su mama gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną kartu su mama gėrė, nesipyko. Jis buvo daugiau išgėręs. Mama užmigo, jis išėjo kitur. Grįždamas namo, kelintą valandą nežino, dar pasiėmė alkoholio. Jam įėjus į namus, mama gulėjo lovoje, nežino ar ji žiūrėjo televizorių, ar miegojo. Ar ji ką pasakė, ar jis ką pasakė, nežino, buvo stipriai apsvaigęs, toliau nežino savo veiksmų ir poelgio. Labai dėl šito gailisi. Jei būtų žinojęs, kad taip atsitiks, būtų nėjęs namo, o būtų važiavęs į kaimą, kur yra sodyba, priklausanti mamos sugyventiniui J. V. N. Ten kartais apsistodavo, nusiramindavo, ką nors padirbdavo. To kas įvyko priežastis – alkoholis. Tą įvykio dieną vartojo alkoholį. Ir iki įvykio išgerdavo alkoholio, kartais vartojo narkotikus, t.y. žolę. Tą vakarą gal kiek buvo vartojęs žolės. Adresu (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, gyveno trise – jis, jo mama F. M. ir J. V. N., mamos draugas. Tą vakarą visi trys namuose vartojo alkoholį. Tą vakarą, ir prieš tai viskas buvo gerai. Tą dieną gavo pajamas, nusipirko produktų, susimokėjo mokesčius, vakarui pasiėmė alkoholio, manė pasėdės prie televizoriaus. Išgėrė alkoholį. Mama nuėjo gulti, J. taip pat, o jis išėjo kitur. Galėjo būti 8-9 valanda vakaro. J.V. N. visą laiką lovoje gulėdavo, nes sunkiai vaikščiojo, tekdavo padėti. Jis trumpam išėjo pas draugą D., gyvenantį už vieno namo. Su juo išgėrė pora litrų degtinės, ją nusinešė, buvo nusipirkęs. D. užmigo, jis išėjo. Tada vaikščiojo po miestą, nuėjo pas kitus draugus, vienas jų miegojo, kitas žiūrėjo televizorių, vienas – pravarde C., kito vardas L.. Pas juos išgėrė puse butelio, dar parūkė ir išėjo. Eidamas namo, užsidegė cigaretę parūkyti, parkrito ir daugiau nieko nebeatsimena. Toliau atsimena tik ligoninę. Išėjęs iš D. sugrįžo namo, parsinešė puse butelio likusios degtinės. Jam grįžus jo mama F. ir J. N. gulėjo. Tada, gerai nebeatsimena, ar mama, ar J.kažką tai pasakė, ir nežino kodėl griebė. Nežino kiek laiko, gal minutę ar dvi, laikė užspaudęs ar burną, ar gerklę. Patraukęs rankas nesuprato, galvojo dar gyva. Pasiėmė butelį degtinės ir išsigandęs išėjo. Buvo išsigandęs, strese ir girtas, negalvojo ką daro. Tuo laiku, kai buvo girtas, jis nesuprato, kad griebė, kad buvo užspaudęs burną ar gerklę. Neatsimena kurią vietą buvo užspaudęs, ir kiek laiko tai truko, po poros minučių atsipeikėjo ir pažiūrėjo. Mama gulėjo, lygtai pajudino ranką. Pamanė, kad ji gyva. Tada pasiėmė tą likusį degtinės butelį ir išėjo pas draugus – C. ir L.. Atsimena, kad ėjo iš jų, parkrito ant gatvės, toliau atsibudo (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyriuje. Skaitė dokumentus, kad jis pačioje pradžioje, būdamas ligoninės reanimacijoje, pasakė, kad pasmaugė mamą. Pradžioje tuo nepatikėjo. Iki to įvykio su mama jo santykiai buvo geri. Prieš mamą smurto nevartojo, daugiausiai būdavo žodiniai konfliktai, jeigu nuo ryto susipykdavo, tai po pietų susitaikydavo, kartu dirbdavo buitinius darbus, padėdavo namuose. To momento, dėl ko pradėjo smurtauti prieš mamą, neatsimena. Kai parėjo iš D. galbūt buvo žodinis konfliktas, bet konkrečiai neatsimena, ar buvo tas žodinis konfliktas, viskas kaip ištrinta iš galvos. Atsimena, kad J. ar mama kažką pasakė ir jis nesupratęs dėl ko, puolė. J. visą laiką pykdavo ant mamos, kad ji rūko, jis daugiau keldavo ranką prieš mamą. Neatsimena, ar prieš grįždamas namo su kuo nors pykosi, ar konfliktavo. Tą dieną buvo išgėręs netoli dvejų litrų degtinės, dviese. Puse litro dar buvo likę ir pasiėmęs nešėsi eidamas iš D.. Negali pasakyti konkrečiai dėl ko prieš mamą naudojo smurtą, mano, smurtą naudojo dėl vartoto alkoholio ir narkotikų. Kai buvo ligoninėje, jam nustatė apie 2,20 promilių girtumą. Iš anksčiau jokio pykčio ant mamos nebuvo, kartais būdavo šeimyniniai žodiniai konfliktai, kodėl jis geria, kodėl rūko. Niekada anksčiau, ir būdamas išgėręs, prieš mamą rankos nekėlė ir nemušė jos. Tuo metu, kada smaugė mamą, ji tikrai gulėjo, J. gulėjo šalia jos, bet buvo nusisukęs. Mama nebandė priešintis, nes ji buvo girta. Gal ji kažką kalbėjo. Įvykio dieną važiavo apsipirkti, pirko maisto produktus. Tą dieną J. N. gavo pensiją. Mama buvo pas notarą susitvarkiusi dokumentus, kad galėtų paimti J. pensiją, nes J. sunkiai vaikščiojo, nebenueidavo iki banko. Kai nusipirko maisto, sumokėjo mokesčius, iš likusių pinigų dalies nusipirko vakarui sidro pora butelių ir 0,7 l degtinės butelį. Su mama per puse išgėrė sidrą. Kai nusipirko ir maisto, ir alkoholio, dar buvo likę 40-50 eurų. Jie buvo padėti pas mamą. Kartais, kai jam stipriai užbanguodavo, mama nuo jo slėpdavo pinigus. Kai išėjo pas D., buvo pasiėmęs 20-30 eurų, juos išleido degtinei pirkti. Neatsimena, ar dar turėjo pinigų grįždamas iš D.. Motinos atžvilgiu niekada nesmurtavo. Gerai neatsimena dėl ko 2014 metais buvo atleistas nuo atsakomybės, galėjo būti toks atvejis, kad smurtavo prieš motiną ir motina jam atleido ir jie susitaikė. J. N. pavaikščioti galėdavo, išeidavo į lauką pavaikščioti, pats pasiimdavo maistą, pavalgydavo, atsigerdavo, truputi judėdavo. Kai būdavo stipriai išgėręs, tada reikėdavo jį paversi, arba pakelti aukščiau, pats nesugebėdavo. Tuo momentu, kai jis atliko veiksmus su motina, J. N. gulėjo nusisukęs į sieną, gal miegojo. Negali pasakyti, ar jis girdėjo tą konfliktą, ar su juo buvo kokia kalba. Jau po to, kai išėjo iš namų, palikęs motiną, jis pats nieko nepamena, tik iš dokumentų žino, kad skambino tetai J. Neatsimena, kokiu reikalu skambino tetai J.. Kai jį nuvežė į ligoninę, neatsimena kas ten buvo. Medikams pasakė, kad padarė blogą dalyką, kad pasmaugė mamą. Medikai nustatė, kad jam buvo epilepsijos priepuolis. Epilepsijos priepuolis jį ištikdavo tada, kai daugiau pavartodavo alkoholio, arba kai jį sunervuodavo kitas žmogus, tada pasidarydavo silpna ir iškrisdavo. Alkoholis ir narkotikai, vartojant kartu, taip pat iššaukdavo epilepsijos priepuolį. Būdamas pas D. K. galėjo vartoti narkotikus, nes jis irgi dažnai parūkydavo žolės. Kai užspaudė motinai kaklą ar burną, motinos nematė, tik jos akys buvo išverstos. Atleido rankas, žiūri guli, jos ranka lyg tai sujudėjo. Tada pasiėmė degtinės butelį ir išėjo. Neatsimena, kokį motinos veidą matė, lygtai buvo raudonas, sušilęs. Gali būti, kad jos veidas buvo pamėlynavęs, kad buvo išlindęs liežuvis. Mama gulėjo, buvo užsiklojusi antklode iki pusės. Gal jam pasirodė, kad ji kažkiek pajudino ranką. Neatsimena ar skambino tetai J. G. prieš ar po mamos uždusinimo. Gerdami visi trys, degtinę užsigerdavo tai sultimis, tai alumi. Sidrą išgėrė pačioje pradžioje, tik grįžę iš parduotuvių. Pamena, kad būnant pas D. cigaretes tikrai rūkė, o žolę galėjo parūkyti. Kai pamatė, kad D. miega, o liko puse butelio degtinės, pamanė, grįš namo ir išgers, o kodėl užsipuolė mamą, nežino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T.3, b.l. 64-65). J. gulėjo šalia, buvo nusisukęs ant šono ir nieko nesakė. Dažniausiai išgėrinėdavo kartu su mama, su J., tik kartais su draugais. Išgėrinėdavome tada, kai gaudavo pinigų. Kartais pasiskolindavo pinigų, kai trūkdavo maisto.

Įrodymai

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji yra mirusiosios F. M. sesuo. Su kaltinamuoju A. nedaug bendraudavo, jų santykiai buvo normalūs. Žinojo, kaip jie gyvena. Jos 92 metų mama gyveno pas ją, o mirusioji sesuo, kuri taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), buvo kviečiama aplankyti mamą, bet deja vis rasdavo priežasčių ir jau pusmetis buvo nemačiusi mamos, nors nuo jų gyveno apie 3 km. Prieš Velykas jos vyresnysis sūnus atsivežė jos seserį ir A., kad aplankyti jų mamą, močiutę. Jie gal ir nebūtų važiavę, bet jie pažadėjo įdėti daržovių, nes žinojo jog prieš pašalpas jau būna liūdna su pinigais. Jie atvažiavo, pabendravo, abu buvo negirti, mama labai džiaugėsi, kad po pusmečio pamatė dukrą ir anūką, kurį labai myli. Išvežė juos namo, viskas buvo gerai. Po poros dienų visur buvo mokamos pašalpos. Tuo laiku ir medikams prasideda darbymetis. Tos nelaimingos dienos ryte atėjusi į darbą sužinojo, kad A. guli reanimacijos skyriuje. Kadangi ji pati dirba ligoninėje, jai tuoj pat buvo pranešta. Gydytojo buvo pasakyta, kad išvyko policijos ekipažas, nes jau priėmimo skyriuje A., atgavęs sąmonę, medicinos seselei prisipažino, kad jis pasmaugė mamą. A. aplankė reanimacijoje, bet jis tuo metu buvo užslopintas, nes buvo eilinis kartas, eilinis epilepsijos priepuolis, o ligoninėje jis lankydavosi po pašalpų beveik kiekvieną kartą, bet į Panevėžio psichiatrijos skyrių buvo vežamas kas keli mėnesiai. Jai nuvykus į vietą jau buvo policijos ekipažas, dirbo pareigūnai, ir tik minutei jai buvo leista užeiti ir pamatyti vaizdą, kuris išlieka visam gyvenimui. Guli mirusioji sesuo, šalia jos guli draugas J. ir jis nieko nesupranta kas ten šalia įvykę, kodėl ji šalia guli, kad visą naktį pragulėti šalia mirusio žmogaus. Paskui jo ligoninėje klausė, ar jis žino kaip čia viskas įvyko, jis sakė, kad nežino. Ar dėl girtumo ar visumoje nesuprato kas vyko šalia. Dėl Covid pandemijos jis buvo paguldytas į kovidinį skyrių, o A. buvo išvežtas į Panevėžį. Jai neaišku ar A. jai skambino jau po įvykio, ar prieš. A. retai kada skambindavo, todėl jo skambutis ją labai nustebino, nes buvo vėlus vakaras, 15-16 minučių po 23 valandos. Pamanė gal kas atsitiko, bet A. prašė paskolinti jam pinigų. Ji A. pasakė, kad vėlus laikas, kam jam reikia pinigų. Atsakė, kad jam reikia. Tuomet ji pasiūlė paskambinti rytojaus dieną ir pasikalbėti. Kalbant su juo telefonu jai neatrodė, kad jis buvo labai girtas. Skambutis ją labai nustebino, nes niekada tokiu metu jai neskambindavo. Pirma sužinojo, kad A. M. yra reanimacijoje, ir kad jis prisipažino padaręs tokį dalyką. A. jau visi ligoninėje žinojo, žinojo, kad jis yra jos sūnėnas. Ir būdavo eilinis atvejis, kada jis gulėdavo po epilepsijos priepuolio arba apsirūkęs. Apie jo prisipažinimą buvo pranešta policijai. Ji iš darbo nuvyko į sesers namus, kurie yra netoli ligoninės. Nežino, kuriuo laiku kaltinamasis buvo pristatytas, galbūt į ryto pusę, nes jis eilinį kartą buvo atvežtas be sąmonės. Tokiu atveju ligoniai yra laikomi stebėjimo palatoje, priėmime. Ir ten, jau atgavęs sąmonę, jis prisipažino seselei. Tai galėjo būti apie 6 val. ryto, tiksliai nežino. Ji po to buvo nuvykusi į sesers namus. Tuo metu jos namuose jau buvo policija, buvo 7.40 val. ryto. Nuvykusi matė šalia gulintį J.. Jai paskambinęs A. neįvardino prašomos paskolinti pinigų sumos, tik paklausė, ar gali jam paskolinti pinigų. Paklaustas jis nepasakė dėl ko jam reikia tų pinigų, tiesiog atsakė, kad reikia. Pašalpos pradedamos mokėti nuo mėnesio 10 dienos, tas įvykis įvyko netrukus po to. Tokiu laiku ligoninėje taip pat prasideda darbymetis. Kai gaudavo pašalpas, ir jos sesuo, ir kaltinamasis, vartodavo alkoholį. Tai buvo ir gėda, ir bėda. Neįstengė jų ištraukti. Kartu negyveno, todėl akivaizdžiai nėra mačiusi vartoto smurto prieš seserį. Pati sesuo niekada nesiskundė, kad ją kas nors mušė. Bet, kai žmogui lūžta rankos, lūžta kojos, protezuotas peties sąnarys, kai mėlynės, ir panašiai, tai ji paaiškindavo, kad griuvo, užsigavo, bet niekada pati nesiskundė. Apie 2014 metų įvykį jai buvo žinoma, bet ne iš pačios sesers. Ji pati niekada nesiskųsdavo. Galbūt yra buvę keletą atvejų, kada akivaizdžiai matė, kad yra sumušta. Bet tuomet galvodavo, kad ji sukonfliktavo su savo draugu, nors tam draugui virš aštuoniasdešimt metų. Yra girdėjusi, kad A. konfliktuodavo su kitais asmenimis. Šiaip jis ramus ir geras žmogus, kai neišgėręs. Būdamas išgėręs A. tampa nevaldomas, agresyvus, tada reikėtų saugotis visiems. Išsiblaivėjęs jis vėl būna geras, malonus, atjaučiantis, norintis padėti. Kaime yra jos tėviškė ir mirusios sesers draugo tėviškė, kaime visi vienas kitą pažįsta, todėl negali netikėti išgirstais žodžiais. Be to, ir pačiai yra tekę matyti A. agresyvumo priepuolius. Tai būdavo A. „arkliukas“, t.y. jeigu kažkas jam nepatinka, tai jis sakydavo „pasmaugsiu“. Buvo toks atvejis ir su S. Š., ir taip pat būtų buvęs nelaimingas atsitikimas, jeigu nebūtų išvadavę šalia buvę kaimynai. (T.1, b.l. 26-28) Smaugimas buvo jo „arkliukas“. Kai A. gyveno kaime, tai smaugė pageriantį S. Š., o kaimynas S. L. sakė, kad jeigu nebūtų jo apgynęs, tai A. būtų jį pasmaugęs. Būdamas girtas A. visada grasindavo ką nors pasmaugti, uždusinti. Sesuo jos prašydavo, kad neskolintų A. pinigų, nes A. vieną kitą kartą skolinosi pinigų, nedideles sumas. Klausdavo jo, kam jam reikia, sakydavo, kad reikia su drauge nueiti, o jis neturi pinigų. Bet tai buvo tik keletą kartų. Sesuo, apie tai sužinojusi, pasakė, kad ji A. niekada neskolintų pinigų, matomai, kad jis neįsigytų žolės. Bet tas pinigų paskolinimas buvo tik keletą kartų. Buvo užburtas ratas – A. gauna neįgalumo pašalpą, tada balius visų trijų, tada gauna sugyventinio J. pensija, tada irgi ratelis užsisuka, ir tada jau gaunamos socialinės pašalpos. Jeigu baigiasi pinigėliai iki sekančios pensijos ar neįgalumo pašalpos, tada, kol mama gyveno kaime, atvažiuodavo „aplankyti“ mamos į kaimą, padejuodavo, kad neturi pinigų maistui, tada mama dukrai įdėdavo pinigų maistui, tada jau jie sulaukdavo sekančios pašalpos. Sunku apie tai kalbėti, bet taip būdavo. Iš sesers nežinojo, kaip A. elgdavosi būdamas neblaivus. Po įvykio J. lankė ligoninėje, bandė klausti, ar jis matė kaip viskas įvyko. Bet jis nieko nesuprato. Jis aiškino, kad F. išėjo paimti jo pensijos ir kažkas ją nužudė. Apie įvykį jis nieko negalėjo pasakyti. Apie tai, kad kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas žinojo, nes pati dirba ligoninėje, matė kiekvieną jo atvežimą į ligoninę, atvykdavo policija jo apklausti, žinojo, kad jam skiriama administracinė bauda už narkotikų vartojimą, be to būdavo daromi tyrimai tam nustatyti. A. visada žinojo, kur galima nusipirkti žolės. Apie tai, kad narkotinės medžiagos vartoti yra žalinga, kad negalima – su A. šnekėjo, bet tai liko tik žodžiai. Pradžioje stengėsi jiems pagelbėti, kalbėtis, bet sesuo buvo pasakiusi, kad tai yra jų gyvenimas, ir kad ji nesikištų į jų gyvenimą. Ir kai eilinį kartą, viduryje žiemos, A. papuolė į Panevėžio psichiatrinę ligoninę, ji skambindavo seseriai, kad A. papuolė į ligoninę, kad ji važiuotų, žiūrėtų, kaip mama, bet jai nebuvo kada nuvykti aplankyti savo vaiko. Kai žiemą jis buvo atvežtas su kroksais, ir jis yra veiksnus, išsimiegojęs, ryte jo paklausė ar jis nori gydytis psichiatrinėje toliau, jis nenori gydytis toliau, tada jį išleido į namus, ir žiemos laiku jis parėjo iš Panevėžio į Pasvalį, būdamas apsiavęs vasariniai batais, su vienu džemperiu. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra prisipažinęs ir pats A. Kai jis gulėdavo skyriuje, nueidavo jo aplankyti, jis prisipažindavo, kad buvo rūkęs žolės. A. labai dažnai patekdavo į ligoninę, kas keli mėnesiai, po epilepsijos priepuolio. A. nuostata- kas jam naudinga jis prisimena, kas nenaudinga – neprisimena. Taip elgdavosi A., ir ne vieną kartą. Jis labai gerai atsimindavo, kiek būdavo išgerta degtinės, o ką padarė blogai, neprisimindavo.

Liudytojas E. J. parodė, kad dirba Pasvalio PK, reagavimo skyriaus tyrėjas. Dienos neprisimena, buvo pavasaris, apie 6 valanda ryto. (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo epilepsijos priepuolio iškritusį A. M.. Iškvietė greitąją, padėjo jį įkelti ir jį išsivežė į priimamąjį. Tą pačią dieną, apie 7-7.30 valandą ryto, gavo pranešimą, kad jis priimamajame atsigavo ir pasakė, kad nužudė savo mamą. Važiuodami į priimamąjį pas jį, nusprendė prieš tai užsukti pas jį į namus, nes netikėjo, kad taip gali būti. Užsuko pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kur jisai gyvena, ir lovoje rado nebegyvą jo mamą. Šalia jos gulėjo senyvo amžiaus žmogus. Užvažiavo kartu su kolege A. B.. Butas nebuvo užrakintas. Bandė belstis, durų niekas nedarė. Įėjus į vidų pamatė, kad lovoje gulėjo A. mama, gulėjo ant nugaros, visa uždengta su apklotu, be gyvybės ženklų. Buvo uždengta nuo kojų iki galvos, galva buvo uždengta. Jis pats nuėmė apklotą ir pamatė, kad moteris negyva. Ji nekvėpavo, kažkiek vietomis buvo pamėlynavusi.

Buvo apie 7 valanda ryto. Kadangi moteris buvo negyva, tai A. pasiliko saugoti įvykio vietą, o jis važiavo į priimamąjį pas A., jam nustatė neblaivumą, jį išvežė į reanimacijos skyrių. Tiksliai nepamena, buvo nustatyta apie 2 promiles. A. sakė, kad jis pasielgė labai negerai, kad nužudė savo mamą. Jis neįvardijo kokiu būdu tai padarė. Trumpai su juo bendravo, nes medikai jį vežė į reanimacijos skyrių, jis buvo susijaudinęs, kažkiek verkė. A. nedetalizavo kaip nužudė savo mamą. Jis tiksliai nenurodė, ar pasmaugė, ar uždusino. Tuo metu, kai buvo užrašomi jo parodymai, viską atsiminė geriau. Gali būti, jog sakė, jog pasmaugė mamą. F. M. gulėjo lovoje, buvo su rūbais, gulėjo ant nugaros. Veidas buvo pamėlynavęs, aprasoję ar tai šlapias, ir jos plaukai buvo kaip šlapi. Veidas lyg kraujosrūvomis, kai būna kapiliarai sutrūkinėję. Akys buvo pusiau atmerktos, migdolinės. Kai nuo jos atitraukė apklotą, kraujo dėmių nematė, tik ant pačio apkloto, toje vietoje, kuri dengė veidą, matė rausvą dėmę. Nežino, ar ta dėmė buvo iš anksčiau, ar ten buvo purvina. Tas senyvo amžiaus žmogus, kuris gulėjo šalia negyvos moters, pradėjo šauktis A., turbūt manė, kad grįžo A.. Jis negalėjo nei pajudėti, nei savo duomenų pasakyti, jis buvo neveiksnus.

Liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba Pasvalio rajono savivaldybėje, vyriausiąja specialiste, įvykio metu dirbo Pasvalio PK, Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Kaltinamąjį žino, nes ne kartą teko susidurti pagal pranešimus, jis ir nukentėjęs buvo, ir buvo teisės pažeidimų. Dienos nebeprisimena, dirbo viename ekipaže su tyrėju E. J.. Patruliuodami (duomenys neskelbtini), anksti ryte pastebėjo (duomenys neskelbtini) ant grindinio gulintį A. M.. Iš anksčiau jau žinojo, kad jis serga epilepsijos priepuoliais, todėl išlipo jam padėti, iš karto kvietė greitąją pagalbą. Kol važiavo greitoji, jis nesiorientavo, jis buvo ištiktas epilepsijos priepuolio. Atvykusi greitoji jį išsivežė. Toliau dirbant gavo pranešimą, kad priimamajame jis pasakė, kad nužudė savo mamą. Važiavo į jo namus, patikrinti, ar mama gyva. Adresą žinojo, nes yra tekę jį parvežti į namus, pristatyti mamai. Nuvykę į jo namus pasibeldė, niekas durų nedarė, durys buvo nerakintos, įėjo. Mama buvo užklota antklode ir striuke ant viršaus, iš veido matė, kad mama nebegyva. Jos veidas buvo vaškinis. Kolega atklojo antklodę, žiūrėjo ar moteris dar gyva, ieškojo pulso. Iš karto kvietė medikus, kurie atvažiavę konstatavo jos mirtį. Durys buvo atrakintos. Kadangi ten patalpa buvo labai maža, tai arčiau tos moters stovėjo kolega, ji stovėjo labiau gale kojų. Kolega atklojo antklodę ir žiūrėjo ar moteris kvėpuoja. Stovėdama gale kojų matė, kad moteris nebekvėpuoja. Atvyko medikai. Klausė medikų, ar jie mato kokius nors nužudymo požymius. Jai įtartinai pasirodė, kad ant mirusiosios kaklo ties pečių juosta pasirodė lyg užbrėžtas rožinis brūkšnys. Tiksliai laiko nepasakys, bet A. gatvėje rado apie 6 valandą ryto, o pusvalandžio laikotarpyje nuvyko į jo namus, galėjo būti po šeštos valandos.

Greitoji atvažiavo jai esant, o jos kolega išvyko į ligoninę pas įtariamąjį. Klausė greitosios medikų, prieš kiek laiko moteris galėjo būti mirusi, jie tiksliai pasakyti negalėjo, nes mirusioji jau buvo sustingusi, todėl medikai pasakė, kad įvykis įvyko ne ryte, o anksčiau. Kai kolega atklojo antklodę jai nuo galvos, matė drėgną veidą, rožinis brūkšnys ties pečių juosta, iki pečių juostos rožinis kūnas, o toliau viskas kaip lavono. Iki kaklo kūnas turėjo rožinį atspalvį, tokia rausva linija ties pečiais, veidas drėgnas, plaukai lyg šlapi. Atidengus, kolega rodė kažkokias dėmes, buvusias ant antklodės.

Liudytoja R. N. parodė, kad kaltinamąjį A. M. pažįsta nuo mokyklos laikų, kai dar dirbo mokykloje valytoja, o jis ten mokėsi. Ir jo mamą pažinojo. Paskui jie išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jie gyveno netoliese. Labiau bendraudavo su A., nes padėdavo darbuose. Ir į kaimą yra jį nusivežę, sveikatos turėdavo, tai padėdavo prie darbų. Kartais A. su mama nuveždavo apsipirkti. Kai jie gaudavo pašalpas, arba pensijas, tada nuveždavo juos į parduotuvę „Norfa“, „Iki“, prie parduotuvės juos palikdavo, jie apipirkdavo, tada atvažiuodavo jų pasiimti. Įvykio dieną taip pat vežė juos apsipirkti. Buvo atėjusi F. M., ji turėjo to senelio įgaliojimą, pasakė, kad gaus jo pensiją. Važiavo ir F. M., ir A. M.. Dažniausiai jie abu važiuodavo apsipirkti, nes jie daug prisipirkdavo, o A.padėdavo parnešti iki namų. Palikusi juos prie parduotuvės ji pati grįžo į namus. Po valandos laiko atvyko, parvežė juos su pirkiniais į namus. Pirkinių nežino, nematydavo. Nežino ar jie pirkdavo alkoholį. Yra vežusi juos ir į kaimą. Paskutiniu laiku A. padėjo jos vyrui medžius pjauti jos tėviškėje, jos dukrai butą padėjo išgriauti. Jis turėjo ir buvo labai darbštus, todėl pasiimdavo jį prie darbų. Dėl to senelio, kuris gyveno kartu su jais, F. M. jos prašė juos nuvežti pas notarę, susitvarkyti įgaliojimą. Ji juos atvežė pas notarę ir tvarkėsi dokumentus. To senelio nei vardo, nei pavardės nežinojo. F. M. jai buvo sakiusi, kad pats senelis nebegali nuvažiuoti į banką pasiimti pensijos, todėl reikalingas įgaliojimas. Apie A., jo mamos ir to senelio tarpusavio santykius daug nežinojo. Apie savo mamą A. visada gerai atsiliepdavo, nebuvo mačiusi, kad A. prieš mamą vartotų smurtą. Kai veždavo juos apsipirkti, jie labai gražiai bendravo tarpusavyje, konfliktų tarp jų niekada nematė. A. mama yra sakiusi, kad A. prašo pinigų, todėl ji daugiau maisto nusipirkdavo, kad vėliau A. neprašytų pinigų. Taip pat buvo sakiusi, kad yra labai netinkami A. draugai, kurie, A. gavus pašalpą, iš karto prisistato prie jų durų. A. mama buvo minėjusi, kad kažkada yra rašiusi prašymą policijai, kad tie jo draugai nesilankytų. Gali būti, kad tie pinigai buvo reikalingi alkoholiui. Jis pats gaudavo pinigus už invalidumą. A. mama sakydavo, kad kai A. gaudavo pinigus, tai iš karto prisistatydavo jo draugeliai ir greitai tų pinigų nebelikdavo. Nežino apie konfliktus tarp A. ir jo draugelių, nematė. Apie narkotikų vartojimą pats A. yra jai sakęs, kad tas gėrimas tai nieko, bet jis nebegali sustoti, vartoja. Apie tai, kad A. mama rasta negyva, sužinojo iš kaimynų. Galvoja, kad viską šiuo atveju padarė alkoholis.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad kaltinamąjį žino, kadangi yra dirbanti ligoninėje, A. M. buvo dažnas jų pacientas. Dirba (duomenys neskelbtini) priėmimo Skubios pagalbos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Priima kiekvieną atvežtą pacientą. Ir tą kartą, greitosios automobiliui atvežus A., priėjo prie jo. A., verkšlendamas, pasakė: „sesut, aš padariau šiandien labai blogą darbą“. Paklausė jo ką jis padarė. Jis atsakė, kad savo rankomis pasmaugė mamą. Tuos žodžius išgirdo ir kita buvusi kolegė seselė, ir budintis gydytojas, ir pranešė policijai. Policijai pranešė ji, paskambinusi pagalbos numeriu „112“. Tada atvažiavo pareigūnai. Po to atvažiavęs policijos pareigūnas pasakė, kad tai yra tiesa. Nežinojo, kur gyvena A. M.. Jo mamą žinojo kaip pacientę. Daugiau nieko asmeniško apie jį nežinojo. Tą rytą, kai jį atvežė, vėliau girdėjo tokią kalbą, jis sakė, kad jis gėrė, kad išgėrė litrą degtinės. Kai ji bendravo su A. M., jai neatrodė, kad jis buvo išgėręs, nes jis kalbėjo verkšlendamas, bendravo adekvačiai, atsakė į klausimus. A. M. ne kartą buvo pristatytas į ligoninės priimamąjį dėl epilepsijos priepuolių, traukulių, nes rasdavo jį nugriuvusį. Tačiau po kurio laiko, pabuvusį priėmime, ir apžiūrėjus gydytojui, jį išleisdavo į namus. Negali pasakyti, kaip dažnai jį ištikdavo epilepsijos priepuoliai, gal jis ir turėdavo tą ligą, bet iš priėmimo pats išeidavo, arba jo pasiimti ateidavo jo draugas. Ne tiktai jai, bet ir visai jų brigadai buvo įtarimas, kad A. labai mokėdavo suvaidinti traukulius. Budintis gydytojas įvertindavo jo būklę. F. M. žinojo tik kaip pacientę, dėl ligų, nes yra gulėjusi priėmimo Skubios pagalbos skyriuje, stebėjimo palatoje. Negali atsakyti, ar ji vartojo alkoholį.

Liudytoja L. U. parodė, kad ji kaltinamąjį A. M. pažįsta nuo jo paauglystės, nes šalia gyveno. Be to ji kaip medicinos darbuotoja dirbo su krepšinio komanda „Pieno žvaigždės“, o A. M. su draugais lankydavosi varžybose. Ji dirba (duomenys neskelbtini) operacinės slaugytoja bei Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus slaugytoja, ir krepšinio komandos „Pieno žvaigždės“ medike. Iš vakaro dirbo operacinėje, iš antro aukšto nusileido į pirmą aukštą, kur yra Skubios pagalbos skyrius, nes turėjo paruošti operacinę darbui. Tuo metu greitosios pagalbos mašina A. M. buvo atvežtas. Jį atvežė ryte, galėjo būti apie 6.30 val. ryto, datos neatsimena, galėjo būti balandžio 12 dieną.

Kolegė A. tuo metu dirbo skubios pagalbos skyriuje. Kadangi A. M. buvo atvežtas ant ratukų, tai ji padėjo jį perkelti nuo ratukų. Pažinodama jį, šiek tiek su juo pasikalbėjo. Paklausė jo kas įvyko, jis pradėjo verkti. Tas verkimas buvo daugiau panašus į raudą. Kolegė jo paklausė kas atsitiko. Jis pradėjo sakyti, kad jis visą naktį su draugu gėrė daug alkoholio, ir kad savo rankomis pasmaugė mamą. Ji pasakė A., kad negalima tokiais žodžiais mėtytis, tai yra rimti dalykai ir taip kalbėti negalima. Jis pasakė, kad tai tikrai neišsigalvoja. Anksčiau ne kartą su juo yra kalbėjusi apie jo gyvenimą, kada jį atveždavo į ligoninės priėmimo skyrių. Jis niekada nebuvo agresyvus, visada leisdavosi į diskusijas, todėl ji jo paklausė ar tai tikrai tiesa. Jis pasakė, kad tikrai toks įvykis įvyko. Tada ji liepė iškviesti budintį gydytoją ir kad būtų pranešta policijai. Jis pasakė, kad gėrė labai daug alaus ir degtinės. Bendraujant, jis nepasirodė labai neblaivus, palyginus su tuo, kokį yra mačiusi anksčiau, kai jį atveždavo į Skubios pagalbos skyrių. Kartais jį atveždavo komoje, kartais jo būsena būdavo labai agresyvi, arba jis būdavo traukuliuose. Šį kartą jis buvo sąmoningesnis, jo bendravimas buvo adekvatus. Policijai pranešė jos kolegė. Po įvykio su policijos pareigūnais ji nebendravo, tik buvo apklausoje. Stebėjo šį įvykį spaudoje, apie įvykį ji sužinojo iš spaudos. Iš jo artimųjų nieko nepažinojo, ir jo mamos nepažinojo. Žinojo, kad A. gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi registruodavo, kai jį pristatydavo į Skubios pagalbos skyrių. Žinojo, kad jis vartoja alkoholį, nes pasisakydavo. Sakydavo, kad jis vartoja ne mažai narkotikų, kad jis pergyvena dėl tokio savo sugriuvusio gyvenimo, jis labai pergyveno dėl savo draugės, kuri augina jo mergaitę. Jis buvo jai prisipažinęs, kad vartoja narkotines medžiagas. Tą kartą, kai jis pasisakė kad pasmaugė savo mamą, apie narkotines medžiagas nieko nepasakojo, jis labai ilgai verkė, ir tikrai matėsi, kad jis pergyvena, supranta ką padarė. Nežino apie tai, ar jis lankydavo savo draugę ir dukrytę. Jis yra kartą sakęs, kad jis pergyvena dėl to, kad dukrytė užaugtų rimtas žmogus. Savo gyvenimu jis buvo nusivylęs, matėsi, kad jis supranta, kad jis yra duobėje.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. patvirtino savo parodymus (3t. b.l. 72-78).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų "BODY" kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad A. M. prisipažįsta, kad uždusino motiną.( 1t. b.l. 122-127).

Iš 2022-04-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kur rastas moteriškos lyties lavonas apie 60 metų amžiaus. (duomenys neskelbtini) yra medinis, dviejų aukštų, žalios spalvos namas. Namo vakarinėje sienoje per vidurį yra medinės durys, kurios atsidaro į namo išorę, rakinamos įleidžiama spyna ir ant durų viršaus yra skaičius 2. Apžiūros metu durys yra praviros, spyna užrakintoje padėtyje ir deformuota. Po įleidžiama spyna yra metalinė ąselė, o durų staktoje ties šia ąsele yra metalinė užkaba. Durų stakta ties spynos vieta apkalta izoliacine medžiaga, 2x22cm plote išlaužta mediena. Šiaurinėje sienoje yra medinės durys, kurios atidarytos į sekančios patalpos vidų. Ant durų viršaus yra uždėtas užtiesalas. Ant užtiesalo (iš prieškambario pusės) yra matomos dvi rusvos spalvos dėmės, kurių dydis 1x0,8cm (Nr1) ir 1x0,5cm (Nr2). Per duris patenkame į kambarį. Prie vakarinės sienos yra lova. Ant lovos, prie rytinio krašto yra moteriškos lyties lavonas apie 60 metų amžiaus. Lavonas paguldytas ant nugaros, galva nukreipta į šiaurės, o kojos į pietų pusę. Apatinė kūno dalis iki pusės užklota antklode. Lavonas su kelnaitėmis, bei ant viršutinės kūno dalies yra marškiniai. Lavono kojos ištiestos ir suglaustos, o rankos per alkūnes sulenktos ir plaštakos sudėtos ant krūtinės. Prie lavono kairiojo peties yra pagalvė, prie lavono dešiniojo peties yra pagalvė (užvalkalas su porolonu viduje), po lavono galva yra maža pagalvė po kuria yra didesnė pagalvė.(1t. b.l. 152-173).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados 2022-04-14 - 2022-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nustatyta:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados 2022-04-13 - 2022-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta:

1. F. M. mirė nuo mechaninio uždusimo, uždengus išorinius kvėpavimo takus, tai nurodo odos nubrozdinimai lūpų srityje, smulkiažidininė plaučių emfizema, bendrieji asfiksinės mirties požymiai (gausios taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, veido srityje bei po plaučių krūtinplevėmis, vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas širdyje ir stambiose kraujagyslėse), kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvados 2022-07-26 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyta: