- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-192/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- I. R. S., D. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo
D. A. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų.
Vadovaujantis BK 63 str., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 metų.
Vadovaujantis BK 64 str., prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį, t. y. 1 metus, neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2003 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo D. A. priteista 6023 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. R. S.. Valstybinei ligonių kasai pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo D. G. gydymo išlaidų atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl šio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 25 d. iki 2007 m. vasario 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su D. G. metu tyčia sudavė jam kumščiu ne mažiau negu du smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio lūžį 31-41 dantų srityje ir 31-o danties pilną išnirimą. Tokiu būdu dėl kaulų lūžių jis padarė nukentėjusiajam D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
D. A. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 27 d., laikotarpyje nuo 10.45 val. iki 14.45 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl priešiškų asmeninių santykių kilusio konflikto su T. S. metu tyčia rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau kaip 20 smūgių į galvą, krūtinę, rankas ir kojas, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių vokuose ir akių obuoliuose, kraujosruvą nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje, odos nubrozdinimą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje su muštine žaizda, odos nubrozdinimą smakre, kiaurinę muštinę apatinės lūpos žaizdą su kraujosruva lūpos gleivinėje ir viršutinio žandikaulio - smakro minkštuose audiniuose, odos įbrėžimus dešiniame skruoste, plačias infiltruojančias kraujosruvas abiejose veido pusėse, apimančias paausinę, skruostinę ir smilkininę - apatinio žandikaulio kampo sritis su daugybiniais dalies kaulų lūžiais, kraujosruvą kaktoje kairiojo kaktinio gumburo minkštuosiuose audiniuose, infiltruojančią kraujosruvą kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje ir momeninėje skiltyse, sumušimo židinuką smilkininėje skiltyje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir poodines kraujosruvas šlaunyse. Nuo padarytų kūno sužalojimų visumos nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu D. A. T. S. nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendį laiko ne visai teisingu ir ne visai pagrįstu. D. G. jis sudavė į veidą tik vieną nestiprų smūgį, todėl nuosprendyje išvardintų kūno sužalojimų jam padaryti negalėjo. Nukentėjusįjį keletą kartų mušė kiti asmenys, kurie jį ir galėjo sužaloti. Pats D. G. jam pretenzijų nepareiškė ir parodė, kad kiti jį mušė daugiau ir stipriau. Tuo tarpu T. S. gindamasis jis sudavė ranka ne daugiau kaip tris nestiprius smūgius, nuo kurių irgi negalėjo kilti sunkūs sužalojimai, sukėlę nukentėjusiojo mirtį. Kas sudavė T. S. kitus smūgius, nuo kurių jis mirė, tyrimo metu nebuvo nustatyta. Nužudytojo motina parodė, kad tą rytą į jų butą buvo užėjusi G. I. , pasakė, kad sūnus turi problemų, išsivedė jį iš buto ir šis daugiau negrįžo. Nebuvo ištirta, kodėl G. I. išsivedė T. S. iš namų, kokias problemas ketino spręsti ir kaip jas išsprendė. Teisme G. I. nukentėjusiosios parodymus neigė, tačiau nurodytų aplinkybių nepaaiškino. Liudytojos G. I. parodymai neobjektyvūs, nepatikimi ir prieštaringi. Ši liudytoja suinteresuota, serga psichikos liga, be to, vėliau tame pačiame bute nužudė kitą žmogų. Jo nuomone, nuosprendis tik šios liudytojos parodymais negalėjo būti grindžiamas, o kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra. Mušti, sužaloti ir nužudyti T. S. jis neturėjo jokios priežasties, kitus 17 smūgių jam galėjo suduoti kokie nors kiti asmenys, kai jis jau buvo išėjęs iš buto. Prašo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji I. R. S. nurodo, kad ji yra neįgali, abu su vyru yra pensininkai, o nužudytasis jų sūnus T. S. juos išlaikė. Be to, našlaitis liko nužudytojo sūnus, kuris yra nepilnametis ir jį irgi išlaikė tėvas. Prašo nuosprendį, kuriuo nuteistas D. A. , palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis D. A. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., paskirti jam švelnesnę bausmę ir sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį. Gynėja irgi prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė nuteistojo D. A. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. pripažįsta, kad konfliktų metu tikrai sudavė smūgius rankomis D. G. ir T. S. , tačiau nurodo, kad tie smūgiai nebuvo stiprūs, jų buvo mažiau, negu nustatė teismas, ir jais jis negalėjo padaryti nukentėjusiesiems kaltinime nurodomų kūno sužalojimų. Todėl jis prisipažįsta kaltu tik dėl nežymių sveikatos sutrikdymų padarymo ir jo nusikalstamas veikas prašo perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d. Dar nurodo, kad nebuvo nustatyti kiti D. G. ir T. S. mušę asmenys ir kad nuosprendį teismas pagrindė vienintelės liudytojos G. I. parodymais. Apelianto nuomone, jokių kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra. Šie ir kiti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas savo išvadas pagrindė ne tik G. I. , bet ir kitų liudytojų, nukentėjusiųjų ir netgi paties nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis ir kitais nuosprendyje išdėstytais, aptartais ir įvertintais įrodymais.
Iš bylos matosi, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute nuo 2007 m. vasario 25 iki 27 dienos nuolat girtavo keletas asmenų. Neginčijamai nustatyta, kad D. G. buvo sužalotas, o T. S. buvo nužudytas būtent šiame bute ir kaltinime nurodytu laiku. Tai patvirtina T. S. lavono ir D. G. kraujo pėdsakų radimas šiame bute, taip pat paties nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Šiais parodymais nustatyta, kad jau nurodytu laikotarpiu tame bute buvo ir girtavo šio buto savininkas B. G. , jo dukra A. M. , tame bute nuo 2007 m. pradžios gyvenę sugyventiniai G. I. ir V. V. , taip pat į butą atėję ir kartu girtavę nukentėjusysis D. G. bei pats nuteistasis D. A. . Yra duomenų ir apie tai, kad 2007 m. vasario 25-26 dienų laikotarpiu bute lankėsi ir dar vienas vyriškis vardu Igoris, iki kaltinime nurodytų įvykių bute dar gyveno A. M. sugyventinis Z. S. . Nužudytojo T. S. motina nukentėjusioji I. R. S. ir nukentėjusiojo D. G. motina liudytoja J. G. įvykių metu bute nebuvo, pačios tų muštynių nematė ir parodė tik apie kitas joms žinomas aplinkybes. Apeliaciniame skunde ir savo parodymuose nuteistasis D. A. nurodo, kad sunkiausius sužalojimus padaryti D. G. ir nužudyti T. S. galėjo ne jis pats, o kas nors iš į tą butą nuolat užeidavusių išgerti kitų asmenų. Kiti asmenys mirtinus sužalojimus T. S. galėjo padaryti jau po to, kai jis pats 2007 m. vasario 27 d. iš to buto buvo išėjęs. Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta, nes tai yra tik niekuo nepagrįstos nuteistojo spėlionės, jis jokių kitų kaltinime nurodytu laiku į butą užėjusių asmenų nenurodo, o jo paties parodymais ir kitais įrodymais nustatyta, kad bute nuo 2007 m. vasario 25 d. iki 27 d. buvo arba lankėsi tik tie asmenys, kurie jau buvo išvardinti šioje nutartyje. Iš bylos matosi, kad visus šiuos asmenis, išskyrus B. G. , V. V. ir vyriškį vardu Igoris, teismas apklausė teisiamajame posėdyje, šalino jų parodymuose esančius prieštaravimus, perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir aiškinosi parodymų pakeitimų priežastis. Teisme nebuvo apklaustas tik B. G. , kuris dėl amžiaus, sveikatos būklės ir nuolatinio apsvaigimo nuo alkoholio ikiteisminio tyrimo metu negalėjo parodyti apie jokias bylai galinčias turėti reikšmės aplinkybes ir todėl net nebuvo įtrauktas į prie kaltinamojo akto pridėtą apklaustinų asmenų sąrašą. Iš bylos taip pat matosi, kad liudytojas V. V. 2007 m. balandžio 9 d. mirė (buvo nužudytas), todėl teismas jo irgi neapklausė, o tik perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Duomenų apie vyriškį vardu Igoris negalėjo nurodyti nė vienas iš apklaustų asmenų, o iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matosi, kad tokio asmens nepavyko nustatyti ir policijai. Išnaudojus visas galimybes šis asmuo irgi nebuvo apklaustas, tačiau tai, kolegijos nuomone, teismui nesutrukdė nustatyti tikrąsias nusikaltimų padarymo aplinkybes ir priimti byloje teisingą nuosprendį.
Nuteistasis D. A. teisme parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) pirmą kartą buvo užėjęs 2007 m. vasario 16 d. Tada jis gatvėje susipažino su vyriškiu vardu Igoris, kartu išgėrinėjo, prie Igorio priėjo G. I. ir pasikvietė į tą butą. Po to ten jis atėjo 2007 m. vasario 25 d. ir buvo iki 27 d. Tas dienas bute nuolat buvo A. M. , jos tėvas, V. V. ir D. G. , o G. I. dažnai išeidavo ir vėl pareidavo. Būdavo, kad užeidavo dar po 5-6 žmones, bet jie tik išgerdavo ir vėl išeidavo. Bute buvo padaryta daug miegamų vietų, o užeiti galėjo bet kas, kuris atsinešdavo išgerti. Jis pats 2007 m. vasario 25-26 dienomis tame bute irgi girtavo, jis mano, kad įvykius prisimena, nors ir gali ką nors supainioti. Girtaujant tarp jo ir D. G. kilo žodinis konfliktas. D. G. jam sudavė, o tada jis jam irgi sudavė smūgį į veidą, matė, kad jam bėga kraujas. D. G. mušė tik rankomis, kojomis jo nespardė. Vėliau į butą atėjo Igoris, kuris irgi galėjo su D. G. konfliktuoti. Vasario 27 d. visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus nuo 6 val. ryto, tik jis vienas negėrė, o apie 9 val. išėjo į parduotuvę. Grįžęs pamatė virtuvėje sėdintį T. S. , anksčiau jo nebuvo matęs. Iš pradžių jis nuėjo į kambarį, o iš ten nuėjo į virtuvę ieškoti žiebtuvėlio. Paklausus, ar žiebtuvėlio neturi T. S. , šis pašoko ir ranka sudavė jam į krūtinę. Nuo to smūgio jis prisėdo ant grindų, tačiau po to atsistojo ir pats rankomis sudavė T. S. tris smūgius į veidą. Iš karto po to, apie 9.30 val., apsirengė ir iš to buto išėjo. Tos pačios dienos vakare, norėdamas su T. S. susitaikyti, vėl sugrįžo į tą patį butą ir ten jį sulaikė policija. Jis mano, kad ranka suduodamas į veidą D. G. tik vieną, o T. S. tik tris smūgius, kaltinime nurodytų sužalojimų jiems padaryti negalėjo (t. 3, b. l. 12-14). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. A. kai kurias aplinkybes nurodė skirtingai, aiškiau ir tiksliau. Jis parodė, kad tiksliai neprisimena, kada susipažino su A. M. , tačiau į jos butą pirmą kartą atėjo tik 2007 m. vasario 25 d., ten jį nusivedė G. I. ir V. V. . Tą dieną tame bute buvo A. M. , jos tėvas, G. I. , V. V. , D. G. , Igoris ir jis pats. Visi kartu girtavo. Prisimena, kad jis su D. G. kažko nepasidalino ir susipyko. Tada jis kumščiu sudavė D. G. vieną smūgį į lūpas. Nuo to smūgio D. G. nugriuvo, bet tuo jų konfliktas ir baigėsi, jie netgi susitaikė. Jam pačiam D. G. jokių smūgių nesudavė. Be to, D. G. tikrai nemušė nei V. V. , nei Igoris. Prieš 24 val. jis iš to buto išėjo namo ir grįžo kitą rytą. Vasario 26 d. tame bute buvo visi tie patys asmenys, išskyrus Igorį. Visi kartu gėrė, jokių konfliktų ir muštynių tą dieną nebuvo, o vėlai vakare jis vėl grįžo namo. Vasario 27 d. jis į tą butą vėl atvažiavo jau apie 6 val. ryto, ten rado A. M. , jos tėvą, G. I. , V. V. ir D. G. . Jis buvo pagiringas, tačiau tą rytą alkoholio nevartojo. Į parduotuvę ėjo ne pats, o davė pinigų G. I. , kuri išėjo nupirkti išgerti ir valgyti. Kuriuo metu į butą atėjo T. S. , jis nepastebėjo. T. S. anksčiau nepažinojo ir pamatė tik nuėjęs į buto virtuvę. Jis paprašė T. S. žiebtuvėlio ir paklausė, ko šis čia vienas sėdi. T. S. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, jis liepė jam ramintis, bet šis atsistojo ir nestipriai sudavė jam į petį, tai buvo labiau pastūmimas. Tuomet jis pats sudavė jam rankomis smūgius į veidą. Prisimena, kad sudavė jam iš viso keturis smūgius, vieną kartą į lūpas ir tris kartus į žandą. Nuo tų smūgių T. S. nugriuvo, bet daugiau jis jo nemušė, kojomis nespardė. Iš karto po to apsirengė ir išėjo iš buto. Tuo metu buvo apie 10.30 – 11.00 val. Po to vaikščiojo po miestą, baruose vartojo alkoholį. Vakare grįžo į tą patį butą ir ten buvo sulaikytas. Jis mano, kad T. S. smūgius sudavė ne į gyvybiškai svarbias veido vietas, tokiomis vietomis jis vertina tik smilkinius. Nuteistasis dar parodė, kad asmens kratos metu pas jį rastos D. G. piniginės jis nevogė, o ją jam davė A. M. , kai jis paprašė leisti kur nors susidėti savo centus. Tik po to paaiškėjo, kad piniginėje buvo ir D. G. dokumentai. Į klausimą, kodėl perskaitytuose ankstesniuose parodymuose kai kurias įvykių aplinkybes buvo nurodęs kitaip, apeliantas D. A. aiškiai atsakyti negalėjo. Nurodė, kad savo parodymų nekeitė, o kai ką neteisingai nurodyti galėjo būdamas susijaudinęs dėl neteisėtai pareikštų kaltinimų. Vis dėlto pripažino, kad D. G. į veidą galėjo suduoti ne tik vieną, bet ir du smūgius. Tuo tarpu iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad D. A. kai kurias aplinkybes buvo nurodęs kitaip negu teisme. Iš karto po sulaikymo D. A. pats parašė nuoširdų prisipažinimą. Jame nurodė, kad su A. M. susipažino prieš dvi savaites ir norėjo kartu su ja gyventi. Jam būnant A. M. bute, ten atėjo vyriškis vardu Darius, jis liepė tam Dariui išeiti, tarp jų kilo susistumdymas, kuris virto muštynėmis. 2007 m. vasario 27 d. tame bute virtuvėje jis pamatė sėdintį kitą vyriškį, kuriam nepatiko jo pasakymas, kad čia ne nakvynės namai. Jis tam vyriškiui kumščiu sudavė 4-5 smūgius, šis nugriuvo ir liko gulėti virtuvėje, o jis pats iš buto išėjo, tuo metu buvo maždaug 13.00 val. (t. 2 b. l. 7). Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2007 m. vasario 28 d., dalyvaujant gynėjui, D. A. dėl nužudymo kaltu prisipažino. Parodė, kad pirmą kartą į nurodytą butą jį nusivedė kažkoks nepažįstamas asmuo. Tame bute jis susipažino su A. M. , klausinėjo, ar ji gyvena viena ir pasiūlė jai gyventi kartu. Vėliau į tą butą užėjo maždaug po savaitės, tuomet jam nepatiko, kad į tą butą gali užeidinėti kas nori ir kad ten nuolat girtaujama. 2007 m. vasario 25 d. į tą butą jis nuėjo vienas. Pamatė, kad ten vėl girtaujama, bute buvo A. M. , jos tėvas, G. I. ir V. V. . Jis prisijungė prie jų ir visi gėrė kartu. Ar tą dieną į butą buvo atėjęs dar kas nors, taip pat ir D. G. , jis jau neprisimena, nes tuo metu ištisai vartojo alkoholį. Vasario 26 d. ryte pabudę tame bute visi vėl girtavo. Prisimena, kad atėjo ir D. G. , kuris atsinešė alaus. Begeriant jis ėmė konfliktuoti su D. G. ir sakė, kad jam į šį butą nėra ko vaikščioti. Gerai neprisimena, bet jam atrodo, kad D. G. jį pastūmė ir tada jis apie du kartus kumščiu smogė jam į veidą. Matė, kad nuo tų smūgių D. G. pargriuvo ant čiužinio, jam buvo prakirsta lūpa ir bėgo kraujas. Jam pačiam D. G. smūgių nesudavė. Po to jis nuėjo į parduotuvę, grįžo į tą butą ir su D. G. susitaikė. Ar tą dieną į butą buvo atėję dar kas nors, neprisimena, bet daugiau jokių konfliktų nebuvo. Vasario 27 d. tame bute visi atsikėlė anksti, apie 5 val., ir vėl ėmė gerti. Apie 9.00 - 9.30 val. jis išėjo į parduotuvę, grįžęs pamatė, kad virtuvėje sėdi iki tol jam nepažįstamas vyras, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo T. S. . Jis priėjo prie to vyro, ėmė klausinėti, kas jis toks, ką čia veikia, ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. T. S. pašoko nuo suoliuko ir sudavė jam ranka į petį. Tada jis sudavė T. S. kumščiu 3-4 kartus į veidą, šis nugriuvo ir liko gulėti virtuvėje. Jis T. S. daugiau smūgių nesudavė ir išėjo iš buto. Sugrįžo tik vakare ir ten buvo sulaikytas. Dar parodė, kad neprisimena, ar tomis dienomis konfliktavo su V. V. ir ar jį sumušė. Taip pat neatmeta galimybės, kad vasario 25 d. į tą butą nuėjo ne vienas, o su vyriškiu vardu Igoris, kurio jokių kitų duomenų nežino (t. 2 b. l. 10-12). Šios apklausos metu nurodytas aplinkybes D. A. patvirtino tą pačią dieną vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš prie šio protokolo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad D. A. rodo, kaip jis sudavė smūgius D. G. ir T. S. . Šio tyrimo veiksmo metu nuteistasis vėl parodė, kad konfliktų ir muštynių priežastimi buvo jo nepasitenkinimas tuo, kad nukentėjusieji atėjo į šį butą išgerti. D. G. jis kumščiu į veidą sudavė du kartus, o T. S. – vieną kartą į lūpą ir apie tris kartus į žandą (t. 2, b. l. 13-19). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2007 m. spalio 10 d. D. A. parodymų nepakeitė, o tik papildomai paaiškino, kaip pas jį atsirado asmens kratos metu surasta D. G. piniginė (t. 2, b. l. 20).Tą pačią dieną dar kartą apklaustas įtariamuoju jis kaltu prisipažino jau tik iš dalies. Vėl parodė, kad D. G. sudavė du smūgius, kuriais, jo nuomone, negalėjo padaryti rimtų sužalojimų. Šios apklausos metu nuteistasis nieko neparodė dėl pareikšto galutinio įtarimo apie 20 smūgių sudavimą T. S. , o parodė tik apie tai, kad jo suduoti smūgiai negalėjo būti mirtini (t. 2, b. l. 24). Vėliau teisminio nagrinėjimo metu duoti D. A. parodymai jau buvo išdėstyti.
Nukentėjusysis D. G. teisme parodė, kad nusipirkęs butelį vyno nuėjo į A. M. butą. Ten buvo pati A. M. , jos tėvas B. G. , G. I. ir V. V. . Kas buvo dar, neprisimena. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau tuo metu jį kažkas pradėjo mušti, jis prarado sąmonę ir liko gulėti ant čiužinio. Kas ir už ką jį mušė, jis negali pasakyti, nes neprisimena, tik kitą dieną bute pamatė D. A. , kuris pasakė, kad jis kalbėjo nesąmones ir už tai „gavo“, t.y. buvo sumuštas. Bijodamas, kad nebūtų mušamas toliau jis taip ir liko gulėti kambaryje ilgą laiką, miegodamas arba apsimesdamas, kad miega. Jau vasario 27 d. paprašė G. I. , kad ši pakviestų jo motiną, nes pats bijojo iš to buto išeiti. Kaip buvo mušamas ir nužudytas T. S. , jis nematė, tačiau girdėjo, kad jis buvo atėjęs į tą butą. Taip pat girdėjo, kaip D. A. T. S. kelis kartus vis sakė, kad čia ne „pereinamas kiemas“. T. S. į tą kambarį, kur jis gulėjo, užėjęs nebuvo, o jo mušimo jis ne tik nematė, bet ir negirdėjo. Tačiau vėliau išgirdo A. M. ir G. I. pokalbį apie tai, kad T. S. negyvas. Po to pamatęs, kad bute liko tik A. M. ir jos tėvas, palikęs rūbus ir batus, basas pabėgo iš to buto namo ir apie tai viską papasakojo savo motinai. Netrukus atvyko policija ir jį išvežė į ligoninę. Atsakydamas į papildomai užduotus klausimus D. G. dar kartą parodė, kad nežino kas jį sumušė, o kad tai padarė būtent D. A. , suprato iš jo paties vėlesnių kalbų. Igorio iš viso nepažįsta ir ar jis buvo bute, nežino. Tik vėliau A. M. ir G. I. jam papasakojo, kad Igoris pavogė jo daiktus. Teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusysis D. G. kai kurias įvykių aplinkybes buvo nurodęs daug aiškiau ir konkrečiau. 2007 m. gegužės 9 d. apklaustas liudytoju jis parodė, kad A. M. gerai pažįsta, nes gyvena su ja viename name ir mokėsi vienoje mokykloje, lankydavosi pas ją ir anksčiau. 2007 m. vasario 25 d. nusipirkęs butelį vyno atėjo į A. M. butą apie 21 val. Bute buvo A. M. , jos tėvas B. G., jų nuomininkai G. I. ir V. V. bei dar vienas vyriškis, kaip paaiškėjo, D. A. , jį jis matė pirmą kartą. B. G. miegojo, o visi kiti gėrė, jis prisijungė ir gėrė kartu. Jau vėlai vakare jis staiga pajuto smūgius į galvą. Kas ir už ką jį pradėjo mušti, jis nežino, bet suprato, kad mušė D. A. . Jam buvo suduota labai daug smūgių, jis prarado sąmonę ir atsigavo tik naktį. Jam skaudėjo visą kūną, jis bandė atsikelti, bet tuo metu jį vėl kažkas pradėjo mušti ir vėl prarado sąmonę. Sumuštas ant čiužinio jis pragulėjo iki vasario 27 d., nes jau bijojo keltis. Kas vyko tame bute tas kelias dienas, negali prisiminti. Kai atsibudo vasario 27 d. apie pietus, į kambarį užėjo A. M. ir pasakė, kad atėjo T. S. . Jo jis nematė, nes liko gulėti kambaryje, tačiau tuo metu iš koridoriaus išgirdo D. A. balsą. D. A. garsiai sakė „ko tu čia atėjai, čia ne pereinamas kiemas“ ir jis suprato, kad tai buvo sakoma T. S. . Po to girdėjosi dar kažkoks triukšmas ir pasigirdo uždaromų lauko durų garsas. Jis dar kažkiek miegojo, o po to išgirdo A. M. ir G. I. kalbant, kad virtuvėje guli T. S. lavonas. Dar vėliau apie tai, kad T. S. negyvas, jam pasakė G. I. . Išsigandęs tada jis basas pabėgo iš to buto namo. Vėliau G. I. jam pasakojo, kad jį mušė ne tik D. A. , bet ir Igoris, kuris dar ir pagrobė jo daiktus (t. 1 b. l. 77-80).
Nukentėjusiojo D. G. motina liudytoja J. G. teisme parodė, kad sūnus iš namų išėjo 2007 m. vasario 25 d. vakare ir negrįžo. Ji mėgino skambinti jam telefonu, bet mobiliuoju telefonu atsiliepdavo nepažįstamas balsas ir atsakydavo, kad jos sūnus miega. 2007 m. vasario 27 d. apie pietus pas ją atėjo G. I. ir pasakė, kad jos sūnus D. G. pas A. M. ir yra labai sumuštas. Ji iš karto pradėjo eiti pas A. M. , tačiau laiptinėje pamatė grįžtantį sūnų, kuris buvo labai žiauriai sumuštas. Ji iškvietė greitąją ir sūnų išvežė į ligoninę. G. I. jai papasakojo, kad jos sūnų sumušė D. A. , V. V. ir Igoris, o D. A. tame pačiame bute užmušė T. S. . Netrukus pas ją atėjo ir T. S. motina, kuri irgi sužinojo apie savo sūnaus nužudymą.
Nukentėjusioji I. R. S. teisme parodė, kad su savo sūnumi T. S. gyveno viename bute. 2007 m. vasario 27 d. ryte jos sūnus dar miegojo, nes sirgo. Tuo metu apie 9-9.30 val. į duris paskambino ir į butą užėjo G. I. ir prašė pakviesti sūnų. Nors ji sakė, kad šis miega, G. I. nuėjo į jo kambarį, apie ką jie ten kalbėjo, ji negirdėjo. Po to jie abu išėjo iš kambario ir G. I. liepė T. S. , kad šis jai pasakytų, jog turi kažkokių problemų ir kad jiems reikia išeiti. Tačiau sūnus jai nieko nepaaiškino, apsirengė ir išėjo iš namų su G. I. . Ta pačią dieną apie pietus iš kaimyno ji sužinojo, kad jos sūnus nužudytas. Ji iš pradžių užėjo į G. butą. Matė prie stalo sėdintį D. G. , šis nieko nekalbėjo, o jo motina pasakė, kad jos sūnus labai sumuštas ir pareiškė užuojautą jai. Dar nepamačiusi savo sūnaus, ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o pati nuėjo į tame pačiame name esantį A. M. butą. Ten pamatė ant grindų gulintį kažkuo užklotą negyvą savo sūnų. Atvykusi greitoji pagalba patvirtino, kad sūnus miręs. Bute matė gulinčią A. M. , bet jai atrodė, kad ši tik apsimetė mieganti, atvykus policijai, iš karto padavė dokumentus. Nukentėjusioji I. R. S.dar parodė, kad jos sūnus T. S. sirgo inkstų liga, todėl gerdavo alų. Gėrė vienas ir tai nuo jos slėpė. Tačiau tą rytą iš namų su G. I. išėjo blaivus. Ji iki šiol taip ir neišsiaiškino apie kokias sūnaus problemas tą rytą kalbėjo G. I. .
Liudytoja G. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. vasario 25-27 dienomis A. M. bute nuolat buvo A. M. , jos tėvas, ji pati, V. V. ir D. A. . Vasario 25-26 dienomis dar buvo vyriškis vardu Igoris. D. A. , nors kartais išeidavo ir grįždavo, tačiau visas tas tris dienas šiame bute gėrė ir čia nakvojo. Į butą buvo atėjęs ir D. G. , jį bute mušė D. A. , V. V. ir jau nurodytas vyriškis vardu Igoris, kuris dar ir atėmė iš D. G. pinigus. Jis buvo mušamas, nes nedavė pinigų. Ji matė, kaip D. A. sudavė D. G. kelis kartus ranka į veidą. 2007 m. vasario 27 d. ryte, apie 9 val., eidama į parduotuvę ji užėjo pas savo seną pažįstamą T. S. . Norėjo su juo pasikalbėti ir pakvietė kartu eiti į parduotuvę nusipirkti išgerti. Kalbant su T. S. šis jai pasakė, kad turi problemų ir prašė nesakyti apie tai jo motinai. Tačiau dar neišėjus iš buto apie tai, kad sūnus turi kažkokių problemų, ji T. S. motinai pasakė, nors pati apie tas problemas nieko nežinojo. Ar namuose T. S. tuo metu buvo blaivus, ji negali pasakyti. Iš to buto jie su T. S. išėjo atskirai. Ji viena nuėjo į parduotuvę, o kur ėjo T. S. , nežino. Tačiau grįžusi iš parduotuvės apie 10.00-10.30 val., ji pamatė T. S. , sėdintį A. M. buto virtuvėje. Visi kiti tie patys išvardinti asmenys ir A. M. sugyventinis Zigmas kambaryje gėrė, ji irgi nuėjo į kambarį. Po to nuėjo į virtuvę ir sėdėjo su T. S. . Į virtuvę atėjo ir D. A. , kuris su T. S. ėmė bartis. T. S. D. A. jokių smūgių nesudavė. Ji matė, kaip D. A. pagriebė sėdintį T. S. , nuvertė ant grindų, mušė jį į veidą rankomis ir spardė jį kojomis. Baigęs mušti D. A. , o kartu su juo ir V. V. , iš buto pabėgo. Ji matė, kad T. S. iš burnos bėga kraujas ir ji suprato, kad jis mirė. Pati policijai neskambino, nes neturėjo telefono, tik nuėjo pas J. G. ir papasakojo, kad sumuštas jos sūnus. Po T. S. sumušimo praėjus maždaug valandai laiko, atvyko policija, kartu su ja į butą grįžo ir V. V. . Nuo to laiko, kai D. A. su V. V. pabėgo iš buto, iki policijos atvykimo į butą daugiau niekas nebuvo atėjęs. Į teismo klausimą, kodėl šie jos parodymai skiriasi nuo ankstesniųjų, G. I. aiškiai atsakyti negalėjo, ji nurodė, kad visų apklausų metu sakė tiesą, patvirtino perskaitytus jos ankstesnius parodymus (t. 3, b. l. 20-22). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja G. I. kai kurias įvykių aplinkybes nurodė tiksliau ir aiškiau, tačiau kai kurias iš tų aplinkybių jau nurodė ir skirtingai. Ji parodė, kad A. M. bute kartu su V. V. gyveno nuo 2007 m. pradžios. Kada tiksliai susipažino su D. A. , neprisimena, tačiau jis ir anksčiau užeidavo į A. M. butą, išgerdavo, vėl išeidavo, o iki jau nurodytų įvykių nesilankė bute maždaug savaitę. Tame bute tuo metu ir 2007 m. vasario 25-27 dienomis gyveno A. M. , jos tėvas, ji pati ir V. V. . Prieš tai čia gyveno dar ir A. M. sugyventinis Z. S. , bet D. A. jį sumušė ir Z. S. iš buto pabėgo ir sugrįžo gyventi atgal jau po visų šių įvykių, t. y. po T. S. nužudymo. Vasario 25 d. į A. M. butą D. A. atėjo ne vienas, o su vyriškiu vardu Igoris. D. G. atėjo vėliau, tos dienos vakare. Kilo konfliktas dėl pinigų ir dėl jų D. G. sumušė Igoris, jis taip pat paėmė ir D. G. piniginę. Kai Igoris mušė D. G. , D. A. sėdėjo ir žiūrėjo. Kitą, t. y. vasario 26 d., tame pačiame bute vėl girtavo visi tie patys asmenys, vėliau Igoris iš buto išėjo. Tą dieną jokių muštynių nebuvo. Vasario 27 d. ryte D. A. jai davė pinigų ir ji ėjo į parduotuvę nupirkti pavalgyti ir išgerti. Buvo maždaug 9.30 val. Paskui ji užėjo pas savo pažįstamą T. S. , kalbėjo su juo apie vaikus ir šiaip apie gyvenimą. T. S. ji pasakė, kad eina į parduotuvę, o šis jai sakė, kad eis pas A. M. . Tada ji dar pasakė T. S. , kad ten neitų, nes lyg nujautė nelaimę. Iš T. S. buto į parduotuvę ji išėjo viena., tuo metu T. S. sumuštas nebuvo. Grįžusi iš parduotuvės į A. M. butą, rado virtuvėje sėdintį vieną T. S. , šis ir tuo metu sumuštas dar nebuvo. Po to ji nuėjo į kambarį, ten buvo D. A. , V. V. , A. M. , jos tėvas, ant grindų dar gulėjo D. G. . Ji vėl grįžo į virtuvę ir kalbėjosi su T. S. , tačiau ten atėjo ir D. A. . Jis norėjo išgerti ir ėmė su T. S. bartis. T. S. smūgių D. A. nesudavė. Ji matė, kaip D. A. du kartus sudavė kumščiu T. S. į veidą, griebė jį už kaklo, pagriovė ant grindų, o po to du kartus spyrė koja į kaklą. Netrukus T. S. mirė. Po to D. A. dar ėjo į kambarį, kažkam skambino telefonu ir pasakė, kad nužudė žmogų. Jos nuomone, tai turėjo girdėti šalia buvusi A. M. . Po to D. A. iš buto pabėgo. Iki atvykstant policijai į butą daugiau niekas nebuvo atėjęs. Perskaičius ankstesnius liudytojos G. I. parodymus, į klausimą, kodėl jie yra skirtingi, liudytoja aiškiai atsakyti ir vėl negalėjo. Ji paaiškino, kad pirmą kartą buvo apklausta dar būdama girta, nurodė, kad kiekvienos apklausos metu pasakojo tai, ką tuo metu prisiminė, o galiausiai pripažino, kad iš karto po įvykių viską prisiminė geriausiai, todėl teisingi yra būtent pirmieji jos parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. I. parodymai buvo perskaityti dar kartą. Apklausta liudytoja 2007 m. vasario 27 d. ji parodė, kad A. M. sugyventinis Z. S. iš buto (duomenys neskelbtini) pabėgo 2007 m. vasario 25 d. ir iki šiol negrįžo. Vasario 25-26 dienomis tame bute buvo A. M. , jos tėvas, ji pati, V. V. , D. G. ir vyriškis vardu Darius, pravarde „Tutis“, kaip paaiškėjo, D. A. . Visi kartu tas dvi dienas bute gėrė alkoholinius gėrimus. Vasario 25 d. gėrė iki vėlaus vakaro, namo išėjo tik D. G. , o D. A. liko bute nakvoti kartu su A. M. . Vasario 26 d. ryte vėl atėjo D. G. ir visi kartu gėrė toliau. Apie 15 val. dar atėjo vyriškis vardu Igoris. Jis pavogė D. G. piniginę, telefoną, striukę ir pabėgo. Vasario 25 ir 26 dienomis tame bute D. A. D. G. mušė. Dėl ko jie konfliktavo, ji nežino, tiesiog kartu gėrė, buvo girti ir mušėsi. D. A. sumuštas nebuvo, tačiau jis pats D. G. sumušė stipriai, matėsi, kad sulaužė jam žandikaulį ir po to D. G. visą laiką gulėjo kambaryje. Vasario 26 d. D. A. sumušė ir V. V. , kuris buvo toks girtas, kad negalėjo pasipriešinti. Pabudę vasario 27 d. anksti ryte, nuo 5 val. visi vėl kartu gėrė ir D. A. už kažką vėl mušė V. V. . Apie 9.30 val. ji išėjo į parduotuvę, nupirko ir parnešė dar degtinės ir alaus. Grįžusi A. M. bute rado pažįstamą, tame pačiame name gyvenantį T. S. . Matėsi, kad jis išgėręs. Jis sėdėjo vienas virtuvėje, o visi kiti buvo kambaryje. Jai irgi einant į kambarį, iš jo į virtuvę atėjo D. A. . Jis pradėjo T. S. priekaištauti, sakė jam, kad čia „ne prochodnaja“ ir kad nebus taip, kad į butą galės vaikščioti visi, kas tik nori išgerti. T. S. kažką atsakius D. A. pradėjo jį mušti. T. S. tuo metu virtuvėje sėdėjo ant kėdės, o prieš jį stovėdamas D. A. sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą. Pats T. S. jokių smūgių nesudavė, o po jam suduotų smūgių nugriuvo ant grindų. Tada D. A. ėmė jį spardyti. Ji spėjo pamatyti, kaip įspyrė jam du kartus į galvą ir nuėjo į kambarį. Ir būdama kambaryje girdėjo, kad virtuvėje D. A. T. S. spardo toliau, tai truko 5-7 minutes. Visa tai įvyko apie 10 val. ryto. Po to nuėjusi į virtuvę pamatė T. S. gulintį ant grindų, iš burnos jam bėgo kraujas. D. A. , palikęs T. S. , nuėjo į kambarį toliau gerti, gėrė degtinę ir alų. Apie 12 val. D. A. grįžo į virtuvę ir ji girdėjo, kaip jis kažkam skambino telefonu, pasakė, kad užmušė žmogų ir kad dabar jam gresia 10 metų. Netrukus po to D. A. iš buto pabėgo. Nuėjusi į virtuvę ji patikrino T. S. pulsą ir suprato, kad jis jau negyvas. Po kiek laiko iš buto išėjo ir V. V. . Apie tai, kad T. S. negyvas, ji pasakė A. M. , bet ši buvo labai girta ir net neatsikėlė iš lovos. Jos tėvas visą tą laiką irgi gulėjo. D. G. kambaryje toliau gėrė, bet po to išėjo namo. Netrukus atvyko policija, kartu grįžo ir V. V. (t. 1, b. l. 91-92). Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo teisėjo G. I. davė parodymus tik apie įvykius vasario 27 d. rytą. Iš esmės ji nurodė tas pačias aplinkybes, tačiau taip pat parodė, kad jau ant žemės gulinčiam T. S. D. A. koja du kartus trenkė į kaklą ir šiam iš burnos pasipylė kraujas. Dar parodė, kad ji negirdėjo, ką D. A. sakė T. S. prieš jį sumušdamas (t. 1, b. l. 95-96). 2007 m. balandžio 6 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu G. I. parodė, kaip A. M. buto virtuvėje D. A. mušė T. S. , iš pradžių jam sėdinčiam sudavė keletą smūgių į veidą, po to jį sugriebė, parvertė nuo suoliuko ant grindų ir sudavė smūgį koja į kaklą. Liudytoja vėl patvirtino, kad T. S. D. A. nesudavė nė vieno smūgio, o mušamas netgi nesipriešino (t. 1, b. l. 97-102). Dar kartą papildomai apklausta liudytoja 2007 m. rugpjūčio 10 d. G. I. , jau kaip ir teisme, papildomai parodė, kad vasario 27 d. ryte eidama į parduotuvę buvo užėjusi pas T. S. į jo butą ir su juo kalbėjosi. Ji parodė, kad eiti kartu T. S. nekvietė ir iš jo į parduotuvę išėjo viena. A. M. buto virtuvėje T. S. rado jau grįžusi iš parduotuvės. Konfliktas tarp T. S. ir D. A. prasidėjo dėl to, kad D. A. nepatiko įvairių pašalinių asmenų vaikščiojimas į A. M. butą. Dėl šios priežasties D. A. sumušė T. S. , o prieš tai dėl to paties buvo keletą kartų sumušęs ir D. G. (t. 1, b. l. 103).
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad bute (duomenys neskelbtini)gyvena su savo tėvu, pas juos dar gyvena G. I. su V. V. . Keletą metų su juo gyveno ir jos sugyventinis Z. S. , tačiau prieš 2007 m. vasario 25-27 dienų įvykius jo namie nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Nurodytomis dienomis ji vartojo alkoholinius gėrimus ir nuolat miegojo, o kai būna girta, tada ji dar ir praranda atmintį, todėl kas vyko 2007 m. vasario 25-27 dienomis, beveik nieko neprisimena. T. S. ji gerai pažįsta, nes tai jos senas pažįstamas. Jai atrodo, kad į butą T. S. galėjo įleisti G. I. , o po to ją pažadino policija ir pasakė, kad jos bute guli lavonas. Ji nesuprato, kas vyksta. Kas toks yra vyriškis vardu Igoris, ji nežino ir jo nepažįsta, o D. A. ji pažinojo tik tris dienas iki T. S. nužudymo. Ji pati jokių muštynių nematė, tačiau vėliau G. I. jai pasakojo, kad T. S. spardė D. A. . Kada pas juos buvo užėjęs D. G. , ji neprisimena, bet vėliau jis pats jai pasakojo, kad jį sumušė ir nurengė Igoris. Apie D. A. D. G. jai nieko nesakė. Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, kad pirmųjų apklausų metu liudytoja A. M. kai kurias aplinkybes nurodė išsamiau. Apklausta liudyta 2007 m. vasario 27 d. ji parodė, kad vasario 25 d. vakare D. A. ir Igorį į jos butą atsivedė, jos nuomone, iš matymo pažįstamas V. S. . Visi kartu bute gėrė, dar buvo jos tėvas, G. I. ir V. V. . Vėlai vakare V. S. su Igoriu iš buto išėjo, o D. A. liko nakvoti jos bute. Vasario 26 d. visi pabudo apie 12 val., D. A. V. V. davė pinigų, šis nupirko degtinės, alaus ir visi gėrė toliau. Tos dienos vakare dar atėjo D. G. . Kas vyko tą vakarą ir ar kas nors mušė D. G. , ji nežino, nes buvo labai girta, prisimena tik, kad D. G. irgi liko nakvoti jos bute. Vasario 27 d. visi pabudo apie 4.30 val. ir ėmė toliau gerti likusią degtinę. Po to ji vėl užmigo ir kas vyko toliau, nežino. Ji tik girdėjo, kad į butą kažkas atėjo, pasižiūrėti nuėjo D. A. ir ji išgirdo T. S. balsą. D. A. grįžo į kambarį, o ji nuėjo į virtuvę, pamatė ten sėdintį T. S. , bet iš karto po to grįžo į kambarį ir vėl užmigo. Pabudo tik tada, kai atėjusi G. I. pasakė, kad T. S. negyvas. D. A. pasakė, kad eina pirkti alaus, žadėjo grįžti, bet išėjęs taip ir negrįžo. Ji vėl užmigo, o kai pabudo, bute jau buvo policijos pareigūnai ir ekspertai (t. 1, b. l. 107-110). Papildomai apklausta 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. spalio 10 d. liudytoja A. M. vėl parodė, kad buvo labai girta ir nurodytų įvykių aplinkybių tiksliai negali prisiminti. Ji neprisimena, kada į jos butą atėjo D. G. , taip pat ką veikė jos bute D. A. . Kaip buvo sumušti D. G. ir T. S. , irgi nematė. Neprisimena ir to, ar davė D. A. kokią nors piniginę (t. 1, b. l. 111-112, 113).
Teisme buvo perskaityti ir jau minėto liudytojo V. V. parodymai. 2007 m. vasario 27 d. apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno A. M. su savo tėvu, o nuo 2007 m. pradžios čia gyveno ir jis pats su savo sugyventine G. I. . Kartu su A. M. gyveno ir jos sugyventinis Z. S. , kuris iš šio buto prieš kelias dienas iki 2007 m. vasario 25-27 dienų įvykių pabėgo. Apie savaitę laiko iki šių įvykių bute gyveno dar ir vyriškis vardu Darius, pravarde „Tutis“, kaip vėliau paaiškėjo – D. A. . Jį į butą iš kažkur parsivedė A. M. . D. A. bute gerdavo, nuolat mušdavo jį ir Z. S. ir šis kaip tik dėl šios priežasties iš buto pabėgo. Vasario 25-26 dienomis tame bute visi kartu girtuokliavo jis pats su G. I. , A. M. , jos tėvas, D. A. ir D. G. . Abi šias dienas išgertuvių metu D. A. mušėsi su D. G. . Jam atrodo, kad jis mušėsi dėl A. M. . D. A. sumuštas nebuvo, ant jo nesimatė jokių sumušimo pėdsakų, tuo tarpu pats D. A. D. G. sumušė stipriai ir šis nuo vasario 26 d. vakaro tik gulėjo, nes jam buvo labai blogai. Tą patį vakarą D. A. be jokios priežasties sumušė ir jį patį. Vasario 27 d. visi pabudo apie 5 val. ryto ir toliau gėrė. D. A. jį vėl sumušė. Kas toliau vyko, jis nežino, nes išgėrė dar ir užmigo. Pabudęs nuėjo į virtuvę parūkyti ir ten pamatė ant grindų gulintį vyriškį vardu Tomas. Palietęs jį suprato, kad Tomas negyvas. Išsigandęs iš karto išėjo iš buto ir nuėjo į policiją, ten pasakė, kad bute rado lavoną (t. 1, b. l. 116-117). Papildomai apklaustas liudytoju 2007 m. vasario 28 d. V. V. kai kurias įvykių aplinkybes jau nurodė kiek kitaip. Jis parodė, kad D. A. tame bute apsigyveno ne prieš savaitę, o vasario 25 d., ir jį atvedė pažįstamas V. S. . Koks konfliktas tarp D. A. ir D. G. įvykio vasario 25 d., neprisimena, nes buvo labai girtas. Tačiau toliau geriant vasario 26 d. D. A. staiga pašoko ir jam pačiam sudavė 3-4 smūgius kumščiu į veidą. Sumuštas jis nuėjo atsigulti į kitą kambarį ir ką veikė kiti išgertuvių dalyviai, nežino. Po to jis su jais gėrė toliau. Vasario 27 d. visi pabudo apie 5 val. ryto ir toliau gėrė, D. A. jį vėl be jokios priežasties sumušė. Jis nuėjo miegoti ir kas bute vyko toliau, nežino. Kai pabudęs nuėjo į virtuvę, ten rado gulintį jau negyvą T. S. , apie tai jis pranešė policijai. Kai tą pačią dieną vakare po apklausų policija jį su G. I. parvežė atgal į tą patį butą, ten vėl buvo D. A. ir policija jį iš karto sulaikė. Liudytojas dar parodė, kad, jo manymu, D. A. D. D. G. sumušė vasario 26 d. iš pavydo, kai D. G. „užkabino“ A. M. (t. 1, b. l. 118-119).
Teisme apklaustas liudytojas Z. S. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini) gyveno pas savo sugyventinę A. M. . D. A. jis matė tik vieną kartą. Jis atėjo į tą butą, jie tarpusavyje apsistumdė ir tada jis iš to buto išėjo ir ten negrįžo keletą dienų. Sugrįžo tik po to, kai T. S. jau buvo nužudytas. Kaip buvo sumušti D. G. ir T. S. , jis nematė. Apie tokias pačias aplinkybes liudytojas Z. S. buvo parodęs ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (t. 1, b. l. 136-137).
Iš jau išdėstytų liudytojų A. M. ir V. V. parodymų matosi, kad jie yra nurodę apie tame pačiame bute apsilankiusį dar vieną asmenį V. S. . V. V. nuomone, būtent V. S. į tą butą 2007 m. vasario 25 d. atsivedė D. A. , o A. M. nuomone, atsivedė dar ir Igorį. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. S. patvirtino kažkurią dieną užėjęs pas A. M. ir matęs ten D. A. ir Igorį. Tačiau jis parodė, kad iš buto netrukus išėjo ir kas ten vyko, nežino, jokių muštynių nematė. Ir iš pačių A. M. bei V. V. parodymų matosi, kad V. S. iš buto išėjo dar prieš prasidedant muštynėms, kai bute dar nebuvo nei D. G. , nei T. S. . Tai reiškia, kad V. S. negalėjo nurodyti jokių šiai bylai reikšmės turinčių aplinkybių ir jis į liudytojų, apklaustinų teisiamajame posėdyje, sąrašą pagrįstai nebuvo įtrauktas. Jau buvo nurodyta, kad išnaudojus visas galimybes, ikiteisminiam tyrimui ir teismui nepavyko nustatyti ir apklausti vyriškio vardu Igoris. Tuo tarpu visi kiti kaltinime nurodomu laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 25 iki 27 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvę asmenys, galintys nurodyti apie bylai svarbias aplinkybes, buvo nustatyti ir apklausti. Jų parodymai jau buvo išdėstyti tiek nuosprendyje, tiek šioje nutartyje. Išsamus visų jau išvardintų nukentėjusiųjų ir liudytojų, o taip pat paties nuteistojo parodymų išdėstymas leido teismui nustatyti tikrąsias faktines šios bylos aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
Kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymai paneigia ir nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentus, ir kai kurias jo parodymuose išdėstytas kitokias įvykių versijas. Pirmiausia, jau išvardintų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai paneigia apelianto teiginius, kad D. G. ir T. S. dar galėjo sumušti kokie nors iš viso nenustatyti ir į butą atsitiktinai užėję asmenys. Iš nukentėjusiojo D. G. , liudytojų G. I. , A. M. ir V. V. parodymų matosi, kad jokie kiti nuosprendyje ir šioje nutartyje dar nepaminėti asmenys į (duomenys neskelbtini)esantį butą 2007 m. vasario 25-27 dienomis užėję nebuvo. Tai faktiškai patvirtina ir paties nuteistojo D. A. parodymai. Nors apeliantas spėlioja apie kokius nors galėjusius į butą užeiti kitus asmenis, tačiau jis pats visas tris dienas iš eilės buvo tame bute, matė, kas ten vyksta, davė apie tai parodymus ir pats nenurodė jokių matytų kitų asmenų. Kad į tą butą niekas daugiau nebuvo užėjęs po to, kai nuteistasis pats išėjo iš buto sumušęs T. S. , parodė liudytojai G. I. ir V. V. bei nukentėjusysis D. G. . Šie įrodymai nurodytą apelianto versiją visiškai paneigia. Tie patys įrodymai paneigia ir kitą apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik liudytojos G. I. parodymais. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas savo išvadas pagrindė ne vien tik G. I. , bet ir kitų liudytojų, nukentėjusiųjų, o taip pat ir paties iš dalies prisipažinusio kaltu nuteistojo D. A. parodymais, o taip pat ir specialistų išvadomis bei kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė išnagrinėtų įrodymų visuma, todėl su tuo susiję apelianto argumentai taip pat atmetami. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad liudytoja G. I. serga psichikos liga, ji pati vėliau nužudė kitą žmogų, todėl jos parodymai nepatikimi. Be to ši liudytoja suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai neobjektyvūs, prieštaringi ir jais remtis priimant nuosprendį teismas negalėjo. Šiuos apelianto argumentus jau aptarė nuosprendyje bei pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas. Papildomai išreikalauti ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos duomenys tik patvirtina teismo išvadų pagrįstumą. Buvo nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme iš tikrųjų nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje G. I. kaltinama pagal BK 129 str. 1 d. Ši byla neišnagrinėta ir nuosprendis joje nepriimtas. Iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto matosi, kad G. I. kaltinama 2007 m. balandžio 9 d. tame pačiame bute (duomenys neskelbtini) nužudžiusi V. V. . Toje pačioje byloje Z. S. kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d. dėl to, kad tą pačią dieną V. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Buvo išreikalautas ir nurodytoje kitoje byloje G. I. atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas. Jo išvadose nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. I. tikrai sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizofrenija, tačiau šio sutrikimo remisija jai netrukdė ir netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos būklės G. I. gali stoti prieš teismą, gali būti apklausiama, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje. Šie bylos duomenys apelianto argumentus dėl G. I. parodymų nepripažinimą įrodymais dabar nagrinėjamoje byloje paneigia. Tai, kad G. I. pati yra kaltinama nužudymu kitoje byloje, negali būti kliūtimi jai būti liudytoja šioje byloje. Be to, nors ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau šis sutrikimas yra remisijos stadijoje ir ekspertizės išvados patvirtina jos galėjimą duoti parodymus. BPK 79 ir 80 straipsniuose yra nurodyta, kurie asmenys negali būti liudytojais, taip pat nurodytos aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro arba teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Be to, kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus. Teismo psichiatrijos ekspertizės išvados kaip tik patvirtino G. I. galėjimą teisingai suvokti reikšmingas bylos aplinkybes bei duoti dėl jų parodymus, tuo tarpu iš kitos bylos kaltinamojo akto matosi, kad šioje byloje G. I. liudytoja buvo apklausta apie aplinkybes, kurios su jos pačios galimai padaryta nusikalstama veika yra visiškai nesusijusios. Tai reiškia, kad G. I. šioje byloje apklausęs liudytoja teismas BPK 79 ir 80 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu jokių duomenų arba priežasčių, dėl kurių G. I. būtų suinteresuota šios bylos baigtimi ir dėl to galėtų duoti neobjektyvius parodymus, apeliaciniame skunde nenurodoma. Nuteistasis D. A. tokių duomenų ir priežasčių, dėl kurių G. I. galėtų jį melagingai apkaltinti, negalėjo nurodyti ir apklaustas teismo posėdyje. Liudytojos G. I. parodymuose iš tikrųjų yra tam tikrų prieštaravimų, jie matomi iš jau išdėstytų jos parodymų skirtingų apklausų metu. Tačiau šie prieštaravimai irgi negalėjo sutrukdyti teismui remtis ta liudytojos parodymų dalimi, kuri nekėlė teismui abejonių ir kurią patvirtino dar ir kiti įrodymai. Šioje nutartyje jau buvo išdėstyti ne tik G. I. , bet ir kitų liudytojų, taip pat nukentėjusiųjų bei paties nuteistojo D. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad prieštaravimų yra ne tik G. I. , bet ir visų kitų asmenų, kurie girtavo A. M. bute, parodymuose. Tas pats pasakytina ir apie paties D. A. parodymus. Liudytoja A. M. parodė, kad dėl girtumo įvykių jos bute beveik neprisimena, kiti liudytojai painioja įvykių dienas, dėl girtumo irgi prisimena irgi ne visas įvykio aplinkybes, o nukentėjusysis D. G. negalėjo tikslai nurodyti netgi jo paties sumušimo aplinkybių. Tačiau visa tai paaiškinama tik ilgalaikiu šių asmenų piktnaudžiavimu alkoholiu ir jų girtumu kaltinime nurodytu laikotarpiu. Iš bylos matosi, kad 2007 m. vasario 27 d. liudytojui V. V. buvo nustatytas 3.80% girtumas, panašaus girtumo, remiantis jų pačių parodymais, buvo ir A. M. bei D. G. . Tą pačią dieną G. I. nustatytas vidutinis 1,57 % girtumo laipsnis šiuo atveju faktiškai patvirtina šios liudytojos parodymus apie tai, kad ji gėrė mažiausiai, tai patvirtina ir jos parodymų išsamumas. 2007 m. vasario 27 d. sulaikytam D. A. irgi nustatytas 1,99% girtumas. Nors nuteistasis aiškina, kad tą dieną jis alkoholį vartojo tik po to, kai išėjo iš A. M. buto, liudytojų ir netgi jo paties ankstesni parodymai tai paneigia ir patvirtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. A. irgi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl ir paties apelianto parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas paaiškinamas ne tik nuteistojo siekimu palengvinti savo padėtį, bet ir nuteistojo girtumu nusikalstamų veikų padarymo metu. Nors kai kurių prieštaravimų parodymuose, išnaudojus visas galimybes, iki galo pašalinti nepavyko, tačiau įrodymus šioje byloje teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Teismo išvados dėl D. A. kaltės pagrįstos tik tais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kurie patvirtino vieni kitus ir kuriuos patvirtino kitos abejonių nekeliančios nustatytos bylos aplinkybės. Tuo tarpu abejones keliančius D. A. apkaltinančius bylos duomenis teismas atmetė ir tai patvirtina teismo sprendimas pašalinti nuteistajam dalį kaltinimo dėl D. G. padarytų kūno sužalojimų.
Apeliacinio skundo argumentus dėl konkrečių abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir tų veikų kvalifikavimo kolegija taip pat atmeta. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam D. G. į veidą sudavė tik vieną nestiprų smūgį, todėl nuosprendyje nurodomų sužalojimų jam padaryti negalėjo. Dar nurodo, kad šį nukentėjusįjį keletą kartų mušė ir kiti asmenys, o pats D. G. esą yra parodęs, kad kiti jį mušė daugiau ir stipriau. Papildomos apklausos metu apeliantas dar nurodė, kad ir teisme pats D. G. parodė, jog jis (D. A. ) sudavė jam tik vieną smūgį. Visi šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti, o apelianto teiginiai apie nukentėjusiojo parodymus tiesiog neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo D. G. parodymai jau buvo išdėstyti. Teisme jis iš tikrųjų parodė, kad girtaujant A. M. bute netikėtai buvo sumuštas ir prarado sąmonę. Jis nematė, kas jam sudavė smūgius ir net negali pasakyti, kiek ir į kokias kūno vietas tie smūgiai buvo suduoti. Tik kitą dieną girtaujant pats D. A. jam pasakė, kad jis prisikalbėjo ir už tai „gavo“, t. y. buvo sumuštas. Iš to jis ir suprato, kad jį sumušė būtent D. A. . Jau išdėstytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose D. G. irgi buvo parodęs, kad nepastebėjo, kas jį sumušė. Tačiau tada jis parodė, kad girtaujant sėdėjo priešais D. A. , o po to pajuto ne smūgį, o smūgius į galvą ir prarado sąmonę. Todėl jis suprato, kad tuos smūgius jam sudavė būtent D. A. . Kai sąmonę atgavo, jam skaudėjo visą kūną, jis bandė atsistoti, bet kažkas jį vėl ėmė mušti ir jis vėl neteko sąmonės. Kas sudavė šiuos smūgius, jis irgi nematė. Visi šie nukentėjusiojo D. G. parodymai visiškai paneigia apelianto argumentus ir teiginius, nes nukentėjusysis nieko neparodė nei apie jį mušusius kitus asmenis, nei apie tai, kad D. A. sudavė jam tik vieną smūgį, nei apie tai, kurie smūgiai buvo stipriausi. Priešingai, iš D. G. parodymų matosi, kad jį mušti pradėjo būtent D. A. , sudavęs jam į galvą ne vieną, o kelis smūgius. Tai patvirtino ir liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausta liudytoja G. I. parodė, kad D. G. mušė tik Igoris, o D. A. tik sėdėjo ir žiūrėjo. Šiuos liudytojos parodymus kolegija atmeta, nes jie prieštarauja visiems ankstesniems jos parodymams ir juos papildomos apklausos metu paneigė netgi pats nuteistasis D. A. . Jis parodė, kad taip, kaip nurodo G. I. , tikrai nebuvo. Be to, ir pati G. I. tos pačios apklausos metu pripažino, kad tiksliausi jos parodymai duoti pirmosios apklausos metu. Pirmosios instancijos teisme G. I. parodė, kad D. G. mušė ne tik D. A. , bet ir V. V. bei Igoris, tačiau ji konkrečiai nurodė mačiusi, kaip D. A. sudavė D. G. „porą kartų“ ranka į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu G. I. buvo nurodžiusi, kad D. A. mušė D. G. kelis kartus ir vasario 25, ir 26 dieną. Sumušė jį labai stipriai, netgi matėsi, kad D. G. sulaužytas žandikaulis. Taigi netgi atmetant šios liudytojos parodymus apie tai, kad D. A. mušė D. G. ne vieną, o kelis kartus abi dienas, tie parodymai vis tiek patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie D. A. jam suduotus ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Tai patvirtina ir jau išdėstyti perskaityti mirusio liudytojo V. V. parodymai. V. V. parodė, kad matė, kaip D. A. sudavė D. G. kelis smūgius kumščiu į veidą. Jam atrodo, kad tai įvyko vasario 26 d. Kad nuteistasis sudavė D. G. ne vieną, o du smūgius, patvirtina ir jo paties parodymai. Apie tai, kad sudavė tik vieną smūgį, D. A. parodė tik teisme. Tuo tarpu jau išdėstytuose visuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis vienodai nurodė, kad sudavė D. G. į veidą būtent du smūgius, nuo kurių D. G. nugriuvo ir jis matė, kaip iš prakirstos lūpos jam bėga kraujas. Tą patį nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistasis pademonstravo, kaip jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, o iš prie protokolo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad tie smūgiai buvo suduoti į veido, lūpų ir apatinio žandikaulio sritį. Parodymų pakeitimo priežasties teisme nuteistasis įtikinamai paaiškinti negalėjo, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jau ir pats neatmetė galimybės, kad sudavė nukentėjusiajam du kartus. Visos šios aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad D. A. sudavė D. G. kumščiu į veidą ne mažiau kaip du smūgius. Paties nuteistojo parodymai apie tai, kad nuo tų smūgių D. G. nugriuvo ir jis pats matė praskeltą lūpą, paneigia jo apeliacinio skundo teiginius, kad smūgiai buvo nestiprūs ir jais negalėjo būti padaryti rimtesni sužalojimai. Papildomai apklaustas teisme nuteistasis taip pat parodė, kad jam pačiam D. G. jokių smūgių nesudavė. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad iš karto po sulaikymo apžiūrėjus D. A. , jokių kūno sužalojimų jo kūne nenustatyta. Tai patvirtina, kad muštynės nebuvo abipusės, o smūgius sudavė tik D. A. D. G. . Nuteistojo suduotų smūgių skaičių ir nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados. Pirmoje išvadoje nurodoma, kad D. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulių lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, pilnas danties išnirimas ir kairės pusės VIII šonkaulio lūžis. Šie sužalojimai dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 88). Kitoje išvadoje nurodoma, kad šie sužalojimai nebūdingi griuvimui ir jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius į nosies, apatinio žandikaulio ir krūtinės ląstos kairę pusę. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 90). Šios specialistų išvados patvirtina, kad D. G. buvo suduoti tik trys smūgiai: du į veido sritį ir vienas į krūtinę. Tuo tarpu pats nukentėjusysis parodė, kad jam smūgių buvo suduota daugiau, jam skaudėjo šonus ir visą kūną. Kad sūnus buvo žiauriai sumuštas, patvirtino ir liudytoja J. G. . Tačiau tokie jų parodymai specialisto išvadoms neprieštarauja. Tai paaiškinama tuo, kad iš karto po įvykio D. G. teismo medicinos specialistų nebuvo apžiūrėtas, o jau nurodytos specialistų išvados buvo padarytos remiantis tik D. G. gydymo stacionare VUL Žalgirio klinikoje istorija. Tai ir paaiškina, kad ligos istorijoje buvo užfiksuoti tik veido sužalojimai, taip pat veido ir šonkaulio kaulo lūžiai, o galimai kitose kūno srityse buvę išoriniai sužalojimai nebuvo užfiksuoti. Iš bylos matosi, kad D. A. buvo kaltinamas nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu D. G. suduodant jam ne mažiau kaip tris smūgius ir padarant visus kūno sužalojimus, kurie buvo išvardinti specialisto išvadoje. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojams parodžius, kad nukentėjusįjį mušė dar ir kiti asmenys (jau nurodyti Igoris ir V. V. ), prokuroras, vadovaujantis BPK 256 str., pateikė rašytinį prašymą kaltinimą pakeisti jame nurodant, kad D. A. padarė D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (t. 2, b. l. 157). Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę teismas pranešė teisminio nagrinėjimo dalyviams. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, nuosprendyje teismas visas abejones įvertino nuteistojo naudai. Teismas pripažino neįrodytu, kad D. A. sudavė D. G. dar ir trečiąjį smūgį į krūtinę ir sulaužė jam šonkaulį. Taip pat neatmetė galimybės, kad fizinį smurtą prieš šį nukentėjusįjį galėjo vartoti ir kiti, liudytojos G. I. nurodyti tų pačių išgertuvių dalyviai. Buvo pripažinta neįrodytu ir tai, kad nuteistasis D. G. mušė bendrai su kitais asmenimis. Todėl šias aplinkybes teismas iš kaltinimo D. A. pašalino ir pripažino jį kaltu tik dėl ne mažiau kaip dviem smūgiais į veidą padarytų sužalojimų. Toks teismo sprendimas pagrįstas ir jokių abejonių nekelia. Kad D. A. tikrai sudavė D. G. du smūgius į veidą įrodyta ir tai jau buvo aptarta. Specialisto išvados patvirtina, kad į veido sritį nukentėjusiajam buvo suduoti būtent du smūgiai ir tai reiškia, kad visus veido srityje nustatytus sužalojimus padarė D. A. . Specialisto išvadoje D. G. padaryti sužalojimai nesunkiu sveikatos sutrikdymu įvertinti būtent dėl kaulų lūžių, o veido srityje kaip tik ir buvo nustatyti nosikaulių ir apatinio žandikaulio lūžiai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad suduodamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, nuteistasis padarė D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo, paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie šių sužalojimų padarymo laiką, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi. Labiausiai tikėtina, kad D. A. nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė 2007 m. vasario 25 d. vėlai vakare arba naktį į vasario 26 d. Tačiau nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad šis nusikaltimas padarytas tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2007 m. vasario 25 d. iki vasario 26 d. Dėl visų išdėstytų aplinkybių apelianto prašymas perkvalifikuoti nurodytą nusikalstamą veiką į BK 140 str. 1 d. atmetamas. Teismas pagrįstai pripažino D. A. kaltu padarius D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d.
Nuteistojo kaltė dėl T. S. nužudymo taip pat įrodyta, o apeliacinio skundo argumentus ir dėl šios nuosprendžio dalies kolegija atmeta. Apeliantas nurodo, kad besigindamas sudavė T. S. ranka ne daugiau kaip tris nestiprius smūgius, kuriais mirtini sužalojimai negalėjo būti padaryti. Dar nurodo, kad kojomis nukentėjusiojo nespardė, o kitus 17 smūgių suduoti ir T. S. nužudyti, apelianto nuomone, galėjo kiti nenustatyti asmenys, atėję į butą jau po jo išėjimo. Visus šiuos apelianto argumentus išnagrinėti įrodymai paneigia. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad T. S. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs plačiomis infiltruojančiomis kraujosruvomis abiejose veido pusėse bei galvos minkštuosiuose audiniuose su daugybiniais veidinės dalies kaulų lūžiais, ko pasekoje įvyko kraujavimas į virškinamąjį traktą bei į kvėpavimo takus, įvyko aspiracija (kraujo patekimas į kvėpavimo takus) krauju ir ūmus kvėpavimo veiklos sutrikimo. Specialisto išvadoje nustatyti ir išvardinti ne tik galvos sužalojimai su daugybiniais veidinės dalies kaulų lūžiais, tačiau ir poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir abiejose šlaunyse. Iš viso T. S. kūne užsifiksavę mažiausiai 20 trauminių poveikių žymės, iš jų 13 užsifiksavę galvoje. Taip pat nustatyta, kad T. S. mirties priežastimi buvo galvos sužalojimų visuma. Visi sužalojimai padaryti artimu vienas kitam metu, yra švieži ir galėjo būti padaryti neilgai trukus iki mirties. T. S. mirė prieš 2-6 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2007 m. vasario 27 d., 16.45 val. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių konkrečiai nustatyti nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavo tik plačios grupinės priklausomybės požymiai. Kad T. S. nužudė ir visus specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus padarė būtent D. A. , pirmiausia patvirtina paties nuteistojo parodymai. Pažymėtina, kad jie paneigia netgi ir dalį apeliacinio skundo argumentų. Nuteistasis pats pripažįsta, kad sumušė T. S. . Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2007 m. vasario 27 d. ryte A. M. bute, virtuvėje sudavė T. S. kumščiu į veidą tris smūgius. Tuo tarpu papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iš pradžių nurodęs apie tris, po to jau parodė apie 4 suduotus smūgius. Jis parodė, kad rankomis sudavė T. S. vieną smūgį į lūpas ir tris smūgius į žandą, nuo šių smūgių T. S. nugriuvo ant grindų. Tą patį jis buvo parodęs ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Paties parašytame nuoširdžiame prisipažinime buvo nurodęs, kad sudavė kumščiu netgi 4-5 smūgius. Taigi ir savo parodymuose nuteistasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam daugiau smūgių, negu nurodoma jo apeliaciniame skunde. Paties nuteistojo parodymai apie tai, kad po smūgių sudavimo T. S. nugriuvo ir liko gulėti ant grindų, paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, kad tie smūgiai buvo nestiprūs. Savo parodymuose D. A. dėsto savo nuomonę, kad mirtį gali sukelti tik smūgių sudavimas į smilkinius, o smūgių sudavimas į veido sritį, jo nuomone, tokių padarinių sukelti negali. Ši jo versija iš viso nepagrįsta ir netgi nereikalauja detalesnio paneigimo, nes akivaizdu, kad galva, taip pat ir veidas yra gyvybiškai svarbi žmogaus kūno vieta ir smūgių, ypač kelių ar keleto, sudavimas į šią sritį visada kelia grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei. Tuo tarpu šiuo atveju apelianto versijas ir spėliojimus paneigia ir teismo medicinos specialisto išvados. Jose nurodoma, kad, nors T. S. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, tačiau mirtis įvyko dėl nuo to sumušimo kilusio kraujavimo, kraujo patekimo į kvėpavimo takus ir įvykusios aspiracijos krauju bei ūmaus kvėpavimo veiklos sutrikimo. Tokias pasekmes, t. y. mirtį dėl aspiracijos krauju, galėjo sukelti net ir nebūtinai labai stipraus smūgio sudavimas į galvą ir, konkrečiai, į veido sritį. Be to, svarbi ir dar viena specialisto išvados dalis apie tai, kad T. S. mirė ne nuo vieno ar kelių konkrečių sužalojimų, o nuo jam padarytų galvos sužalojimų visumos. Tai reiškia, kad net ir tikint nuteistuoju, kad jis sudavė T. S. tik tris arba keturis smūgius, tarp jų sudavimo ir nukentėjusiojo mirties vis tiek būtų tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad D. A. iš tikrųjų sudavė T. S. žymiai daugiau smūgių, mušė nukentėjusįjį ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis padarydamas visus specialisto išvadoje išvardintus kūno sužalojimus. Tai patvirtina jau išdėstyti liudytojos G. I. parodymai. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. I. parodė, kad virtuvėje D. A. sudavė T. S. smūgius į veidą, griebė už kaklo, pagriovė ant grindų, o po to du kartus sudavė jam koja į kaklą ir T. S. netrukus mirė. Šiuos parodymus kolegija atmeta, nes jie neatitinka visų ankstesnių apklausų metu duotų G. I. parodymų, be to, ji pati pripažino, kad įvykių aplinkybes geriausiai prisiminė ir tiksliausiai nurodė pirmųjų apklausų metu. Visi liudytojos G. I. duoti parodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. I. parodė, kad po smūgių sudavimo į veidą T. S. pargriuvus D. A. pradėjo jį spardyti kojomis. Ji matė, kaip nuteistasis spyrė jam į galvą 2 kartus, po to ji iš virtuvės išėjo į kambarį, bet ir iš ten girdėjo, kaip T. S. virtuvėje ir toliau buvo spardomas. Tai truko 5-7 minutes. Kai vėl nuėjo į virtuvę, gulinčiam ant žemės T. S. iš burnos bėgo kraujas. D. A. iš buto pabėgo, o po to dar kartą iš kambario grįžusi į virtuvę ji pamatė, kad T. S. jau negyvas. Šiuos perskaitytus pirmosios apklausos metu duotus parodymus liudytoja patvirtino ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Apklausų metu D. A. nurodė, kad negalėjo T. S. spardyti, nes ant jo batų ir rūbų neliko kraujo pėdsakų. Specialisto išvada tai patvirtino, tačiau ši aplinkybė T. S. spardymo galimybės tikrai nepaneigė. Visų pirma, D. A. iš nusikaltimo vietos pabėgo ir buvo sulaikytas tik kai sugrįžo į tą patį butą tos pačios dienos vakare. Kraujo pėdsakų, ypač ant avalynės, per laiką galėjo ir nelikti, be to, nuteistasis turėjo galimybę persirengti. Be to, spardant nukentėjusįjį nuteistasis galėjo tiesiog neišsitepti jo krauju, nes T. S. buvo apsirengęs, o kitose kūno vietose, išskyrus galvą, atvirų žaizdų jam nebuvo padaryta. Tokią galimybę patvirtina ir tai, kad kraujuoti galėjo tik nukentėjusiojo veidas, o D. A. pats prisipažino sudavęs T. S. smūgius rankomis į veido sritį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl G. I. psichikos būklės, jos parodymų objektyvumo ir tariamo suinteresuotumo bylos baigtimi jau buvo aptarti ir paneigti, todėl netikėti nurodytais šios liudytojos parodymais apie T. S. nužudymo aplinkybes taip pat nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad byloje liko neišaiškintos T. S. motinos nurodytos aplinkybės apie G. I. apsilankymą jos bute tos pačios 2007 m. vasario 27 d. rytą. Nukentėjusioji I. R. S.parodė, kad G. I. pasakė jai, jog jos sūnus turi kažkokių problemų ir išsivedė jį iš namų kartu su savimi, po to ji savo sūnų rado jau nužudytą. Apeliantas nurodo, kad nors G. I. nukentėjusiosios I. R. S.parodymus neigė, liko neišsiaiškinta, kodėl ji išsivedė T. S. iš jo namų, apie kokias problemas buvo kalbama ir kaip jos buvo išspręstos. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Nukentėjusiosios I. R. S.parodymai jau buvo išdėstyti ir ji apie apelianto nurodomas aplinkybes tikrai buvo nurodžiusi. Tačiau iš liudytojos G. I. parodymų matosi, kad ji pati tų aplinkybių ne tik nemėgino neigti, bet ir jas įtikinančiai paaiškino. Ji parodė, kad tame pačiame name gyvenęs T. S. buvo jos senas pažįstamas, todėl 2007 m. vasario 27 d. ryte eidama į parduotuvę užėjo pas T. S. į namus. Kambaryje jie šnekėjosi bendromis temomis apie gyvenimą ir T. S. jai pasakė, kad turi problemų. Kokios tos problemos, ji nesužinojo pati, tačiau apie tai, ką pasakė T. S. , papasakojo jo motinai. G. I. paneigė tik I. R. S.parodymus apie tai, kad ji išsivedė T. S. iš buto ir išėjo su juo kartu. G. I. parodė, kad niekur T. S. nesivedė, į parduotuvę nuėjo viena, o prieš tai netgi perspėjo T. S. , kad šis neitų į A. M. butą. Kolegijos nuomone, netikėti šiais G. I. parodymais irgi nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. S. būtų kur nors vaikščiojęs su G. I. ir atėjęs į A. M. butą kartu su ja. Apie tai neparodė ir pats nuteistasis. Be to, akivaizdu, kad T. S. tą rytą iš savo buto tikrai atėjo pas A. M. , todėl manydama, kad sūnus išėjo kartu su G. I. ir kad ši jos sūnų išsivedė, nukentėjusioji I. R. S.tiesiog galėjo suklysti. Tokią galimybę patvirtina ir kita aplinkybė. Toje pačioje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nužudytojo T. S. kraujyje buvo rasta 3,30 %, o šlapime net 4,30 % etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Tuo tarpu teisme nukentėjusioji I. R. S.parodė, kad jos sūnus iš namų išėjo blaivus. Apie tai, kad T. S. būtų gėręs alkoholinius gėrimus A. M. bute, neparodė nei nuteistasis D. A. , nei apklausti liudytojai. Be to, T. S. buvo nužudytas po kelių valandų nuo išėjimo iš savo namų, todėl jei ir būtų kur nors vartojęs alkoholinius gėrimus, vis tiek nebūtų buvęs tokio girtumo, kuris nurodytas specialisto išvadoje. Todėl nukentėjusiosios I. R. S.parodymai apie tai, kad sūnus išėjo iš namų blaivus, kelia didelių abejonių. Bet kuriuo atveju, visos šios jau aptartos aplinkybės neturi svarbesnės reikšmės, nes jos visiškai nesusijusios su T. S. nužudymo aplinkybėmis. Ir nukentėjusioji I. R. S., ir liudytoja G. I. parodė, kad namuose T. S. sumuštas ir sužalotas dar nebuvo. G. I. parodė ir apie tai, kad grįžusi iš parduotuvės A. M. bute rado T. S. sėdintį virtuvėje irgi sveiką ir nesužalotą. Apie jokius matomus išorinius T. S. sužalojimus iki muštynių su nukentėjusiuoju nieko neparodė ir pats nuteistasis D. A. . Visa tai patvirtina, kad visus kūno sužalojimus T. S. galėjo padaryti ir padarė būtent nuteistasis D. A. . Apelianto spėliojimai, kad T. S. dar galėjo sumušti kokie nors kiti asmenys, užėję į butą, kai jis iš ten jau buvo išėjęs, yra niekuo nepagrįsti. Apie tai, kad D. A. išėjus iki policijos atvykimo į butą niekas daugiau nebuvo atėjęs, parodė ne tik liudytoja G. I. , bet ir liudytojas V. V. . Jis be to parodė, kad pats matė virtuvėje gulintį negyvą T. S. , išėjo kviesti policijos ir grįžo jau su policijos pareigūnais. Kitų asmenų dalyvavimą T. S. nužudyme galutinai paneigė dar ir tos pačios teismo medicinos specialisto išvados apie tai, kad visi sužalojimai T. S. buvo padaryti artimu vienas kitam metu ir neilgai trukus iki nukentėjusiojo mirties. Tai reiškia, kad T. S. mirė arba D. A. dar tebesant A. M. bute, arba visai netrukus po jo išėjimo iš to buto. Kartu tai įrodo, kad visus sužalojimus T. S. padarė būtent nuteistasis.
Apeliacinio skundo argumentą apie tai, kad nuteistasis sudavė smūgius ir nužudė T. S. nuo jo gindamasis, kolegija irgi atmeta. Tai paneigia jo paties ir liudytojų parodymais nustatytos bylos aplinkybės. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. A. parodė, kad pamatęs virtuvėje sėdintį T. S. , paprašė iš jo žiebtuvėlio, tačiau šis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, atsistojo ir sudavė ranka nestiprų smūgį į petį. Nuteistasis netgi pats patikslino, kad faktiškai tai buvo ne smūgis, o tik pastūmimas. Iš karto po to D. A. iš karto pradėjo T. S. mušti ir jį nužudė. Net ir tikint šiais nuteistojo parodymais apie tai, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis, kuris pirmasis sudavė nestiprų smūgį į petį arba nuteistąjį pastūmė, tai nei nuteistojo gyvybei, nei jo sveikatai nekėlė jokios grėsmės. Akivaizdu, kad tai turėjo suvokti pats nuteistasis. Panašius parodymus D. A. davė ir pirmosios instancijos teisme tada parodęs, kad T. S. pirmas sudavė jam ranka ne į petį, o į krūtinę. Tačiau iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu pats D. A. buvo nurodęs visai kitas ir konflikto su T. S. aplinkybes. Savo rašytame prisipažinime jis pats nurodė, kad konfliktas ir muštynės kilo po to, kai jis T. S. pasakė, kad tas butas yra ne nakvynės namai. Po to apklausiamas įtariamuoju parodė, kad pasiūlęs A. M. gyventi su juo kartu, ėmė piktintis tuo, kad į jos butą užeina kas nori ir kad tame bute nuolat girtaujama. Dėl to kilo konfliktai ir su D. G. , ir su T. S. . Pamatęs virtuvėje sėdintį nepažįstamą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo – T. S. , jis priėjo prie jo ir ėmė klausinėti, kas jis toks ir ką čia veikia. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. T. S. sudavė jam ranka į petį, o jis iš karto sudavė jam smūgius kumščiais į veidą. Tas pačias aplinkybes nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Būtent tokias konflikto kilimo priežastis ir aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis D. G. bei liudytoja G. I. . D. G. teisme parodė, kad tą rytą sumuštas D. A. gulėjo kambaryje. Kažkas buvo pasakęs, kad į butą atėjo T. S. . Nors jis nematė, kas vyko virtuvėje, tačiau iš ten jis girdėjo nuteistojo balsą. D. A. kelis kartus garsiai pasakė „kas čia, pereinamas kiemas“. Tai jis sakė rusiškai ir jis suprato, kad tai sakoma į butą atėjusiam T. S. . Po kiek laiko jis jau išgirdo G. I. ir A. M. pokalbį ir suprato, kad T. S. guli virtuvėje negyvas. Tuo tarpu liudytoja G. I. parodė, kad D. A. atėjęs į virtuvę iš karto pradėjo su T. S. bartis, o po to ėmė jį mušti. Pats T. S. ne tik nepradėjo konflikto, bet ir nesudavė D. A. nei vieno smūgio. Kad prieš patį nuteistąjį nebuvo panaudotas joks fizinis smurtas, patvirtina jau nurodyta specialisto išvada apie tai, kad apžiūros metu nuteistojo kūne nebuvo nustatyta jokių išorinių sužalojimų pėdsakų. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad vėliau pakeitęs parodymus nuteistasis tokiu būdu tik mėgino palengvinti savo padėtį. Tuo tarpu jo ankstesni parodymai ir kiti aptarti įrodymai patvirtina, kad konflikto iniciatoriumi buvo jis pats, o jo tolesni veiksmai sumušant T. S. negali būti laikomi nei būtinąja gintimi, nei šios ginties ribų peržengimu. Šios nustatytos aplinkybės tuo pačiu paneigia ir apelianto argumentus apie tai, kad jis tariamai vartoti smurtą prieš T. S. neturėjo jokios priežasties. Paties nuteistojo, nukentėjusiojo D. G. ir kaltinime nurodytu laiku bute buvusių liudytojų parodymai patvirtina, kad susipažinęs su A. M. D. A. ketino kartu su ja gyventi ir buvo agresyviai nusiteikęs prieš bet kuriuos kitus asmenis, užeinančius į A. M. butą. Byloje nustatyta, kad sumuštas D. A. iš to buto buvo priverstas išsikraustyti netgi A. M. sugyventinis Z. S. , kartu gyvenęs su A. M. keletą metų ir sugrįžęs į tą butą atgal tik po T. S. nužudymo ir D. A. sulaikymo. Būtent nurodytos aplinkybės buvo tikrosios vidinės paskatos, dėl kurių D. A. ne tik nužudė T. S. , bet prieš tai dar ir sužalojo D. G. . Todėl nuosprendyje teismas abiejų nusikaltimų motyvu nurodė nuteistojo asmenines paskatas. Taip pat nėra jokių abejonių, kad tokiam agresyviam nuteistojo elgesiui ir nusikalstamų veikų padarymui tiesioginės įtakos turėjo jo ilgalaikis girtavimas ir apsvaigimas nuo alkoholio. Pats D. A. pripažino, kad gėrė kelias dienas iš eilės ir D. G. sumušė bei sužalojo būdamas girtas. Tačiau girtumą konflikto su T. S. metu nuteistasis neigia. Teisme jis parodė, kad kelias dienas girtavęs, 2007 m. vasario 27 d. ryte jis buvo pagiringas, tačiau tą rytą alkoholio nevartojo, o pasigėrė tik po konflikto su T. S. , kai išėjęs iš to buto vaikščiojo po miestą. D. A. taip pat parodė, kad nors A. M. bute girtavo vasario 25 ir 26 dienomis iki vėlaus vakaro, tame bute nė karto nebuvo pasilikęs nakvoti, važiuodavo namo, o ryte vėl važiuodavo atgal į tą patį A. M. butą. Šie nuteistojo parodymai taip pat paneigti kitais įrodymais. Iš bylos matosi, kad sulaikius D. A. , 2007 m. vasario 27 d. vėlai vakare jam buvo nustatytas 1,94 % girtumas. Nuteistojo parodymai apie tai, kad jis iki vėlaus vakaro girtavo A. M. bute Vilniaus m. Lazdynų rajone, o po to nelikdavo ten nakvoti, tačiau grįždavo į savo išsinuomotą butą Žirmūnuose, dar po to anksti ryte vėl važiuodavo į Architektų g., yra jau patys savaime neįtikinantys. Faktiškai tai paneigia paties D. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad A. M. bute girtavę iki vasario 25 d. vėlaus vakaro, kitą rytą atsikėlę jie visi vėl pradėjo išgėrinėti. Toliau jis pats parodė, kad girtavo visą vasario 26 d., kitą, t. y. vasario 27 d. rytą jie visi atsikėlė labai anksti, apie 5 val. ryto, ir vėl pradėjo išgėrinėti. Apie tai, kad D. A. A. M. bute kartu su kitais asmenimis girtavo 3 dienas iš eilės ir nakvodavo tame bute, parodė ir liudytojai V. V. , G. I. bei pati buto šeimininkė A. M. . Yra pagrindas manyti, kad vėliau D. A. šioje dalyje parodymus pakeitė dėl to, kad pabūgo atsakomybės už teismo jam nustatytų pareigų nesilaikymą. Iš bylos matosi, kad lygtinai paleistam iš pataisos namų D. A. teismas buvo uždraudęs išeiti iš namų nuo 23 iki 6 val. Tačiau šiuo atveju tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas svarbesnis tuo, kad jos patvirtina nuteistojo D. A. girtumą ir antrojo nusikaltimo padarymo metu.
Visos aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad T. S. nužudymo aplinkybes teismas irgi nustatė teisingai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. A. norėjo T. S. nužudyti ir to siekė. Tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o daugiausia į galvą, D. A. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. A. T. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.
Paskirdamas nuteistajam D. A. bausmes teismas BK 54 str. reikalavimų irgi nepažeidė. Nors matosi, kad su dalimi teismo išvadų apeliantas nesutinka, teismas vis dėlto padarė išvadą, kad D. A. iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pagrįstai buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įrodyta, kad abu nusikaltimus D. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Tai patvirtinantys įrodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nužudymas sukėlė neatstatomas pasekmes, taip pat įvertino duomenis apie nuteistojo asmenybę. Iš bylos matosi, kad D. A. anksčiau jau buvo teistas už plėšimą, šis teistumas neišnykęs, o nuteistasis naujus nusikaltimus, taip pat ir labai sunkų, padarė būdamas dar neatlikęs ir lygtinai atleistas nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas paskyrė D. A. pagal BK 138 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artimesnė sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės žemutinei ribai. Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad D. A. padarytas nužudymas buvo kvalifikuotas dar pagal šio nusikaltimo padarymo metu galiojusios 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1868 redakcijos BK 129 str. 1 d., kurios sankcija numatė švelnesnę bausmę. Už šį nusikaltimą D. A. paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka nurodytos redakcijos baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, o prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64 str., buvo pridėta tik dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės. Įvertinus D. A. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir duomenis apie jo asmenybę, nei už kiekvieną nusikalstamą veiką jam paskirtos bausmės, nei paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti laikomos per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.
Nors apie tai nenurodė apeliaciniame skunde, teismo posėdyje apeliantas pareiškė dar ir prašymą sumažinti iš jo priteisto nukentėjusiajai I. R. S.žalos atlyginimo dydį. Šis prašymas irgi atmetamas. Iš nuteistojo nukentėjusiajai I. R. S. priteista 6023 Lt turtinės žalos atlyginimo suma, kurią nukentėjusioji išleido savo sūnaus T. S. laidotuvėms, patvirtinta prie bylos pridėtais dokumentais. Tuo tarpu priteisęs iš nuteistojo nukentėjusiajai 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas CK 6.250 str. reikalavimų irgi nepažeidė. I. R. S.yra nužudytojo T. S. motina ir jie gyveno viename bute. Be to, nukentėjusioji yra invalidė, jos vyras pensininkas, todėl kartu su jais gyvenęs T. S. prisidėdavo ir prie jų išlaikymo. Akivaizdu, kad nužudydamas T. S. nuteistasis ir nukentėjusiajai I. R. S., ir kitiems nužudytojo artimiesiems sukėlė ypatingai didelį dvasinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors vertingesnį D. A. turtą, tačiau įvertinus jo amžių galima teigti, kad iš jo priteistą žalos atlyginimo sumą jis pajėgs atlyginti. Priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jį mažinti pagrindo taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.