Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1024/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-04-28
Bylos Nr.: 2-1024/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas, Artūras Driukas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“, akcinės bendrovės SEB Vilniaus banko

Kategorijos

126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1024/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.8.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria pripažinti neteisėtais ir panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai civilinėje byloje Nr. 2-2063-560/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB Vilniaus banko skundus dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG farmacija“ administratoriaus prašymą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „LRG farmacija“ kreditorius AB SEB Vilniaus bankas kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti BUAB „LRG farmacija” 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, 2006 m. vasario 6 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto priimtus sprendimus (nutarimus) bei 2006 m. balandžio 27 d. BUAB „LRG farmacija” kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įkeisto turto (vaistų atsargų) įvertinimo ir pradinių pardavimo varžytinėse kainų nustatymo bei ex officio nustatyti tokią bendrovės trumpalaikio įkeisto turto (vaistų atsargų) pardavimo varžytinėse tvarką: vaistus, kurių galiojimo terminas baigiasi iki 2006 m. gruodžio 31 d., parduoti komplekte, nustatant pirmosioms varžytinėms pradinę kainą – 25 procentus balansinės vertės, antrose varžytinėse pradinę pardavimo kainą mažinti 10 procentų nuo pirmųjų varžytinių kainos; vaistus, kurių galiojimo terminas baigiasi po 2007 m. sausio 1 d. ir vėliau, parduoti komplekte, nustatant pirmosioms varžytinėms pradinę pardavimo kainą – 50 procentų balansinės vertės, antrosiose varžytinėse pradinę pardavimo kainą mažinti 10 procentų nuo pirmųjų varžytinių kainos.

Pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas 2010 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą dėl dalies savo reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas atsisako dalies savo skunduose nurodytų reikalavimų ir palaiko šiuos reikalavimus: pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B. “; Nr. 3 „Į BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetą išrinkti toliau nurodytus asmenis: advokatą G. B. (kreditorių komiteto pirmininkas); darbuotojų atstovą L. P. M.; VMI atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V. ; Tamro SIA atstovą K. A. ; UAB Draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas atstovą E. B. ; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą R. M. ; UAB Bristol-Myers Squibb Polska Sp.z.o.o atstovą; LEK Pharmaceuticals d. d. atstovą V. B. “.

Buvęs BUAB „LRG farmacija“ administratorius UAB „Admivita“ prašė teismą patvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitą, kadangi 2006 m. sausio 26 d. įvykęs pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas ataskaitos nepatvirtino. Nurodė, kad kreditorių susirinkimui buvo pateikta administratoriaus veiklos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. sausio 26 d. ataskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi pripažino neteisėtais ir panaikino BUAB „LRG farmacija“ 2006 m. sausio 26 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 „Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą G. B. “; Nr. 3 „Į BUAB „LRG farmacija” kreditorių komitetą išrinkti toliau nurodytus asmenis: advokatą G. B. (kreditorių komiteto pirmininkas); darbuotojų atstovą L. P. M.; VMI atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V. ; Tamro SIA atstovą K. A. ; UAB Draudimo įmonės Lietuvos eksporto ir importo draudimas atstovą E. B. ; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą R. M. ; UAB Bristol – Myers Squibb Polska Sp.z.o.o atstovą; LEK Pharmaceuticals d. d. atstovą V. B. “; priimti pareiškėjo AB SEB bankas atsisakymą nuo dalies skundų reikalavimų; patvirtinti buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus 2006 m. vasario 3 d. pateiktą ataskaitą; priteisti pareiškėjui AB SEB bankas iš kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ 1 228,15 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui atsisakius nuo dalies reikalavimų ir tokiems veiksmams neprieštaraujant imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, bylos dalis nutrauktina.

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuriuo gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius ar jo atstovas, kuris turi teisę pagal ĮBĮ nuostatas dalyvauti kreditorių susirinkimuose, komiteto posėdžiuose, juose pasisakyti, taip pat balsavimo teisę, kurią kreditorių susirinkimuose turi tik kreditoriai, o pagal ĮBĮ 25 straipsnio ketvirtąją dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą ir balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamasis yra komiteto pirmininko balsas. Teismas pažymėjo, kad pirmasis BUAB „LRG farmacija” kreditorių susirinkimas kreditorių komiteto pirmininku išrinko fizinį asmenį advokatą G. B. , kuris nebuvo bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, ką advokatas G. B. pats patvirtino kreditorių susirinkimo metu. Teismas sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkus ne įmonės kreditorių, toks asmuo nėra asmeniškai suinteresuotas bankroto bylos procesu ir gali netinkamai vykdyti ar iš viso nevykdyti savo pareigų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, jog advokatas G. B. , nebūdamas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, neteisėtai buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas.

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 23 straipsnis nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad į kreditorių komitetą atskiru nariu išrinkus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V. , o kreditorių komiteto pirmininku – advokatą G. B. , kuris taip pat atstovauja UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ interesus, kreditorių komitete UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ faktiškai turėjo du atstovus, t.y. tuo pačiu ir du balsus, kas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Teismas nurodė, kad ĮBĮ 25 straipsnio pirmoji dalis numato, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių susirinkimas į kreditorių komitetą, be kitų asmenų, išrinko UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą A. V. , o tokiu būdu į kreditorių komitetą buvo išrinkti du asmenys, atstovaujantys UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ – advokatas G. B. ir A. V. . Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal ĮBĮ 25 straipsnio ketvirtąją dalį vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, šiuo atveju kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kreditorių komitete turėjo du narius, t.y. du balsus, kurie priimant sprendimus, galėjo turėti lemiamą reikšmę. Teismas nurodė, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimo pirmininku advokatas G. B. buvo išrinktas neteisėtai, tai po to sekę kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ši pareiškėjo skundo dalis tenkintina.

Teismas nurodė, kad buvęs BUAB „LRG farmacija“ administratorius prašė teismą patvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitą, kadangi 2006 m. sausio 26 d. įvykęs pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas ataskaitos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 26 d. iki 2006 m. sausio 26 d. nepatvirtino.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad pirmajame BUAB „LRG farmacija” kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras. Teismas pažymėjo kad ĮBĮ 23 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, jog kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, o jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Teismas nurodė, kad šiuo klausimu kreditorių susirinkimui buvo pateikti du pasiūlymai: UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ pasiūlymas nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras bei AB SEB Vilniaus bankas pasiūlymas patvirtinti administratoriaus ataskaitą ir formuoti pavedimus bei pasiūlė balsuoti eiliškumo tvarka. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas dėl pasiūlymo „nepatvirtinti bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras“ balsavo taip: UŽ – 55,887 procento, PRIEŠ – 32,954 procento, SUSILAIKĖ – 0,626 procento, t.y. buvo priimtas nutarimas netvirtinti administratoriaus ataskaitos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorių susirinkimo pirmininku advokatas G. B. buvo išrinktas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo sudarytas kreditorių komitetas, pažymėjo, jog vėliau priimti kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. Teismas nurodė, kad pasiūlymą nepatvirtinti BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pateiktos ataskaitos apie bankroto procedūras pateikė UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, kurią, kaip minėta, tuo metu atstovavo du asmenys, be to, šio kreditoriaus balsais ir buvo nuspręsta nepatvirtinti administratoriaus ataskaitos. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratoriaus ataskaita buvo nepatvirtinta kreditorių susirinkime, kuriam vadovavo neteisėtai išrinktas asmuo, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindo netvirtinti administratoriaus pateiktos ataskaitos nėra, konstatavo, kad tenkintinas buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus UAB „Admivita“ prašymas ir BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaita tvirtintina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo AB SEB bankas skundą palikti nenagrinėtu, atsisakyti tvirtinti buvusio BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus 2006 m. vasario 3 d. pateiktą ataskaitą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nevertino, kad 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys, nes kreditoriai tais pačiais klausimais priėmė naujus nutarimus 2006 m. rugsėjo 26-28 d. sušauktame kreditorių susirinkime. Nėra jokio pagrindo panaikinti nutarimus, kurie jau negalioja, kadangi kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.

2. Teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, kadangi pagal 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusias teisės normas kreditorių susirinkimo pirmininku galėjo būti renkamas bet kuris asmuo, net ir nesantis bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ar jo atstovu. Net ir tuo atveju, jei 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimo metu būtų galiojęs dabartinis teisinis reguliavimas, numatantis, kad kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius ar jo atstovas, advokato G. B. išrinkimas yra teisėtas, kadangi jis yra kreditoriaus UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovas ir atstovauja jo interesus visoje bankroto byloje, įskaitant ir kreditorių susirinkime. Be to, teismo nutartyje nenurodyti argumentai, kodėl kreditorių susirinkimo pirmininkas, būdamas ne kreditorius, netinkamai vykdytų ar vykdė savo pareigas, todėl tokia teismo išvada nepagrįsta.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ faktiškai turėjo du atstovus, t.y. tuo pačiu ir du balsus, kas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, o nustačius, jog G. B. buvo neteisėtai išrinktas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku, po to sekę kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais. Įmonių bankroto įstatymo normos nenustato nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Be to, net jeigu ir būtų pripažinta, kad G. B. neteisėtai buvo išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininku, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti kitų kreditorių komiteto narių išrinkimą neteisėtu.

4. Teismas nepagrįstai patvirtino administratoriaus ataskaitą. Kreditoriai administratoriaus darbą vertino nepatenkinimai ir pagrįstai nepatvirtino jo ataskaitos. Kreditoriai išreiškė pastabas bankroto administratoriui 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu, jog administratoriaus ataskaita yra formali ir neišsami, kad ataskaitoje administratorius neatsakė į daugelį svarbiausių su bendrovės veikla susijusių klausimų, įskaitant klausimus dėl finansinių bendrovės rodiklių, be to, administratorius netinkamai vykdė kitas ĮBĮ jam keliamas funkcijas. Dėl to laikytina, kad bankroto administratoriaus ataskaita kreditorių susirinkimo nebuvo patvirtinta pagrįstai.

5. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atsisakyta dalies pareiktų reikalavimų, priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai mažinamos. Be to, AB SEB bankas skundė kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, o ne konkrečius UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmus ar vienasmeniškai priimtus sprendimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš pačios bankrutuojančios bendrovės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AB SEB bankas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo teigimu, sistemiškai aiškinant 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas akivaizdu, kad teisė būti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir kreditorių komiteto nariais pagal 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusi ĮBĮ buvo suteikta tik bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Pareiškėjo nuomone, atskirajame skunde UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ nepagrįstai nurodo, kad panaikinus 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimą dėl G. B. išrinkimo BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nariu, nėra pagrindo naikinti priimtų sprendimų dėl kitų BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto narių išrinkimo. Pareiškėjas pažymi, kad taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad 2006 m. sausio 26 d. priimti BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeidė pareiškėjo AB SEB banko teisių ir teisėtų interesų. Nurodo, kad išrinktas neteisėtos sudėties BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas bei kreditorių susirinkimo pirmininkas galėjo netinkamai vykdyti jam ĮBĮ nustatytas pareigas, o nepateikus skundo dėl 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir neskundus sprendimų dėl neteisėtos kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros ir kreditorių komiteto sudėties, BUAB „LRG farmacija“ bankroto procese ir toliau galėtų būti priimami didžiosios BUAB „LRG farmacija“ kreditorių dalies valiai prieštaraujantys sprendimai ir pažeidžiami jų interesai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino bankroto administratoriaus ataskaitą, nurodydamas, kad sprendimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimo šiuo atveju priėmė neteisėtos sudėties BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komitetas, o neteisėtos sudėties kreditorių komiteto priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo teigimu, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, kurio interesai byloje buvo priešingi nei AB SEB banko, be to, bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atsižvelgiant į byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas buvęs BUAB „LRG farmacija“ administratorius UAB „Admivita“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, apelianto argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimų, kurie jau negalioja, nes kreditoriai tais pačiais klausimais priėmė naujus nutarimus 2006 m. rugsėjo 26-28 d. sušauktame kreditorių susirinkime, yra atmestinas, kadangi 2006 m. rugsėjo 26- 28 d. kreditorių susirinkime pirmajame BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkime priimti nutarimai nebuvo pripažinti negaliojančiais, o tik tais pačiais klausimais buvo priimti kiti nutarimai, vadinasi tam, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 26 d. iki rugsėjo 26-28 d. negaliotų neteisėti BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimai, teismas pagrįstai ir teisėtai svarstė bei teisingai išsprendė klausimą dėl šių nutarimų teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, apelianto argumentas, kad advokato G. B. išrinkimas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku yra teisėtas, nes 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusi ĮBĮ redakcija nekėlė jokių kvalifikacinių ir kitokių reikalavimų kreditorių susirinkimo pirmininkui, nenustatė reikalavimo, kad kreditorių susirinkimo pirmininku privalo būti kreditorius ar jo įgaliotas atstovas, yra atmestinas, kadangi ir iš protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei Įmonių bankroto įstatymo sisteminės analizės galima daryti išvadą, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku turi teisę būti tik kreditorius ar jo įgaliotas atstovas. Pareiškėjas pažymi, kad apelianto argumentai, jog vieną kreditorių komitete gali atstovauti keli atstovai, yra nepagrįstas, nes Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnis numato, kad kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai, vienas iš jų turi būti išrinktas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Admivita“ veiklos ataskaitą. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priteisti iš UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas, nes visus kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, inicijavo būtent UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, o priteisti šias bylinėjimosi išlaidas iš bankrutuojančios įmonės nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, kadangi pagal 2006 m. sausio 26 d. BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo metu galiojusias teisės normas kreditorių susirinkimo pirmininku galėjo būti renkamas bet kuris asmuo, net ir nesantis bankrutuojančios įmonės kreditoriumi ar jo atstovu. Teisėjų kolegijos nuomone, nors 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje nebuvo tiesiogiai nustatytas ribojimas, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nariu gali būti tik bankrutuojančios įmonės kreditorius, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemiškai aiškinant 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teisė būti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininku ir kreditorių komiteto nariais buvo suteikta tik bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas, taigi buvo nustatyta bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto pirmininko teisė balsuoti kreditorių susirinkimuose; Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio šeštoji dalis nustatė, kad teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Bankrutuojančios įmonės kreditoriams suteikta teisė dalyvauti ir balsuoti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. 3 p.), o kreditorių susirinkimui iš savo narių suteikta teisė rinkti kreditorių komitetą (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, priešingas Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nagrinėjamu atveju advokatas G. B. , nebūdamas BUAB „LRG farmacija“ kreditoriumi, neturėjo teisės būti išrinktu BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo pirmininku bei BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto nariu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad kreditorių susirinkimo pirmininku advokatas G. B. buvo išrinktas neteisėtai, pagrįstai konstatavo, kad po to sekę kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat negali būti laikomi teisėtais.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ faktiškai turėjo du atstovus, t.y. tuo pačiu ir du balsus, kas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. 2006 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad vienas kreditorių komiteto narys turi tik vieną balsą. Nagrinėjamu atveju UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kreditorių komitete buvo atstovaujamas dviejų asmenų – advokato G. B. ir A. V. , todėl laikytina, kad UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ turėjo 2 balsus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnis nenumato, kad kurį nors kreditorių komitete atstovautų atstovai proporcingai pagal pareikštų kreditorinių reikalavimų dydį.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino administratoriaus ataskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimo nagrinėjamu atveju priėmė kreditorių susirinkimas, kuriam vadovavo neteisėtai išrinktas asmuo, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Neteisėtos sudėties kreditorių komiteto priimti sprendimai laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas taip pat nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kodėl administratoriaus pateikta ataskaita neturėtų būti tvirtinama. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog nėra pagrindo patvirtinti administratoriaus ataskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino buvusio UAB „LRG farmacija“ administratoriaus ataskaitą, kadangi nėra pagrindo pateiktos ataskaitos netvirtinti.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą Teisėjai Artūras Driukas Kazys Kailiūnas Egidijus Žironas