Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2005-07-12 · Administracinė byla Nr. A-143-787-05

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-07-12
Bylos Nr.
A-143-787-05
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Gintaras Kryževičius
Trečiasis asmuo
Suomijos Respublikos ambasados ir UAB ,,Respublikos“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB ,,Statybų linija“, Suomijos Respublikos ambasadai
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 57.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 787/2005Procesinio sprendimo kategorija 14.3;57.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui J. E. ,atsakovo atstovams V. R. ir A. S. ,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Suomijos Respublikos ambasados ir UAB ,,Respublikos“ investicijos atstovams advokatui R. J. ir R. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB ,,Statybų linija“, Suomijos Respublikos ambasadai, UAB ,,Respublikos“ investicijai, UAB ,,AAA“, UAB ,,Intrum“, UAB ,,Metaloidas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su prašymu (T 1, b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 ,,Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos tarp K. K. ir J. B. gatvių detaliojo sprendinių plano tvirtinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai skundžiamu sprendimu patvirtinti pažeidžiant tuo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą procedūrą. Paaiškino, jog sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (Nuostatai) 8 punktas reikalavo, kad ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo dėl projekto rengimo priėmimo dienos planavimo organizatorius skelbia apie rengiamo projekto tikslus, rengimo terminus, viešo svarstymo etapus ir tvarką. Teigė, jog prieš rengiant detalųjį planą Vilniaus miesto valdybai 1998 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą Nr. 1952 V dėl detaliojo plano rengimo tai nepadaryta. Nuostatų 14 punktas reikalavo, kad visuomenė būtų informuota, kur ir kada bus supažindinama su parengtu projektu, vyks vieša projekto ekspozicija (paroda), susirinkimas, kur, kada, kam ir kaip bus galima teikti planavimo pasiūlymus dėl parengto projekto sprendinių, kokia tvarka atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai galės apskųsti parengto projekto sprendinius, viešo svarstymo procedūras, kur, kada ir kaip planuojamoje teritorijoje esančios žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai gali pranešti savo adresą, jeigu jų gyvenamoji (buveinės) vieta nebeatitinka nurodytosios turto registravimo dokumentuose. Tokia informacija nebuvo pateikta skelbime apie parengtą detalųjį planą ,,Lietuvos ryto“ dienraščio 2000 m. kovo 25 d. priede ,,Sostinė“ Nr. 71. Nurodė, kad informacijos trūkumas galėjo sutrukdyti suinteresuotiems asmenims pateikti savo pasiūlymus ir pastabas, o tai galėjo sąlygoti neteisingo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog skelbime apie parengtą detalųjį planą nurodyta viešo svarstymo su visuomene data – 2000 m. balandžio 18 d. – neatitiko Nuostatų 16.2 punkto, nes nustatytas per trumpas terminas visuomenei susipažinti. Ši teisės norma numatė, kad visuomenei susipažinti su detaliuoju planu būtų skiriama ne mažiau kaip mėnuo. Pažymėjo, jog viešas detaliojo plano projekto svarstymas įvyko 2000 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus nustatytam terminui visuomenei susipažinti, tačiau apie pasikeitusią svarstymo datą visuomenė papildomai informuota nebuvo, nors pagal Nuostatų 23 punktą tai padaryti privalu. Teigė, kad visa tai trukdė suinteresuotiems asmenims išreikšti savo nuomonę dėl parengto detaliojo plano, todėl nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį detalieji planai savivaldybės institucijoms teikiami tvirtinti nustatyta tvarka suderinti, viešai apsvarstyti ir patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos. Šiuo atveju detalusis planas buvo apsvarstytas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl negalėjo būti teikiamas tvirtinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos 2004 m. liepos 20 d. rašte Nr. (1 – 19) – D8 – 5763 nurodyta, jog prieš priimant sprendimą, kuriuo patvirtinti teritorijos detaliojo plano sprendiniai, nebuvo parengta teritorijos plėtros programa. Teigė, kad programos parengimas yra vienas iš detaliojo planavimo proceso etapų, o jos parengimo būtinumą nustatė Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių (Taisyklės) 23 punktas. Pareiškėjo nuomone, programos neparengimas galėjo sudaryti sąlygas neobjektyviai įvertinti faktines aplinkybes ir priimti nepagrįstą sprendimą. Nesant parengtos teritorijos raidos programos detalusis planas neturi vienos sudėtinių dalių. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas nurodė, kad apie išdėstytas aplinkybes vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu 2004 m. liepos 30 d. teikimu buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kuri buvo įpareigota svarstyti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188 panaikinimo klausimą artimiausiame posėdyje. 2004 m. rugpjūčio 25 d. ir 2004 m. spalio 13 d. posėdžiuose Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atidėti teikime išdėstytų reikalavimų vykdymą. Prašymai buvo patenkinti 2004 m. rugsėjo 10 d. potvarkiu Nr. 1P – 07 ir 2004 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. 1P – 08. 2004 m. lapkričio 3 d. vykusiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje klausimas dėl ginčo sprendimo panaikinimo nebuvo svarstytas, neprašyta pakartotinai atidėti teikime išdėstytų reikalavimų vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (T 1, b. l. 32 – 35) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2004 m. liepos 30 d. teikimo Nr. 1T – 9 išvadas 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1 – 583 ,,Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su teritorijos tarp K. K. ir J. B. gatvių detaliuoju planu, keitimo“ nusprendė pakeisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, susijusius su teritorijos tarp K. K. ir J. B. gatvių detaliuoju planu, ir pavesti Miesto plėtros departamentui vykdyti bendrojo plano ir detaliojo plano keitimo procedūrą. Pažymėjo, jog šiuo sprendimu nustatyta, kad Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 188 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai gali būti įgyvendinami tik suformuotuose kadastriniuose sklypuose pagal pridedamą schemą. Teigė, kad detaliojo plano sprendinių keitimo procedūra šiuose sklypuose gali būti vykdoma tik gavus jų savininkų sutikimą. Nurodė, jog pareiškėjas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (ABTĮ) neturėjo teisės skųsti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188, nes tai yra individualus teisės aktas (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 7 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5 – 63/2003). Teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ir apskundimo tvarką nustatantys specialūs teisės aktai (Teritorijų planavimo įstatymo 27, 28, 33 str.) Vyriausybės atstovui nesuteikia jokių įgaliojimų. Pažymėjo, jog pareiškėjas neįgaliotas nagrinėti individualių teisės aktų teisėtumo klausimo, todėl prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu, nes paduotas neįgaliotos institucijos (ABTĮ 103 str. 3 p.). Teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą prašymo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (T 1, b. l. 62 – 63) prašė spręsti prašymą teismo nuožiūra.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad vadovaujantis aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247 patvirtintų Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių 23 punktu teritorijų planavimo dokumentų tikrinimą atliekanti inspekcijos tarnyba patikrinto detaliojo plano projektą saugojo iki jis buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 188. Teigė, jog norint panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas detaliojo plano sprendinys, būtina įrodyti, kad ginčijamas aktas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų arba kad jį priimant buvo pažeistos procedūros, turinčios reikšmės objektyviam aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui. Atsižvelgiant į viešojo administravimo proporcionalumo principą, į detaliojo planavimo proceso brangumą, detaliojo plano panaikinimo pasekmes, bylos teisminio nagrinėjimo terminus, darbų operatyvumo svarbą statybos versle, valstybės institucijų atsakomybę už padarytą žalą, pažeidimai, dėl kurių gali būti inicijuojamas teisės akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimas, turi būti esminiai. Tai nustato ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Pažymėjo, kad apie detalųjį planą paskelbus ,,Lietuvos ryto“ dienraščio 2000 m. kovo 25 d. priede ,,Sostinė“ Nr. 71 nei vienas suinteresuotas asmuo nesikreipė, neteikė raštiškų pastabų ar pasiūlymų. 2003 m. spalio 10 d. gyventojai kolektyviniu laišku kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, o vėliau ir į kitas institucijas, protestuodami ne prieš svarstymo procedūros pažeidimus, bet prieš teritorijoje suplanuotą perimetrinį užstatymą, sumažinantį žaliuosius plotus – gyventojų pamėgtą skverą, kurį suderino visos įgaliotos institucijos. Pabrėžė, kad nustatyta tvarka patikrinęs parengtą ir viešai apsvarstytą teritorijos detaliojo plano projektą, nenustatęs esminių projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo su visuomene proceso bei procedūrų ir teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų pažeidimų, 2000 m. gruodžio 20 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. 569 pateikė apribotą išvadą bei siūlymą savivaldybei minėtų teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Suomijos Respublikos ambasada atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (T 1, b. l. 85 – 93) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Suomijos Respublikos ambasada pažymėjo, kad patenkinus prašymą jai, žemės sklypo Vilniuje, K. K. g. 7, savininkei, būtų padaryta žala. Nurodė, jog šiame sklype atliko projektavimo darbus. Panaikinus detalųjį planą būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, ji būtų priversta kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. Teigė, kad tvirtinant detalųjį planą nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Teritorijos raidos programa aptariama teritorijos charakteristikoje. Nurodė, jog yra praleistas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas terminas. Paaiškino, kad pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą Vyriausybės atstovas turi teisę susipažinti su savivaldybės administracijos priimtais teisės aktais ir kolegialių institucijų protokolų kopijomis. Detalusis planas buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Pareiškėjas žinojo apie skundžiamą aktą, todėl byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,AAA“ atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (T 1, b. l. 80 – 81) prašė prašymą atmesti.

UAB ,,AAA“ nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. sudarė valstybinės žemės, esančios Vilniuje, K. K. g. 5, pirkimo – pardavimo sutartį ir įsipareigojo per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos pradėti statybas. Neįvykdžius šio įsipareigojimo, sutartyje buvo numatyta, jog valstybė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teigė, kad bendrovė projektavimo darbams jau išleido daugiau kaip 100 000 Lt. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas informuotas apie žemės sklypo pardavimo aukcioną, nesiėmė veiksmų sustabdyti aukciono organizavimą ar atidėti jo vykdymą, sutarties pasirašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Metaloidas“ atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą (T 1, b. l. 153 – 155) prašė prašymą atmesti.

UAB ,,Metaloidas“ nurodė, kad 2004 m. gruodžio 22 d. sudarė žemės sklypo Vilniuje, K. K. g., pirkimo – pardavimo sutartį, įsigydamas žemę iš Z. M. Čerepovičiaus už 1 047 200 Lt. Šią sumą sumokėjo todėl, kad pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – daugiabučiams gyvenamiesiems namams ir komerciniams objektams statyti bei eksploatuoti, o sprendiniai nustatyti skundžiamu Vilniaus miesto tarybos sprendimu. Pažymėjo, jog pradėti statinio projektavimo darbai, išleista pinigų suma. Teigė, kad esminių pažeidimų tvirtinant detalųjį planą nebuvo padaryta. Pabrėžė, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalis Vyriausybės atstovui nesuteikia teisės nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl individualių teisės aktų. Be to, yra praleisti administracinio teisės akto apskundimo terminai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu (T 1, b. l. 169 – 176) pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas, remiantis paskelbta administracinių teismų praktika, laikomas individualaus pobūdžio teisės aktu. Teismas, sistemiškai vertindamas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 straipsnio 2, 6 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 straipsnio 3, 4 dalis, padarė išvadą, kad Vyriausybės atstovas tikrina, ar teisės aktai neprieštarauja įstatymams ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams betarpiškai jų priėmimo procedūros metu ir netgi jų projektų svarstymo metu, nes jis gali pasisakyti dėl teisės aktų projektų prieštaravimo įstatymams. Pažymėjo, jog Vyriausybės atstovas neturėtų revizuoti individualių teisės aktų teisėtumo praėjus ABTĮ ar kituose įstatymuose nustatytiems jų apskundimo terminams. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas nenumato, per kokį terminą nuo teisės akto priėmimo Vyriausybės atstovas turi teisę vykdyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą įgaliojimą teikimais siūlyti svarstyti teisės akto keitimo ar panaikinimo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad paminėtasis įstatymas Vyriausybės atstovui leidžia skųsti teismui teisės aktą per 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą – per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos. Todėl argumentai, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytus kreipimosi į teismą terminus, nepagrįsti. Teismas nurodė, kad Vyriausybės atstovas, ne pats nustatęs teisės akto neteisėtumą, negalėjo kreiptis su teikimu į savivaldybės tarybą, nes šis kreipimasis inicijuotas Aplinkos ministerijos prašymu, o tai prieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatoms, jog Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl individualių teisės aktų. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2004 m. liepos 30 d. teikimo Nr. 1T – 9 turinys nesudarė pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai panaikinti 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188, nes jame nurodyti procedūriniai detaliojo plano svarstymo su visuomene pažeidimai nebuvo esminiai. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, nes detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūra įvyko. Pareiškėjas nenurodė, kaip buvo pažeistas viešasis interesas esant nežymiems procedūriniams pažeidimams. Teismas nustatė, kad teritorijos tarp K. K. g. ir J. B. g. raidos programa atskirai neišskirta, ji aptariama teritorijos charakteristikoje kartu su esamos būklės analize. Tai nepažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. I – 583 iš esmės pripažino, jog pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą aktą. Taigi iš dalies atsižvelgta į Vyriausybės atstovo teikimą. Šio sprendimo pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, kad nors Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas leidžia Vyriausybės atstovui esant tam tikroms sąlygoms skųsti savivaldybės priimtą teisės aktą tiesiogiai teismui, pareiškėjo prašymas panaikinti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 188 netenkintinas, nes yra nepagrįstas. Be to, Vyriausybės atstovo teikimą inicijavo Aplinkos ministerija, o tai prieštarauja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 daliai, todėl šis įstatymo pažeidimas taip pat yra pagrindas nepatenkinti prašymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apeliaciniame skunde (T 1, b. l. 190 – 192) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias Vyriausybės atstovo įgaliojimus, jų įgyvendinimo tvarką, taip pat teisės normas, apibrėžiančias teritorijų planavimo procedūrą. Pažymi, jog teismas neteisingai aiškino Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalį. Teigia, kad valstybinio administravimo subjektams, kuriuos įstatymai įpareigoja nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų, nesuteikiama teisė kreiptis į teismą dėl įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų neatitinkančių savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų panaikinimo. Todėl valstybinio administravimo subjektai, išnagrinėję asmenų skundus, savo raštais informuoja Vyriausybės atstovą apie galimus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktų neatitikimus įstatymams ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimams. Tokio pobūdžio raštai Vyriausybės atstovo neįpareigoja veikti, bet suteikia informacijos, kuria remdamasis jis gali nustatyti kai kurių savivaldybės administravimo subjektų individualių teisės aktų neatitikimą nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams. Pabrėžia, jog remdamasis Aplinkos ministerijos pateikta informacija bei kita medžiaga nustatė, kad Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 188 priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nustatytą procedūrą. Teismo išvada, kad jis ne pats nustatė teisės akto neteisėtumą vykdydamas savo įgaliojimus ir todėl negalėjo kreiptis su teikimu į savivaldybės tarybą, nepagrįsta. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad 2004 m. liepos 30 d. teikimo Nr. 1T – 9 turinys nesudarė pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai naikinti skundžiamą sprendimą, nes nurodyti detaliojo plano viešojo svarstymo procedūros pažeidimai neesminiai. Teigia, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu neatsižvelgta į visus viešojo svarstymo su visuomene pažeidimus. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalis reikalavo, kad detaliojo planavimo dokumentai būtų ne paprastai viešai apsvarstyti su visuomene, bet kad šis veiksmas būtų atliekamas nustatyta tvarka. Nustatyti svarstymo su visuomene procedūros pažeidimai galėjo būti priežastimi, dėl kurios nebuvo gautos suinteresuotų asmenų pretenzijos dėl projekto. Šis faktas patvirtina, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai ir galėjo sutrukdyti visapusiškai įvertinti aplinkybes ir priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Suomijos Respublikos ambasada atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą (T 2, b. l. 5 – 14) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Suomijos Respublikos ambasada nurodo, kad patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus Vilniaus miesto tarybos sprendimą jai būtų padaryta žala. Pažymi, jog teismas padarė teisingą išvadą, kad kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą 2004 m. liepos 30 d. teikimu Nr. 1T – 9 pareiškėjas pažeidė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir viršijo savo įgaliojimus. Teigia, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl teismas turi nutraukti bylą (ABTĮ 101 str. 6 p.). Pabrėžia, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo, nes detaliojo plano projekto svarstymo su visuomene procedūra įvyko. Pareiškėjo argumentai, jog viešojo svarstymo su visuomene procedūra iš esmės buvo pažeista, nepagrįsti įrodymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Metaloidas“ atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1 – 2) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

UAB ,,Metaloidas“ nurodo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą. Teigia, jog pareiškėjas ne pats nustatė individualaus teisės akto neteisėtumą vykdydamas savo įgaliojimus. Jis padavė prašymą teismui remdamasis Aplinkos ministerijos sekretoriaus 2004 m. liepos 20 d. prašymu. Be to, neturėjo teisės skųsti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 188 kaip individualaus teisės akto. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. gruodžio 20 d. išvadose nurodė, jog projekto rengimo ir derinimo tvarka atitiko Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Pabrėžia, jog panaikinti skundžiamą sprendimą formaliu pagrindu būtų neteisinga ir neprotinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriu patvirtintas minėtas detalusis planas, panaikinimo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ši teisės norma suteikia Vyriausybės atstovui teisę kreiptis į teismą tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektas atsisako patenkinti motyvuotą teikimą dėl (Vyriausybės atstovo manymu, neteisėto) teisės akto panaikinimo ar pakeitimo. Tokia Vyriausybės atstovo teisė numatyta taip pat Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pagal kurį, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, Vyriausybės atstovas kreipiasi į teismą. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą suponuojama savivaldybės administravimo subjekto nesutikimu su siūlymu panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą dėl nustatyta tvarka patvirtinto detaliojo plano (sprendimo patvirtinti detalųjį planą) panaikinimo, yra būtina išaiškinti, ar toks detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo) gali būti panaikintas ar pakeistas administracine tvarka. Tam yra būtina pasisakyti dėl patvirtinto detaliojo plano statuso ir tokio patvirtinimo teisinių pasekmių.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibūdina detalųjį planą kaip teritorijų planavimo dokumentą, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Pagal detaliojo plano teisinę paskirtį jis yra priskirtinas individualiems teisės aktams. Tai yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtame plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime (Administracinių teismų praktika. 2003 m. Nr.4). Tai reiškia, kad detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo), kai jis sukėlė konkrečias teises ar pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio nuostatų analizė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui. Pagal Viešojo administravimo 32 straipsnio 6 dalį, klaidos ištaisymo procedūra (administracinio sprendimo pakeitimas ar kitoks koregavimas administracine tvarka) netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą; tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu.

Kolegija pažymi, kad , kaip matyti iš bylos, po ginčo detaliojo plano patvirtinimo ir įsigaliojimo (2001-01-17) jo suplanuoti žemės sklypai buvo perleisti nuosavybėn tretiesiems suinteresuotiems asmenis, kuriems tuo pačiu atsirado teisė tvarkyti šią teritoriją pagal šio detaliojo plano sprendinius. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas negalėjo (neturėjo teisės) tenkinti pareiškėjo 2004 m. liepos 30 d. teikimo dėl sprendimo panaikinimo administracine tvarka. Tuo pačiu negalima konstatuoti, kad tarp pareiškėjo (iš vienos pusės) ir atsakovo (iš kitos pusės) yra kilęs administracinis ginčas (ABTĮ 2 str. 17 d.). Taigi teisinio pagrindo pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra.

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GudynasGintaras Kryževičius