Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
1A-329-493/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-493/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39048-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,nuteistojo V. S. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 2 d. vagystė iš UAB „L.“) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 3 d. vagystė iš UAB „A. A.“ parduotuvės „Ž.“) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 3 d. vagystė iš UAB „A. A.“ parduotuvės „N.“) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. rugpjūčio 7 d. vagystė iš UAB „A. p.“) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, V. S. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 17 val. 50 val., UAB „L. “priklausančioje parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio atvirai pagrobė svetimą turtą – du butelius brendžio „Torres 10“, kurio vieno butelio vertė 16,99 eurų, bendra vertė 33,98 eurų, tuo UAB „L.“ padarė turtinę 33,98 eurų žalą.

2. Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 16 val. 10 min., UAB „A. A.“ priklausančioje parduotuvėje „Ž.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio atvirai pagrobė svetimą turtą – brendžio butelį „Gloria“, kurio vertė 14,40 eurų, ir brendžio butelį „Imperial“, kurio vertė 13,99 eurų, tuo UAB „A. A.“ padarė turtinę 28,39 eurų žalą.

3. Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 17 val. 30 min., UAB „A. A.“ priklausančioje parduotuvėje „N.“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą – brendžio butelį „J. P. Chenet“, kurio vertė 15,70 eurų, tuo UAB „A. A.“ padarė turtinę 15,70 eurų žalą.

4. Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d., apie 16 val. 40 min., UAB „A. p.“ priklausančioje parduotuvėje „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio atvirai pagrobė svetimą turtą – brendžio butelį „J. P. Chenet“, kurio vertė 15,69 eurų, tuo UAB „A. p.“ padarė turtinę 15,69 eurų vertės žalą.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, šiuo metu turi pastovų darbą ir yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą bei daugiau nenusikalsti.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo V. S. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), tačiau, paskyręs bausmę, nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, be to, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymima, kad teisingumo principo realizavimas, skiriant nusikaltusiam asmeniui bausmes, pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teismas, 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu V. S. nuteisęs už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė prieš priimant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį, ir, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, sprendė, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį tuo aspektu, kad juo, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, V. S. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, pažymėtina, jog ir taikant BK 63 straipsnio 9 dalį turi būti paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju turi būti laikomasi ir BK 55 straipsnio nuostatų, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nesant tokio būtinumo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Taigi taikant BK 63 straipsnio 9 dalį ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, kaip ir apskritai skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

13. Nors vertindamas nuteistojo asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. S. laikomas teisiamu pirmą kartą, nes šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki apkaltinamojo nuosprendžio kitoje byloje priėmimo, tačiau teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, skiriant bausmę tais atvejais, kai po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo kitoje byloje nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiais atvejais, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė paprastai negali būti griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos nusikalstamos veikos būtų tiriamos vienoje byloje. Tokiais atvejais paskutiniu nuosprendžiu skiriama bausmė negali būti griežtinama vien tuo pagrindu, jog asmuo turi teistumą pagal nuosprendį pirmojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

14. Taigi teismas netinkamai vertino bausmės vykdymo atidėjimui reikšmingas aplinkybes ir, paskirdamas realų laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be nuosprendyje minimų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, t. y. administracinio baustumo, pastovių legalių pajamų neturėjimo, byloje taip pat nustatyta, kad, nors V. S. padarė 4 apysunkius nusikaltimus, tačiau atvirai pagrobto turto vertė nėra didelė, V. S. teigia supratęs savo nusikalstamo elgesio pavojingumą ir yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu gydosi priklausomybės ligas. Sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog veikų padarymo metu V. S. buvo neteistas, yra ganėtinai jauno amžiaus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, supranta neigiamas savo elgesio pasekmes, kritiškai jį vertina. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybės teigiamus pokyčius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. resocializacija už apysunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį V. S. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatytos pareigos ribos nuteistojo V. S. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkintinas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais V. S. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ar mokytis, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė