Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir deklaravęs gyvenamąją vietą Anglijoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Kaltinamasis L. J. 2024-08-03, apie 18.40 val., Kretingos rajone ribose, kelio Šiauliai-Palanga ruože tarp Kretingos rajono Gintarų kaimo ir Kartenos miestelio Plungės g. L. J. vairavo automobilį „Toyota Raw4", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Vengdamas sulaikymo, palikęs automobilį ties parduotuve (duomenys neskelbtini), L. J. pabėgo į laukus. 2024-08-03 apie 20 val. , policijos pareigūnams jį sulaikius ir nustačius neblaivumo požymius, (duomenys neskelbtini) L. J. atsisakė tikrintis alkotesteriu, o 2024-08-03 21 val. 05 min. pareigūnų pristatytas į Klaipėdos ligoninę Klaipėdoje, Liepojos g. 41, atsisakė duoti kraujo mėginį alkoholio koncentracijai nustatyti ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, kaltinamasis L. J., 2024-08-03 apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. J., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas, kad dėl vairavimo neblaiviam ir atsisakymo tikrintis alkotesteriu jam nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasiūlė 1000 Eur kyšį Klaipėdos AVPK Kretingos RPK pareigūnams Irmantui Kripui ir Jurgitai Ruškuvienei, tokiu būdu siekdamas šių pareigūnų neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir žinybinių registrų duomenų matyti, kad 2024-08-03 18 val. 41 min. bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad keliu A11 į Karteną įvažiuoja „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vingiuoja po kelią. Vėliau tas pats asmuo 19 val. 14 min. dar kartą paskambino ir pranešė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir užmigo prie Kartenos tilto (b. l. 9-10). 2024-08-03 19 val. 20 min. pagal pranešimą prie minėto tilto atvykusius pareigūnus pasitiko D. S. ir N. M., nurodė, kad „Toyota“ vairuotojas nubėgo link Kartenos piliakalnio. Pareigūnai vairuotoją - L. J. pasivijo pievoje ir sulaikė. L. J. atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, eidamas lingavo, jo akys buvo apsiblausiusios. Automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas stovintis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). J. neigė vairavęs šį automobilį, sakėsi nežinantis, kam jis priklauso. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir atlikti veiksmus neblaivumo aktui užpildyti, J. atsisakė tai daryti, prašė pareigūnų išjungti kameras, siūlė susitarti, sumokėti 1000 Eur, jei pareigūnai parvarys automobilį ir pamirš įvykį. Įspėtas dėl atsakomybės už papirkimą, prašė nuvežti iki bankomato pasiimti pinigų (b. l. 24-25).

Iš automobilio „Toyota Rav4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenų matyti, kad apgadintas priekinis bamperis, dešinys priekinis sparnas, dešinės priekinės durys, dešinys galinis sparnas, galinis bamperis, nulaužtas dešinys šoninis galinio vaizdo veidrodis. Automobilio salone katinas (b. l. 12-14).

Iš pateikto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo jaučiamas L. J. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, L. J. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, pasitikrinti alkotesteriu atsisakė (b. l. 33). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 75 duomenys - apžiūros laikas 2024-08-03 21 val. 05 min., atlikta ribota apžiūra, L. J. atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, duoti kraują; išvada- labiausiai tikėtinas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 27-28).

Dėl papirkimo

Kaltinamasis L. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimus. Teismas antrą kartą analogiškų L. J. parodymų nekartoja, nes jie jau buvo aprašyti prie pirmojo nusikaltimo (teismo baudžiamojo įsakymo 2 puslapis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, <...>.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo L. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytos ir kvalifikuotos tinkamai, nes kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas neblaivus nuo alkoholio. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vengdamas sulaikymo, palikęs automobilį „Toyota Raw4", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties parduotuvę (duomenys neskelbtini), bandė pasišalinti į laukus. Policijos pareigūnams jį sulaikius ir nustačius neblaivumo požymius, (duomenys neskelbtini), L. J. atsisakė tikrintis alkotesteriu, o 2024-08-03 21 val. 05 min. pareigūnų pristatytas į Klaipėdos ligoninę Klaipėdoje, Liepojos g. 41, atsisakė duoti kraujo mėginį alkoholio koncentracijai nustatyti ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. L. J. vežamas tarnybiniu automobiliu link aikštelės prie parduotuvės, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad jam nebūtų patikrintas neblaivumas ir jis nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pareigūnams siūlė 1000 Eur kyšį., tokiu būdu siekė neteisėto paperkamo policijos pareigūno neveikimo. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui L. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, jo kaltę patvirtina liudytojų D. S., A. N. – S., N. M. parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę abiejuose nusikaltimuose lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę viename nusikaltime (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) sunkinančių aplinkybių nėra, o kitame nusikaltime (pagal BK 227 straipsnio 2 dalį) jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios įstatymo priskiriamos nesunkiam ir apysunkiam nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas. Jis per trejus metus iki šių nusikaltimų padarymo administracine tvarka nebuvo baustas. Deklaruoja gyvenamą vietą Anglijoje, duomenų apie nuosavybės teise (ne)turimą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Jis nevedęs, psichiatrijos įskaitoje neįrašytas, narkologiniame kabinete nedispanserizuotas. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už kaltinamojo padarytas abi nusikalstamas veikas skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią ir švelniausią bausmę – artimą minimaliai baudą. Pagrindo skirti mažesnę bausmę nei prašo prokuroras, nėra.

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes <...> visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Už nesunkų nusikaltimą įstatymas nustato minimalią baudos bausmę – 50 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kadangi L. J. padarytos abi nusikalstamos veikos yra nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, taigi priklauso gretimoms nusikaltimų kategorijoms, įvertinant aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas paskirtąsias bausmes subendrina visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedama visa paskirta švelnesnė bausmė, įvertinant ir tai, kad skiriama bausmė gali būti tik tokia baudos suma, kuri kaltinamajam prisipažinus, gali būti mažinama trečdaliu. Būtent toks bausmių bendrinimo būdas (visiško sudėjimo) būtų proporcingas ir leistų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Kiti bausmių parinkimo motyvai jau yra aptarti aukščiau, todėl teismas jų nebekartoja. Taigi dėl visų šių motyvų paskirtina subendrinta bausmė – 150 MGL bauda.

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 100 MGL (5000 Eur) baudos (150 MGL : 3 = 50 MGL). Be to, teismas nustato dviejų mėnesių, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) pobūdį - kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas transporto priemonę į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinant ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus ir šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams (gyventojams) padidintą pavojų, todėl kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, jos terminą nustatant tokį, kokio prašo prokuroras – vieneriems metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnio 1-3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (pavyzdžiui, 2018-05-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina šiuo atveju nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.

Baudžiamasis įstatymas taip pat reglamentuoja, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas <...> (BK 72 straipsnio 1-2 dalys). Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4480 Eur į valstybės biudžetą. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo atveju automobilis priklauso ne jam. Taigi iš kaltinamojo, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, išieškotina šio konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 1000 Eur į valstybės biudžetą. Teismas, nebekartodamas jau aukščiau išdėstytų motyvų dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskirties, padaryto nusikaltimo pobūdžio ir valstybės šiuo (BK 281¹) straipsniu siekiamų tikslų, taip pat kaltinamojo asmenybės vertinimo, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą - 4480 Eur, taikytinas.

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktinis įrodymas – automobilis „Toyota Rav4”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžintas D. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (2500 Eur) baudą,

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 100 MGL (5000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (100 MGL baudos), pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę – 50 MGL baudą ir paskirti subendrintą bausmę – 150 MGL (7500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. paskirti 100 MGL (5000 Eur) baudą.

Įpareigoti L. J. sumokėti savanoriškai 100 MGL (5000 Eur) baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš L. J. vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4480 Eur.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti (atlikti) teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Kaltinamajam L. J. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti L. J., jog paskirtą baudą jis nurodyta tvarka turi mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti teismui.

Išaiškinti L. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai ir kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.