- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-30
- Bylos Nr.
- 2-144-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01310-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Išvadą teikia
- Prienų rajonosavivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei S. V., jos atstovei advokatei R. M., atsakovui R. V., institucijos, teikiančios išvadą - Prienų rajonosavivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l.2-3) prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 4 d. sprendimu iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio sūnaus L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą padidinti iki 400 (keturių šimtų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, iki sūnaus L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovės S. V. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. sausio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo R. V. buvo priteisti alimentai S. V. sūnaus L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001 m. gegužės 22 d. iki sūnaus L. pilnametystės. Šiuo teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis neleidžia tenkinti minimalių sūnaus L. poreikių. Nuo teismo nutarties priėmimo ženkliai padidėjo sūnaus L. poreikiai, pakilo pragyvenimo lygis, pabrango paslaugos, maisto produktai ir t.t. Be to, ieškovė susilaukė dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), kurią augina viena, tačiau šios dukros tėvas prisideda prie mergaitės išlaikymo ne tik alimentais, bet ir rūbais, maistu ir t.t. Po išlaikymo šalių sūnui L. priteisimo, padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius, tuo tarpu jos turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena socialiniame būste. Nors atsakovas kas mėnesį moka sūnui iš jo priteistą išlaikymą, tačiau 130 litų suma yra akivaizdžiai per maža, kad būtų galima patenkinti sūnaus poreikius. Vaiko elementarių poreikių užtikrinimui kas mėnesį būtina skirti apie 800 litų, o kartais ir daugiau, todėl teismo priteistas išlaikymas po 130 litų mėnesiui yra didintinas, priteisiant iš R. V. nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l.32-34) su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Tuo tarpu, jo manymu, nėra jokių priežasčių iki 400 litų sumos per mėnesį didinti teismo sprendimu jau priteistą išlaikymą, nes ieškovės nurodyti argumentai ir motyvai nepatvirtina turtinės padėties pablogėjimo, mano, kad jos turtinė padėtis liko tokia pati. Ieškovė niekuomet neturėjo jokio nekilnojamojo turto, šiuo metu ji gyvena socialiniame būste, už kurį nuomos mokestis nėra mokamas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog padidėjo išlaikytinių skaičius, nėra pagrindas didinti iš jo išlaikymą, kadangi jis ieškovės dukros išlaikyti neprivalo, kadangi ši turi savo tėvą. Ieškovas pripažįsta, jog nuo išlaikymo sūnui priteisimo vaiko poreikiai padidėjo, tačiau šis padidėjimas nėra esminis, nes, ieškovės nurodymu, vaikas papildomai tik būrelius pradėjo lankyti. Šiuos vaiko poreikių pasikeitimus jis sutinka kompensuoti ieškovei padidinant iš jo priteistą išlaikymą iki 200 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis, kadangi ieškovė reikalaujamos priteisti sumos nepagrindžia jokiais įrodymais. Be to, nurodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra labai bloga. Atsakovas niekur nedirba, jis yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę 301 litų dydžio išmoką, be to, jis taip pat vienas išlaiko kitoje santuokoje gimusią dukrą A. V., su kurios motina išsituokęs. Todėl teigia, jog teismui padidinus mėnesinį išlaikymą jo sūnaus naudai iki 400 litų per mėnesį, atsakovas neturėtų galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti. Mano, kad išlaikymo dydžio padidinimas iki 200 litų per mėnesį atitinka jo dabartinę turtinę padėtį bei leidžia bent minimaliai patenkinti sūnaus poreikius, tačiau, atsiradus galimybei, sūnui teikti didesnio išlaikymo jis neatsisako. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, ką ne kartą yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, t.y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymo daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, dėl to nagrinėdamas bylą, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovė niekuomet į jį nesikreipė dėl didesnio išlaikymo mokėjimo, nors jis būtų bent minimaliai sutikęs mokėti didesnę, nei teismo priteista išlaikymo sumą.
Institucija, teikianti išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodo, jog priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu, todėl siūlo ieškinį tenkinti, pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-01-04 sprendimu priteistą iš atsakovo R. V. sūnaus L. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą, jį padidinant iki 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus L. pilnametystės, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną S. V. (b.l. 43).
Institucija, teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad sprendimas pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2002-01-04 sprendimu priteistą po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki vaiko pilnametystės išlaikymą iš tėvo R. V. sūnui L. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), į 400 litų dydžio išlaikymą priimtinas įvertinus vaiko poreikių pasikeitimus ir abiejų tėvų turtinę padėtį (b.l. 50-51).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikęs išvadą šioje byloje, prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 98). Institucijai apie teismo vietą, datą ir laiką yra parnešta tinkamai, institucija dėl ginčo pateikė išvadą, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant institucijos atstovui.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko visiškai. Paaiškino, jog į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi, kadangi pakilus kainoms jai vienai sunku išlaikyti vaiką, kuriam augant kyla ir jo poreikiai. Vaiko tėvas juo visiškai nesirūpina, jo nelanko, sūnui nepaskambina. Ji paskaičiavo, jog pilnai patenkinti vaiko ugdymo poreikius per mėnesį jam reikėtų išleisti nuo 1130 iki 1630 litų, iš jų apie 400 Lt maistui, internetui 50 Lt, telefono papildymams apie 30 litų, vaistams ir vitaminams 30 Lt, higienos priemonėms 50 Lt, drabužiams 100 - 200 Lt, sporto inventoriui 150 Lt, komunaliniams patarnavimams po 200 Lt. Be to, sūnus lanko futbolo būrelį, todėl būna papildomos išvykos į kitas vietoves, kurių viena, paskaičiavus su maistu, rankpinigiais ir kitais būtinais dalykais, kainuoja apie 50 Lt. Įvairioms mokyklinėms prekėms rugsėjo mėnesį ieškovė išleidžiama apie 300 Lt, o vėlesniais mėnesiais apie 60 Lt. Mokykloje sūnus gauna nemokamus pietus, tačiau priešpiečiams jam duoda po 3 Lt. Šiuo metu vaiko tėvas jai geruoju moka 135 Lt išlaikymą, tačiau tokio paties dydžio išlaikymas sūnui buvo priteistas kai vaikui ėjo antri metai, tuo trapu dabar jam sukako 12 metų, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai ženkliai išaugo. Be sūnaus, ieškovė augina ir kitą savo dukrą A., nekilnojamojo turto ji neturi, indėlių bei santaupų taip pat. Ieškovė su dviem vaikais pragyvena iš gaunamo maždaug 942 Lt atlyginimo, 360 Lt socialinės pašalpos, paskirtos šalių sūnui dėl terminuoto lengvo neįgalumo, kuris nustatytas iki 2013-10-19, tėvo mokamo 135 Lt dydžio išlaikymo bei jos dukrai A. mokamo 135 Lt dydžio išlaikymo, tačiau skirtingai nuo atsakovo, dukros tėvas savo dukrą visiškai aprūpina maistu ir drabužiais, o atsakovas vaiko net nepasveikina vaiko gimtadienio proga, nepadovanoja jam dovanų. Ieškovės įsitikinimu, ženkliai padidėjus vaiko poreikiams, prašymas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 400 litų per mėnesį yra sąžiningas ir teisėtas, nes atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, todėl gali susirasti darbą ir užsidirbti, iš visų ankstesnių darbų atsakovas išėjo savo noru.
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad pagal susidariusią dabartinę savo turtinę padėtį, jis sūnui gali mokėti 200 litų dydžio išlaikymą, kadangi jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo. Anksčiau nedirbo, kadangi reikėjo prižiūrėti sunkiai sergančią motiną. Savo vaiko neatsisako, pagal galimybes moka jam išlaikymą. Dirbdamas vaikui geranoriškai mokėjo daug didesnį nei minimalaus dydžio išlaikymą. Šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera, nes, neturėdamas pastovaus darbo, didesnio išlaikymo sūnui mokėti negali. Be to, jis vienas augina dukrą iš kitos santuokos, kurios išlaikymui motina jam taip pat moka tik po 135 litus per mėnesį. Jis gyvena kartu su dukra versdamasis atsitiktiniais darbais. Įsidarbinęs savo sūnui teiks didesnį išlaikymą. Atsakovas nurodė, jog ieškovės pretenzijos dėl to, kad jis nebendrauja su vaiku ir su juo nesusitinka, yra nepagrįstos, nes ieškovė išsikėlusi gyventi į kitą vietą, nepasakė jam naujo adreso, ji nepranešė jam ir apie tai, jog sūnus buvo iškritęs iš balkono ir gulėjo gydymo įstaigoje. Apie tai sužinojo tik iš pašalinių asmenų, todėl mano, kad jo bendravimo su vaiku nenori pati ieškovė.
Vaiko teisų apsaugos institucijos atstovė A. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutinka ir jį palaiko, nes aiškiai išaugo vaiko poreikiai, todėl abiejų tėvų vaikui teikiamas išlaikymas turėtų atitikti bent jau minimalius vaiko poreikius ir bloga tėvo turtinė padėtis neturėtų būti kliūtimi tenkinant šiuos vaiko poreikius. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti ir padidinti vaikui teikiamą išlaikymą iki 400 litų per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis).Taigi, yra būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (b.l.12). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra nutraukta (b.l.20). 2002-01-04 Prienų rajono apylinkės teismas sprendimu iš atsakovo R. V. priteisti alimentai S. V. sūnaus L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2001-05-22 iki sūnaus L. pilnametystės (b.l.10). Be šalių sūnaus L. V., ieškovė S. V. yra dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, kurios tėvu nėra atsakovas (b.l.11, 13). Ieškovė S. V. dirba UAB „Skausmo užuovėja“, gauna vidutinį 942,50 Lt - 1044 Lt darbo užmokestį (b.l.101), ji gyvena iš Prienų rajono savivaldybės nuomojamame socialiniame bute (b.l.22-23), už kurį moka komunalinių paslaugų mokesčius (b.l.76-79). Ieškovė S. V. turi savo vardu registruotą vieną automobilį (b.l.18), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l.19). L. V. serga Bronchine alergine astma (b.l.100). Šalių sūnui L. mokama 360 Lt dydžio šalpos pensija neįgaliam vaikui (b.l.16). Šalių sūnus L. V. mokosi „Revuonos“ vidurinėje mokykloje, gauna nemokamą maitinimą (b.l.24). L. V. Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centre lanko futbolo būrelio užsiėmimus, dėl ko vaiko motina turi papildomų išlaidų, susijusių su sūnaus popamokiniu ugdymu (b.l.25). Atsakovas vienas augina dukrą A. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l.50-51), kadangi santuoka su A. V. nutraukta 2011-02-14 (b.l.41), jam mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b.l.38). R. V. darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu nuo 2012-11-27 (b.l.36). Atsakovas R. V. yra registruotas darbo biržoje (b.l.36, 103, 105), nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir kito nekilnojamojo turto neturi (b.l.35, 37), gauna 52 Lt dydžio išmoką vaikui ir vidutiniškai 382,25 Lt dydžio socialinę pašalpą (b.l.104).
CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo. Šalių sūnus L. V. gimė (duomenys neskelbtini), išlaikymas jam buvo priteistas 2002-01-04 Prienų rajono apylinkės teismas sprendimu. Per nurodytą laikotarpį išlaidos nepilnamečiui vaikui išlaikyti ir paties vaiko poreikiai žymiai išaugo. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), t.y. 1000 Lt išlaikymas. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į vaiko poreikius, darytina išvada, kad vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas ir ieškovė sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 500 Lt išlaikymo sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad abi šalys (ieškovė ir atsakovas) yra darbingos, pajėgios dirbti ir uždirbti, abu susilaukę bendro sūnaus ir, gyvendami atskirai, augina dar po vieną nepilnametį vaiką. Vienok, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis bei galimybės išlaikyti savo vaikus nėra lygios. Ieškovė dirba, gauna didesnį nei minimalaus dydžio darbo užmokestį, šalpos pensiją bei minimalaus dydžio išlaikymą šalių vaikui bei kitam jos vienos auginamam vaikui, tuo tarpu ieškovas pakankamą laiko tarpę niekur nedirba, darbo paieška nutraukta buvo jo paties iniciatyva, nuo 2012-12-04 jis vėl užsiregistravo darbo biržoje, šiuo metu, kaip nurodė jis pats, pragyvena iš atsitiktinių darbų bei jam ir jo atskirai auginamai dukrai mokamų socialinių išmokų. Iš aptarto, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovės, šiuo metu yra prastesnė, vienok, per praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą šalių sūnus paaugo, jis turi sveikatos problemų, lanko ugdymo būrelius, pasikeitė ekonominė situacija, kas duoda pagrindo išvadai, kad teikiamas išlaikymas 130 Lt apimtyje yra neadekvatus vaiko poreikiams, atsižvelgiant į ekonominę situaciją bei pragyvenimo lygį. Todėl jauno ir darbingo amžiaus tėvo galimybės trikti prašomo dydžio išlaikymą, teismo manymu, yra santykinai mažesnės. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuodamas vaiko poreikių turinį ir apimtį, vertindamas tėvų turtinę padėtį, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Išlaikymas L. V. padidintinas, priteisiant iš atsakovo R. V., kuris yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, dėl ko, planuodamas šeimos pagausėjimą, turi absoliučią pareigą susirasti darbą (turi įgijęs paklausią specialybę) ir dirbti, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo du nepilnamečius vaikus, po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kadangi, teismo įsitikinimu, 350 Lt išlaikymo dydis dvylikos metų vaikui, turinčiam sveikatos problemų (nustatytas neįgalumas) bei ekstraordinariųjų poreikių - papildomi užsiėmimai, išvykos, susijusios su sportine veikla, nereikalauja papildomo įrodinėjimo tenkinti būtinuosius L. poreikius (vystymosi sąlygas) - maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir tėvų galimybėms (CPK 3 str. 1 d.). Dėl didesnės sumos ieškovė neįrodė, ji nepagrindė jos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl ieškinys toje dalyje atmestinas. Skubus sprendimo vykdymas netaikytinas, nes šalių sūnui išlaikymas jau yra teikiamas pagal pirmesnį teismo sprendimą.
Ieškinį patenkinus dalinai (81,48 procento) iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis (CPK 92-93 str.) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CK 88 str. 1 d.3 p., 96 str., 99 str.) bei proporcingai ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 4 d. sprendimu iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, jį padidinant iki 350 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t.y. 2012-12-11, iki sūnaus L. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną S. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 79,20 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 41,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 651,80 Lt ieškovei S. V., a.k(duomenys neskelbtini) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.