Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, išnagrinėjusi pareiškėjų S. K. ir A. K. prašymą dėl teismo leidimo parduoti namą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą atsisakoma priimti.

Vadovaujantis CPK XXXIX skyriaus nuostatomis civilinės bylos dėl teismo leidimų išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, kurio pagrindinis tikslas - išnagrinėti teismo leidimo išdavimo klausimą nepažeidžiant įstatymo leidėjo įtvirtinto 5 darbo dienų termino bei kiek įmanoma greičiau (CPK 442 straipsnio 14 punktas, 579 straipsnis, 582 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties CPK bendrosiose nuostatose įtvirtintas prašymo (kaip procesinio dokumento) trūkumų šalinimo institutas yra taikomas ribotai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką nustačius, kad prašymo dėl teismo leidimo išdavimo turinys, forma ar/ir jo priedai neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, tokį prašymą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 111 straipsnis, 113-114 straipsniai, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 581 straipsnis).

CK 3.85 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, gauti teismo leidimą sandoriui dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sudaryti. Įstatymo leidėjas, įtvirtindamas minėtą įpareigojimą sutuoktiniams, siekė apsaugoti prioritetinius vaikų interesus, įskaitant, bet neapsiribojant vaiko teise į tinkamas gyvenimo (buities) sąlygas, galimybe tinkamai fiziškai, protiškai, dvasiškai ir socialiai vystytis, įgyti išsilavinimą ir kt. (CK 3.3 str. 1 d., 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 str., CPK 582 str. 4 d.). Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo išdavimo sandoriui, susijusiam su šeimos gyvenamąja patalpa, sudaryti turi visapusiškai įvertinti pareiškėjų pateiktus įrodymus apie prioritetinių vaiko interesų apsaugos garantijas ir tik įsitikinęs, kad jos nebus pažeistos, teismas turi prerogatyvą suteikti leidimą tokio pobūdžio sandoriui sudaryti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai, pateikdami teismui naują prašymą, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje išvardintų duomenų ir įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjai papildomai pridėjo J. P. sutikimą, kad ji neprieštarauja, jog pareiškėjų šeima gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, ir šio buto techninės apskaitos bylą, tačiau teismui nepateikti jokie duomenys apie dabartinę faktinę pareiškėjų ir jų mažamečio vaiko gyvenamąją vietą. Nors prie pareiškimo pridedami duomenys apie pareiškėjų šeimos deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas pažymi, kad faktinė gyvenamoji vieta nėra laikoma deklaracijos vieta; asmens gyvenamąją vieta laikoma ta vieta, kur jis faktiškai gyvena. Dėl to pateikti duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą negali būti pripažinti savaime pagrindžiantys pareiškėjų gyvenamąją vietą. Juolab, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškime nurodomas aplinkybes, kad prašomas išduoti leidimas parduoti sodybą, kurioje negyvenama. Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad butas, kuriame pareiškėjai ketina gyventi, nuosavybės teise priklauso ne tik J. P., tačiau ir jos sutuoktiniui K. P., kurio pozicija dėl pareiškėjų šeimos gyvenimo jam nuosavybės teise priklausančiame bute teismui nepateikta. Pažymėtina, kad šie duomenys yra itin svarbūs, siekiant išsiaiškinti, kaip bus užtikrintos vaiko teisės į būstą, sudarius šeimos turto perleidimo sandorį.

Taip pat pareiškėjams pakartotinai išaiškintina, kad bylose dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą išdavimo jie kartu su prašymu turėtų pateikti įrodymus apie šeimos turtinę padėtį, t.y. šeimos pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles ir pan. Paprastai tokiais įrodymais gali būti pažymos iš pareiškėjų darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, pažymos iš socialinio draudimo įstaigų apie gaunamas išmokas (pensijas, pašalpas ir kt.), Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos gyventojo turto (pajamų) deklaracijos, pažymos iš bankų ar kitų kredito įstaigų apie turimas santaupas ar gautas paskolas, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir panašiai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų prašymą išduoti teismo leidimą parduoti šeimos turtą atsisakoma priimti, nustačius prašymo trūkumus, dėl kurių jis negali būti nagrinėjama teisme CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis, 581 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti prašymą išduoti teismo leidimą parduoti šeimos turtą, neatima iš jų teisės, pašalinus prašymo ir jo priedo trūkumus bei pateikus aukščiau nurodytus įrodymus apie faktines aplinkybes (arba jų pasikeitimą), pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai su prašymu išduoti teismo leidimo parduoti namą kreipiasi ne pirmą kartą, siūlo pareiškėjam pasinaudoti profesionalia teisine pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 581 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų S. K. ir A. K. prašymą dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.