Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 3 dalyje padarymu;

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. E. ir M. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. spalio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpą - nukentėjusiajai D. A. priklausantį sandėliuką adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė D. A. priklausantį 250 eurų vertės turtą - šešias plastikines talpas su 150 litrų dyzelinio kuro, o būtent: kartu automobiliu Audi A4 (priklausančiu M. M.) atvyko prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur M. M. padavė L. E. nusikaltimo įrankius: pirštines ir atsuktuvą, po ko L. E., užsidėjęs pirštines, atsuktuvu išlaužė nukentėjusiajai D. A. priklausančio sandėliuko duris ir iš jo išnešė plastikines talpas su dyzeliniu kuru, kurias kartu su šalia buvusiu M. M. nunešė ir sudėjo į automobilio bagažinę bei kartu automobiliu išvyko iš nusikaltimo padarymo vietos, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. A. 250 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. E. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad jis buvo skolingas M. M. už suteiktą pagalbą ir sugalvojo atsilyginti dyzeliniu kuru. Pasiūlė M. M. apvogti sandėliuką, kuriame prieš tai buvo matęs talpas su dyzeliniu kuru. 2022 m. spalio 12 d. naktį jis kartu su M. M. ir dar dviem vaikinais, M. M. automobiliu Audi A4, atvažiavo prie sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Jis su M. M. išlipo iš automobilio ir M. M. iš automobilio jam padavė pirštines, atsuktuvą ir jie kartu nuėjo prie sandėliuko. Pirštinės buvo skirtos tam, kad neliktų pirštų antspaudų, o atsuktuvas išlaužti spyną. M. M. suprato, kad su jam paduotu atsuktuvu bus laužiama sandėliuko spyna. Atėjęs prie sandėliuko su atsuktuvu nulupu pakabinamą spyną, o M. M. stovėjo nuo sandėliuko durų per du metrus ir viską matė. Po to jis pateko į sandėliuką ir iš jo paėmė šešis bakus su dyzeliniu kuru, kuriuos padavė lauke stovėjusiam M. M.. Po to su M. M. bakus su kuru nunešė į automobilį ir padėjo į bagažinę. Vėliau nuvažiavo prie ežero, kur jį M. M. išleido, o pats nuvažiavo. M. M. grįžo po penkiolikos minučių ir jam davė 80 eurų už pavogtą kurą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino iš dalies ir paaiškino, kad L. E. jam pasiūlė pigiau nusipirkti dyzelinio kuro. 2022 m. spalio 12 d. jis su L. E. ir A. M. jam priklausančiu automobiliu atvyko Žaslių stoties gyvenvietę. L. E. nuėjo prie sandėliuko. Jis L. E. pirštinių ir atsuktuvo nedavė, taip pat nebuvo prie sandėliuko durų, kai L. E. laužė spyną. Jis tik padėjo L. E. nešti pavogtus bakus su dyzeliniu kuru. Suprato, kad kuras yra vogtas, nes kurą iš sandėliuko nešė apie 23-24 val., o L. E. kuro negalėjo turėti. Po to talpas su kuru sudėjo į jo automobilio bagažinę ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Iš vieno kuro bako dyzelinį kurą susipylė į savo automobilį. Po to nuvažiavęs L. E. paleido (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo, kad šis žinotų, kur jis veža pavogtą kurą. Pripažįsta, kad įgijo vogtą kurą, tačiau nedalyvavo kuro vagystėje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiosios D. A. parodymais nustatyta, kad ji turi jai priklausantį sandėliuką, esantį šalia daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas sandėliukas yra atskirame pastate, jame įrengti ir kitų kaimynų sandėliukai. Paskutinį kartą sandėliuke lankėsi jos sutuoktinis S. A.. Išėjęs iš jo, jį užrakino durų vidine spyna. Nuo to laiko jame nebuvo. 2022-10-14 apie 16 val. jai paskambino jos nepilnametė dukra S. A., kuri jai pasakė, kad jų sandėliuko durys atidarytos. Ji jai nurodė, kad ji nueitų ir jas uždarytų. Nuėjusi dukra jai pasakė, kad durų spyna išlaužta ir jame nėra bakų, kuriuose buvo supiltas kuras. Tuomet apie šį įvykį paskambino savo sutuoktiniui, kurio namuose nebuvo bei pranešė apie situaciją. Apie 16.30 val., ji sugrįžo iš darbo bei nuėjusi taip pat pamatė, kad durys išlaužtos ir nėra viduje buvusių bakų. Tuomet sulaukusi namo sugrįžusio sutuoktinio iškvietė policiją. Kol laukė pareigūnų, ji bendravo su kaimynais, kurie nurodė, kad apie įvykį nieko nežino ir nematė. Viena iš kaimynių, t. y. N. V., kurios kontaktinių duomenų šiuo metu pasakyti negali tik nurodė, kad dieną ji matė praviras jų sandėliuko duris, tačiau jokių asmenų jame nematė. Juos apvogė pirmą kartą, ankščiau nėra apvogę ar bandę apvogti. Mano, kad apvogti sandėliuką galėjo naktį iš spalio 13-osios dienos į 14-ąją. Kas galėjo pavogti kurą nežino, tačiau įtaria, kad tai galėjo padaryti kaimynų vaikas, t. y. A. E. sūnus Lukas su kompanija, arba jos dukros vaikinas S. su kompanija, nes jie vieninteliai, kurie galėjo žinoti, kad kuras yra sandėliuke. Tikslių kompanijoje esančių asmenų duomenų nežino, tačiau įtaria juos, nes jie naktimis vaikštinėja, nuolatos būna prie sandėliukų, yra prie sandėliuko atsivežę iš kažkur gautą visureigį, kurį ten tvarko. Butas yra draustas, tačiau kokioje draudimo kompanijoje apdraustas ji nežino, taip pat nežino, ar draudimas apima ir sandėliuką. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio ji nereikš. Sandėliuke buvo laikomas kuras bakuose, kiek buvo bakų ji tiksliai pasakyti negali, nes dažniausiai kuru rūpinasi jos sutuoktinis. Kurą jie perka Lietuvoje, degalinėse, jį laiko, nes kuro kainos ženkliai kyla, todėl radę pigesnio dyzelino kuro, jį užsipila į bakus ir laiko sandėliuke. Kuro sandėlyje buvo apie 150 litrų. Tikslios kuro vertės šiuo metu pasakyti negali, kuro pirkimo kvitų taip pat nebeturi. Patį kurą vertina apie 250 eurų. Nuo sandėliuko raktai buvo tik jų bute, kiti asmenys jais pasinaudoti negalėjo. Kiek kalbėjo su kaimynais, kitų sandėliukai nėra apvogti ir nėra bandytą juos apvogti (t. 1, b. l. 42-45). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad dėl įvykdytos vagystės iš jai priklausančio sandėliuke esančio dyzelinio kuro reiškia civilinį ieškinį 250 eurų turtinei žalai atlyginti. Talpų-bakų, kuriuose buvo laikomas dyzelinis kuras nevertina ir dėl jų civilinio ieškinio neteiks, kadangi tos talpos buvo senos. Dėl išlaužtos sandėliuko spynos taip pat civilinio ieškinio neteikia, kadangi spyną susitaisė. Taip pat nori pasakyti, kad yra apdraudusi visą savo turtą, nuo visokių atsitikimų ir pateikusi draudimui „Finace Property“ pranešimą apie įvykdytą vagystę, draudimas informavo, kad sandėliukas neva neįeina į apdrausto turto sąrašą, nes sandėliukas neregistruotas registrų centre. Todėl iš draudimo negavo jokio žalos atlyginimo. Jei jai bus atlyginta turtinė žala, tada pretenzijų niekam neturės ir sutiksi, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikymu (t. 1, b. l. 56-59).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad patekimas prie įvykio vietos laisvas, be apribojimų. Žvelgiant nuo daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) pusės, priešais matomas mūrinis pastatas su durimis. Nuo dešinės pusės, 7-osios durys yra medinės, šviesios spalvos, praviros. Durų spynos liežuvėlis bei užrakto skląstis išlindusi iš spynos, sulenkta. Aplink durų spyną matomos laužimo žymės. Apžiūrėjus durų staktą taip pat matomos laužimo žymės. Užėjus į sandėliuką, dešinėje pusėje stovi dviratis, plastmasinis bakas, kiti smulkesni buities reikmenys. Priešais duris matomi plastmasiniai bakai, automobilių padangos, už kurių sukrautos malkos. Šalia malkų sukrautas putų polistirenas. Kairėje sandėliuko pusėje stovi paspirtukas, kastuvas, medinės lentelės. Apžiūrėjus esančius bakus, jie apdulkėję, pirštų pėdsakų, ar pėdsakų fragmentų nepastebėta. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daugiau objektų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui nepastebėta (t. 1, b. l. 29-31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (galiojantį nuo 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu arba įsibrovus į patalpą. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.

Nors kaltinamasis M. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta kaltinamojo L. E. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. E. paaiškino, kad 2022 m. spalio 12 d. pasiūlė M. M. apvogti sandėliuką, kuriame prieš tai buvo matęs talpas su dyzeliniu kuru. Tos pačios dienos naktį jis kartu su M. M., M. M. automobiliu Audi A4, atvažiavo prie sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Jis su M. M. išlipo iš automobilio ir M. M. iš automobilio jam padavė pirštines, atsuktuvą ir jie kartu nuėjo prie sandėliuko. Pirštinės buvo skirtos tam, kad neliktų pirštų antspaudų, o atsuktuvas išlaužti spyną. M. M. suprato, kad su jam paduotu atsuktuvu bus laužiama sandėliuko spyna. Atėjęs prie sandėliuko su atsuktuvu nulupu pakabinamą spyną, o M. M. stovėjo nuo sandėliuko durų per du metrus ir viską matė. Po to pavogtą dyzelinį kurą nunešė į M. M. automobilį ir išvažiavo. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis L. E. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamąjį M. M.. Kaltinamojo M. M. aiškinimas, kad jis 2022 m. spalio 12 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) tik padėjo kaltinamajam L. E. nešti talpas su vogtu dyzeliniu kuru, o ne pats dalyvavo išlaužiant sandėliuko duris neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti kaltinamojo L. E. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas laiko, kad kaltinamojo L. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu bei byloje esanti rašytinė medžiaga įrodo, kad L. E. ir M. M., veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. spalio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į patalpą - nukentėjusiajai D. A. priklausantį sandėliuką adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė D. A. priklausantį 250 eurų vertės turtą - šešias plastikines talpas su 150 litrų dyzelinio kuro, o būtent: kartu automobiliu Audi A4 (priklausančiu M. M.) atvyko prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kur M. M. padavė L. E. nusikaltimo įrankius: pirštines ir atsuktuvą, po ko L. E., užsidėjęs pirštines, atsuktuvu išlaužė nukentėjusiajai D. A. priklausančio sandėliuko duris ir iš jo išnešė plastikines talpas su dyzeliniu kuru, kurias kartu su šalia buvusiu M. M. nunešė ir sudėjo į automobilio bagažinę bei kartu automobiliu išvyko iš nusikaltimo padarymo vietos, tokiais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. A. 250 eurų turtinę žalą. Todėl jų nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (galiojantis nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Skiriant bausmes kaltinamajam L. E. ir M. M. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis L. E. padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus L. E. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 47), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 56-57), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t. 2, b. l. 50), nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Todėl yra pagrindo manyti, kad L. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, kad esant tokioms sąlygoms kaltinamasis L. E. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis). Atleidus L. E. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam L. E. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.

Kaltinamasis M. M. padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 187-190), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (t. 1, b. l. 184). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam turėtų būti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. M. gaunamas pajamas, į tai, kad jis neturi jokio turto, jam nėra tikslinga skirti kad ir minimalią t. y. 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą, nes tokio dydžio baudos kaltinamasis nesugebės sumokėti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo M. M. elgesį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. A. prašė priteisti iš kaltinamųjų 250,00 eurų turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro kaltinamųjų pagrobto dyzelinio kuro vertė. Kaltinamasis L. E. yra nepilnametis, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su įstatymine atstove ir civiline atsakove A. E.. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti turtinės žalos dydis dėl pagrobtos prekės yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamųjų M. M. ir L. E. solidariai, o kaltinamajam L. E. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinės atsakovės A. E., priteistina 250,00 eurų turtinė žala civilinei ieškovei D. A.. Laikytina, kad civilinės atsakovės A. E. pareiga pasibaigia, kai L. E. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, M. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 253,33 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už M. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

L. E. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti L. E. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam L. E. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti M. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

D. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų L. E. ir M. M. solidariai, o L. E. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinės atsakovės A. E. 250,00 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei D. A.. Nustatyti, kad civilinės atsakovės A. E. pareiga pasibaigia, kai L. E. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).