Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-56-576/2025 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01364-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.42.; 19.20 (S)

2025 m. vasario 28 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. M. (E. M.) ir UAB ,,A“ atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria E. M. skundas netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. S. (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1288-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Institucijos 2024 m. liepos 19 d. nutarimu E. M. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą atvyko vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Azerbaidžano Respublikos pilietis E. M.. Vairuotojas, vežėjo UAB „A“ atstovas, privalėdamas pateikti muitinei gabenamų prekių dokumentus (deklaracijas), nustatyta tvarka muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog iš ES yra išgabenamos prekės, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas 23099041, (21 500 kg). Pareikalavus iš vairuotojo papildomos informacijos, tarp pateiktų dokumentų buvo rastas CMR B/N, pagal kurį nustatyta, jog iš ES išgabenama prekė, kurios Kombinuotosios nomenklatūros kodas – 8701 290 (balninis vilkikas), bei puspriekabė „Schmitz“. Minėtoms prekėms deklaracijos pateiktos nebuvo. Pagal Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau ir – Reglamentas) 2a straipsnio 1a dalį draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas (Kombinuotosios nomenklatūros kodas 8701), kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Taip pat E. M., sąmoningai nepateikdamas išvežamų prekių ir taip siekdamas suklaidinti muitinę, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (S) Nr. 952/2013 patvirtintą Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a) papunktį. E. M. pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda 900 Eur bauda, pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda 1000 Eur bauda ir konfiskuota transporto priemonė N3 ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinė administracinė nuobauda nustatyta 1000 Eur bauda ir konfiskuota transporto priemonė N3 ir transporto priemonės registracijos liudijimas.

2. E. M., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. liepos 19 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu E. M. prašė panaikinti 2024 m. liepos 19 d. nutarimą arba panaikinti administracinio poveikio priemonę – vilkiko ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir konfiskuotas prekes grąžinti savininkui UAB ,,A“.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundas netenkintas, Institucijos 2024 m. liepos 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimą priėmusi Institucija pagrįstai nustatė, kad vilkikas ir puspriekabė buvo realiai parduoti ir gabenami į paskirties vietą Azerbaidžane tranzitu per Rusijos teritoriją, pridengiant tikrąjį transporto priemonių pardavimo sandorį kitu sandoriu, t. y. žuvies pašarų pervežimo sutartimi. Be to, CMR važtaraštyje 13 grafoje yra nurodytas Rusijos Federacijos muitinės postas „10801060“ Magaramkent“, esantis Rusijos-Azerbaidžano pasienyje, ir tai patvirtina Institucijos argumentą, kad į Azerbaidžaną transporto priemonės turėjo patekti iš Rusijos Federacijos teritorijos. Skundžiamoje nutartyje taip pat padaryta išvada, kad iš byloje esančio CMR b/n (2024 m. gegužės 13 d.) važtaraščio matyti, jog vilkikas ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (abiem užpildytas CMR važtaraštis), nurodyti prekės kodai, o CMR važtaraščiai nėra užpildomi daiktams, transporto priemonėms, kurie nėra kroviniai. Akcentuota, jog E. M. vairuotoju dirba 12 metų, krovinius vežioja 8-9 mėnesius, t. y. turėjo patirties dėl muitinės procedūrų, todėl galėjo ir turėjo suprasti, kokią teisinę reikšmę turi muitinės pareigūnams (ne)teikiami dokumentai, bei tokių jo veiksmų pasekmes. Pabrėžta, jog UAB „A“ žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančias parduotas ir gabenamas transporto priemones, kadangi tiek sąskaitas faktūras Nr. 734, 733 (2024 m. gegužės 13 d.) tiek CMR B/N (2024 m. gegužės 13 d.) važtaraštį, kaip minėtų transporto priemonių pardavėja ir vežėja, yra patvirtinusi savo antspaudu bei parašu, todėl UAB „A“ vadovas galėjo ir turėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, dėl ko vilkikas „Volvo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip draudžiama gabenti prekė, pagrįstai pripažinta administracinio nusižengimo dalyku ir konfiskuota.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. E. M. ir UAB ,,A“ atstovas advokatas Eligijus Vinckus, nesutikdamas su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2024 m. liepos 19 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. M. atžvilgiu; nusprendus, jog E. M. yra kaltas padaręs administracinius nusižengimus, prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – vilkiko ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą ir grąžinti savininkui UAB ,,A“. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Europos Sąjungos teisės normas, bei įsiterpė ir grubiai iškraipė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje „Prievolių teisė“ įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymo laisvės principą bei pirkimo-padavimo sutarties sampratą, konstatuodamas, kad nustatytas vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris.

4.2. E. M. nebuvo tinkamas subjektas administracinei atsakomybei taikyti pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, nes jis buvo tik vežimo paslaugas teikiančios UAB „A“ darbuotojas (vairuotojas), kuris nebuvo įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus. Pažymi, kad E. M., vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio nuostatomis, nebuvo nei ekonominės veiklos vykdytojas (asmuo, kuris užsiimdamas savo verslu vykdo veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktai), nei atstovas muitinėje (bet kuris asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine), nei deklarantas (asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas).

4.3. E. M., nebūdamas nei UAB „A“ atstovas muitinėje, nei deklarantas, savarankiškai negalėjo priimti sprendimo, kad vilkikui ir puspriekabei reikia įforminti eksporto deklaraciją. Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje nutylima, kaip jis šią pareigą turėjo įvykdyti ir koks teisės aktas jam, kaip įmonės vairuotojui, tokią pareigą nustato. E. M. nebuvo gavęs iš UAB „A“ jokios informacijos apie vilkiko ir puspriekabės statusą, neturėjo ir negalėjo priimti savarankiško sprendimo, kad šios transporto priemonės yra eksportuojamos ir kad joms reikia įforminti eksporto deklaraciją. Net ir hipotetiškai E. M. to padaryti negalėjo, nes neturėjo jokio įgaliojimo iš UAB „A“ vadovo. E. M. neturėjo įgaliojimų deklaruoti prekes muitinėje UAB „A“ vardu, todėl jis nėra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 211 straipsnį kilti.

4.4. Pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį E. M. galėtų būti traukiamas tik tuomet, jei prekės, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Deklaruotoms prekėms nebuvo nustatytas joks muitinės procedūros vykdymo terminas muitinės formalumams su prekėmis atlikti, nes toks terminas nustatomas tik specialiosioms procedūroms (Sąjungos muitinės kodekso 210 straipsnis). Apelianto vertinimu, nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas nenurodė, pagal kokią alternatyvią veiką, nurodytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje: 1) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; ar 2) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką, yra nubaustas E. M..

4.5. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Volvo“ ir puspriekabė „Schmitz“ yra tik eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių gabenimo priemonė, o ne, kaip skundžiamoje nutartyje nurodyta, prekė. Ginčo atveju minėta transporto priemonė nėra muitinės prižiūrima ir vykimas per Sąjungos išorinę sieną į trečiąsias šalis nelaikomas Sąjungos prekių eksportu.

4.6. E. M. taip pat negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. E. M. neatliko jokių ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, t. y. jis negabeno vilkiko ir puspriekabės tranzitu per Rusijos Federacijos teritoriją, o tik vykdydamas darbdavio UAB „A“ pavedimą teisėtai ketino gabenti eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas prekes. Deklaruotų prekių gabenimas vilkiku su puspriekabe per Rusijos Federacijos teritoriją tranzitu net nebuvo prasidėjęs. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. M., vežęs/transportavęs prekę (vilkiką „Volvo“) tranzitu per Rusijos teritoriją, pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra įrodyta nei byloje užfiksuotais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis, o vien tik formalių kriterijų taikymas, dirbtinai sukonstruojant „pardavimo“ sandorį, negali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn.

4.7. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad vilkikas yra parduotas į Azerbaidžaną, todėl jis de fakto yra gabenamas tranzitu per Rusijos teritoriją. Vadovaujantis Reglamentu, sankcijos Azerbaidžanui nėra taikomos ir vilkikų, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 8701, pardavimas į šią šalį nėra uždraustas. Reglamentas įtvirtina tik tranzito per Rusijos teritoriją draudimą, o tai reiškia, kad nenustačius paties vilkiko vykimo per Rusijos teritoriją fakto, Reglamento nuostatos objektyviai negali būti pažeistos. Pažymi, kad administracinio nusižengimo teisenoje įrodinėjimo našta tenka Institucijai, kuri negali remtis prielaidomis ir išvedžiojimais, neva Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sieną kirtęs vilkikas de fakto vyksta tranzitu tik per Rusijos teritoriją. Draudimo vykti tranzitu per Baltarusijos teritoriją nėra, o geografinė Baltarusijos padėtis rodo, kad iš jos galima nuvykti į Lenkiją, Moldovą, Rumuniją, Bulgariją ir t. t., todėl iš anksto konstatuoti, kad vilkikas į Azerbaidžaną būtų vykęs tik per Rusijos teritoriją ir tokiu būdu inkriminuoti Reglamento nuostatų pažeidimą, teisiškai nėra pagrįsta.

4.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „A“ pateiktų įrodymų apie tai, kad vilkiko „Volvo“ pardavimo sandoris nėra įvykęs. UAB „A“ vadovas A. M. patvirtino, kad eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių gabenimo ir muitinio tikrinimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 19 d. joks vilkiko ir puspriekabės pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įvykęs, taip pat jokios informacijos vilkiko vairuotojui E. M. apie transporto priemonės pardavimą neteikė. Apelianto vertinimu, nepaisant visų šių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai konstatavo, kad UAB „A“ minėtą vilkiką ir puspriekabę pardavė Azerbaidžane gyvenančiai R. M.. Pažymi, kad jokia pinigų suma iš Azerbaidžane gyvenančios R. M. už tariamai parduotą vilkiką ir puspriekabę nebuvo gauta.

4.9. Pirmosios instancijos teismo savarankiškai nurodomos aplinkybės neva vilkikas „Volvo“ buvo draustas trumpam laikotarpiui ir vilkikas nebuvo susietas su įmonei priklausančiomis licencijų kopijomis, šios konkrečios administracinio nusižengimo bylos kontekste neturi absoliučiai jokios įrodomosios reikšmės. Šiomis aplinkybėmis Institucija priimdama nutarimą apskritai nesirėmė ir jos niekaip neįrodo, kad šiuo konkrečiu atveju buvo įrodytas vilkiko „Volvo“ vykimo tranzitu per Rusijos teritoriją faktas.

4.10. Aplinkybė, jog UAB „A“ žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančias parduotas ir gabenamas transporto priemones yra nepagrįsta ir neįrodyta, o tai reiškia, kad pagrindo taikyti UAB „A“ nuosavybės teise priklausančio vilkiko konfiskacijos taip pat nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, jeigu jau pirmosios instancijos teismas konstatavo vilkiko „Volvo“, pardavimą Azerbaidžane gyvenančiai R. M. ir UAB „A“ nėra vilkiko savininkė, tokiu atveju faktinė vilkiko savininkė yra R. M., kuri nebuvo informuota apie neva jos įsigyto turto konfiskavimą, o tai yra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 305 straipsnio, Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 5 punkto, 6 punkto, ANK 515 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 577 straipsnio 5 dalies, Reglamento Nr. 833/2014 2a straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/201S, Nr. 2AT-23- 2012, Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas.

5. Atsiliepimu į E. M. atstovo advokato apeliacinį skundą, Institucija prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Institucija sutinka su teismo padaryta išvada, jog E. M., būdamas UAB „A“ darbuotoju, gabeno vilkiką „Volvo“ ir puspriekabę „Schmitz“ į Azerbaidžaną, t. y. tranzitu per Rusijos teritoriją ir pateikė muitinei klaidinančius dokumentus, siekdamas išvengti gabenamai prekei taikomų draudimų. Nurodo, kad vien UAB“ A“ vadovo ir vairuotojo E. M. patvirtinimas, kad joks vilkiko ir puspriekabės pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko, kuris nėra paremtas jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonės nebuvo parduotos. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmos instancijos teismas įvertino visas aplinkybes visapusiškai, teisingai ir pagrįstai. Teigia, kad apelianto skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi administracinio nusižengimo byloje nutartis buvo priimta išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą ir ryšį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. M. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkintinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad E. M. padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, bei pagrįstai konfiskavo vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ir joje taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, tad skundo argumentai, kad teismas iškraipė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje įtvirtintas nuostatas, yra nepagrįsti, nes jos šioje byloje nebuvo taikomos.

Dėl E. M. nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį

8. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo ir pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimu per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Tai reiškia, kad ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis ir bet kurios iš jų padarymas lemia asmens nubaudimą administracinio nusižengimo tvarka. Pastebėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

9. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 267 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo.

10. ANK 515 straipsnio 1 dalies redakcijoje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 15 d.) numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

11. E. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, nes, būdamas UAB „A“ atstovu (vairuotoju), 2024 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą atvyko vairuodamas vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), ir, privalėdamas pateikti muitinei gabenamų prekių dokumentus (deklaracijas), nustatyta tvarka muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog iš ES yra išgabenamos prekės, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas 23099041, (21 500 kg). Tačiau iš E. M. pareikalavus papildomos informacijos, tarp pateiktų dokumentų buvo rastas CMR B/N, pagal kurį nustatyta, jog iš ES išgabenama prekė, kurios Kombinuotosios nomenklatūros kodas – 8701 290 (balninis vilkikas), bei puspriekabė „Schmitz“, o minėtoms prekėms deklaracijos pateiktos nebuvo.

12. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, kad E. M. yra tinkamas subjektas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, priešingai, nei nurodo apeliantas, kuris teigia, jog E. M. buvo tik vežimo paslaugas teikiančios UAB „A“ darbuotojas (vairuotojas), kuris nebuvo įgaliotas atlikti muitų teisės aktų nustatytus veiksmus ir formalumus. Šiuos apelianto teiginius paneigia pirmiau nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, t. y. kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo. Akivaizdu, kad būtent E. M. vairavo vilkiką su puspriekabe, taigi, jam atiteko pareiga muitinei pateikti visas deklaracijas dėl išvežamų prekių. Šios nuostatos pažeidimas aiškiai įvardytas ir nutarime, kuriuo nutarta E. M. nubausti padarius administracinius nusižengimus. Taigi, UAB „A“ vadovo įgaliojimo E. M. neturėjo gauti.

13. Be kita ko, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Ši nuostata tik pagrindžia teismo išvadą, kad E. M. yra tinkamas subjektas byloje – muitinei visus būtinus dokumentus pateikia bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus, muitinį tikrinimą. Neginčytinai nustatyta, kad E. M. muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. 06/05/1/2024, kurioje nurodoma, jog iš ES yra išgabenamos prekės, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodas 23099041, (21 500 kg), tačiau radus CMR B/N nustatyta, jog iš ES išgabenamos prekės, dėl kurių deklaracijos pateiktos nebuvo. 2024 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje E. M. parodė, kad vairuotoju dirba 12 metų, krovinius vežioja 8-9 mėnesius (1 t., b. l. 81). Atitinkamai 2024 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje Institucijos atstovė teisingai pastebėjo, kad E. M. turėjo žinoti, ką veža, be to, jo nepateikti dokumentai rasti būtent patikrinimo metu (2 t., b. l. 18). Teismo įsitikinimu, turėdamas tokią patirtį, E. M. buvo susipažinęs su muitinės poste atliekamomis procedūromis ir reikalavimu pateikti visas deklaracijas, todėl neįvykdęs reikalavimo buvo pagrįstai nubaustas administracine tvarka.

14. Antra, apeliantas nurodo, kad transporto priemonė „Volvo“ ir puspriekabė „Schmitz“ yra tik eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių gabenimo priemonė, tačiau teismas su apeliantu nesutinka.

15. Bylai pateiktos dvi PVM sąskaitos-faktūros (serija Nr. 733, 734), kuriose užfiksuota, kad „Volvo“ (duomenys neskelbtini) ir „Schmitz“ (duomenys neskelbtini) pardavėjas yra UAB ,,A“, o pirkėjas - R. M., bei nurodytas sąskaitą išrašęs asmuo – A. M. ir atitinkamos sumos; šių sąskaitų-faktūrų data - 2024 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 19–20). PVM sąskaitas-faktūras Nr. 734, 733 YAB „A“ pažymėjo savo spaudu bei pasirašė. Taip pat išrašytas CMR B/N (2024 m. gegužės 13 d.) važtaraštis gabenimui į Azerbaidžaną. Pažymėtina, kad UAB ,,A“ paaiškinime nurodyta, jog vilkiko ir puspriekabės sąskaitos preliminarios (1 t., b. l. 40), tačiau 2024 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitose-faktūrose Nr. 734, 733 nenurodyta, kad sąskaita preliminari ar išankstinė.

16. Įvykio dieną rasto CMR važtaraščio b/n 13 langelyje nurodytas Rusijos Federacijos muitinės postas ,,10801060 Magaramkent“, esantis Rusijos-Azerbaidžano pasienyje, o tai patvirtina, kad į Azerbaidžaną transporto priemonės turėjo patekti iš Rusijos Federacijos teritorijos (1 t., b. l. 89). Tai pagrindžia ir Institucijos atstovės paaiškinimai teismo posėdyje, kurio metu atstovė parodė, jog ,,Magaramkent“ yra iš kitos pusės, į jį gali važiuoti iš Rusijos pusės (1 t., b. l. 101). Šis muitinės postas užfiksuotas bylai pateiktame CMR (1 t., b. l. 121).

17. Teismo vertinimu, nors byloje nėra tarp UAB ,,A“ ir R. M. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ar kitų papildomų dokumentų, visgi išdėstyti duomenys atskleidžia, kad vilkikas ,,Volvo“ ir puspriekabė ,,Schmitz“ buvo vežami į Azerbaidžaną R. M.. Tai, kad to nepavyko padaryti dėl atlikto muitinės patikrinimo, nesuteikia pagrindo teigti, jog E. M. nepadarė administracinių nusižengimų. Šią išvadą pagrindžia ir kitos aplinkybės.

18. Institucijos atstovė teigia, kad nuo 2022 metų išgabenti apie 240 UAB ,,A“ vilkikų, o sugrįžo maždaug 4 transporto priemonės (1 t., b. l. 102). Bylai pateiktas išrašas iš ,,Regitra“ apie UAB ,,A“ registruotas transporto priemones (autotransporto duomenų lentelė) (1 t., b. l. 139 – 2 t., b. l. 13), kurį įvertinęs teismas teisingai pastebėjo, kad iš Institucijos pateiktų išrašų apie UAB „A“ turimų vilkikų registravimą matyti, jog nemaža dalis jų turimų transporto priemonių buvo įsigytos, tačiau greitu metu buvo išregistruotos ir nebegrąžintos į Lietuvos Respubliką po to, kai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir išvyko iš Lietuvos. Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovė nurodė, jog transporto priemonių draudimas galiojo tik mėnesį, todėl vežimai negalėjo būti vykdomi – grįžus iš Azerbaidžano draudimas būtų nebegaliojantis (1 t., b. l. 58).

19. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apylinkės teismas pagrįstai E. M. veiksmuose konstatavo esant ANK 515 straipsnio 1 dalyje, 211 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl vilkiko ,,Volvo“ konfiskavimo

20. ANK 515 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1-2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Turto konfiskavimą apibrėžianti norma – ANK 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

21. Konstatuota, kad E. M. – UAB ,,A“ vairuotojas nepateikė visų būtinų dokumentų muitinei, kuriuos radus buvo įrodyta, kad vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), ir puspriekabė „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), iš tiesų yra prekės, vežamos į Azerbaidžaną. Atitinkamai UAB „A“ žinojo apie gabenamas transporto priemones - tai įrodo 2024 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 734, 733, kurias UAB ,,A“ patvirtino savo antspaudu ir parašu, bei 2024 m. gegužės 13 d. CMR B/N važtaraštis. Institucijos surašytame nutarime, kuriuo E. M. pripažintas kaltu, nurodyta, kad transporto priemonė konfiskuotina kaip nusižengimo dalykas. Taigi, vilkikas ,,Volvo“ galėjo būti konfiskuotas ir priimdama tokį sprendimą Institucija nepažeidė įstatymo nuostatų.

22. E. M. atstovas skunde akcentuoja, kad padarius išvadą, jog vilkiko savininkė yra R. M., šis vilkikas negali būti konfiskuojamas, nes R. M. nebuvo informuota apie neva jos įsigyto turto konfiskavimą. Toks argumentas laikytinas nepagrįstu.

23. Šiuo atveju svarbu, kad byloje surinkti duomenys patvirtina ketinimą transporto priemonę išvežti į Azerbaidžaną, pažeidžiant Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas. Nustatyta, kad pagal bylos rašytinius dokumentus vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LT), pirkėja - Azerbaidžane gyvenanti R. M.. Minėta, kad tai pagrindžia PVM sąskaitos-faktūros Nr. 734,733. Pastebėtina, kad nors PVM sąskaitose-faktūrose kaip pirkėja nurodyta R. M., muitinės poste buvo sulaikytas E. M., ir jo gabenamos prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kaip jau minėta, šioje byloje nesprendžiami klausimai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6 knyga. Toks E. M. veiksmų užkardymas nulėmė, kad realiai vilkikas nebuvo išgabentas.

24. E. M. nubaustas padaręs ne tik ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą, bet ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą. Nurodytoje Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už tarptautinių sankcijų pažeidimus gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas. Taigi, jau remiantis šia nuostata turto konfiskavimo taikymas šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, nesvarbu, kas yra atitinkamo daikto savininkas.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija teisėtai konfiskavo vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir šioje dalyje teismas atmeta atstovo argumentus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. ir UAB ,,A“ atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.