Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimas

Ieškovė posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad laiku ir teisiškai neįregistravo nupirkto buto kaip savo nuosavybės todėl, kad tuo metu gyvendama santuokoje su V. Z., kentė nuolatinius jo girtavimus, psichologinį bei fizinį smurtą, ir pranešusi jam apie savo ketinimus nutraukti su juo trukusią santuoką, jis paėmė ir paslėpė visus buto dokumentus, kad ieškovė neišeitų gyventi kitur ir jo nepaliktų, ir jų ilgus metus negrąžino. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.

Atsakovai ir trečiasis asmuo į posėdį neatvyko. Gauti jų prašymai nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant.

Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Vienas iš tokių aktų yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Taigi, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Sprendžiant, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) ginčijamas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatyme suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-324/200).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą, sprendžia, kad egzistuoja visos pirmiau nurodytos buto privatizavimo sąlygos. Ieškovė atliko visus Butų privatizavimo įstatyme nustatytus butui privatizuoti būtinus veiksmus (įvykdė visas buto pirkimo–pardavimo sąlygas): Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonė 1991-11-08 priėmė sprendimą (sutikimą), leisdama privatizuoti 69,17 m² gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente nurodyta, kad nuomininkas V. Z. sutinka, kad pagrindinis nuomininkas B. Z. (ieškovė), pirktų butą, esantį (duomenys neskelbtini), o buto savininkas Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonė antspaudu ir šios įmonės atstovo R. B. parašu patvirtino ieškovės bei nuomininko V. Z. sutikimą suteikiantį ieškovei teisę pirkti pareiškime nurodytą butą. 1992 m. liepos mėnesį ieškovė B. Z. (sutartyje nurodyta pirkėja) sudarė sutartį su Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės atstovu R. B., veikiančiu pagal rajono (miesto) valdybos, įmonės, organizacijos 1992 m. sausio 29 d. įgaliojimą Nr. 14, sutartyje vadinamu pardavėju, kurioje nurodoma, kad pagal rajono (miesto) valdybos Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės, organizacijos 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 88, pardavėjas pardavė, o pirkėjas, t. y. ieškovė nupirko butą, kurio bendrasis (naudingas) plotas 69,17 m² ir 14,49 m² rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Už parduodamą butą su priklausiniais pirkėja, ieškovė B. Z. sumokėjo 13 695 rublių. Tai patvirtina 1992 m. rugsėjo 28 d. gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas Nr. 88, kurio 9 punkte nurodyta, kad pirkėjas, prieš notariškai tvirtindamas buto pirkimo- pardavimo sutartį, valstybei turi sumokėti 0,5 procentų (136,94 rublių) valstybinį mokestį. 1992 m. spalio 1 d. kvite mokesčių inspekcijai nurodyta, kad B. Z. 1992 m. spalio 1 d. sumokėjo už buto pirkimą 136,94 rublius. 1992 m. spalio 1 d. taupomojo banko pranešime Nr. 026 nurodyta, kad taupomojo banko skyriaus darbuotoja O. N. 1992 m. spalio 1 d. iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonei 2 722 rublius už butą. 1993 m. kovo 31 d. Lietuvos žemės ūkio Radviliškio banko skyriaus pranešime Nr. T-56711102 nurodyta, kad Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonei nurašyti 10 973 rubliai už butą. Taigi šie duomenys įrodo, kad ieškovė laiku sumokėjo visą buto pirkimo sutartyje nurodytą sumą, o įmonė, kuriai priklausė butas - Radviliškio valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonė jį pardavė už sutartą kainą, tačiau ieškovė tuo metu dėl nežinojimo, susiklosčiusių nenumatytų gyvenimo aplinkybių (dėl sutuoktinio nuolatinio girtavimo) ir teisinių žinių stokos iki galo nesutvarkė visų nupirkto buto privatizavimo dokumentų, t. y. laiku nepasikreipė į notarą ir neįregistravo pirkimo – pardavimo sutarties nekilnojamųjų daiktų registre. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butui adresu: (duomenys neskelbtini), įrašų apie nuosavybės teisę nėra.