- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- I-5570-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05168-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jūra Marija Strumskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. G. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014-10-31 sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2014-10-31 sprendimą motyvavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pažymėjo, kad nuo 2014-07-02 įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba vadovaujasi netinkama redakcija. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto draudimas įsigyti B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis dėl asmens nebuvimo nepriekaištingos reputacijos taikomas nepagrįstai. Jo padarytas nusikaltimas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, priėmus naują Baudžiamąjį kodeksą, buvo panaikintas. Įstatymų leidėjo pripažintos netinkamomis ir dėl to panaikintos normos neturi sukelti teisinių padarinių, kadangi vienareikšmiškai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, jog reikia padaryti nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė, o tai reiškia, kad toks nusikaltimas privalo egzistuoti galiojančiame Baudžiamajame kodekse ir už jį privalo būti nustatyta bausmė. Pareiškėjo padaryto nusikaltimo galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra ir už ji nėra nustatyta bausmė. Vietoje Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio, galiojusio iki 2003-05-01, naujajame Baudžiamajame kodekse atsirado dvi atskiros veikos, prieš tai patekusios į chuliganizmo turinį – viešosios tvarkos sutrikdymas (Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis) ir atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mąstą – sveikatos sutrikdymas (Baudžiamojo kodekso 135–140 straipsniai).
Įvertinus 1998-10-12 nuosprendyje, kuriuo O. G. buvo nuteistas, aprašytus jo padarytus veiksmus, nėra konstatuojamas viešosios tvarkos sutrikdymo faktas, todėl jam negalėtų būti inkriminuojamas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis. Jeigu ir būtų inkriminuojamas, didžiausia laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, todėl neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, reikalaujančių, jog didžiausia bausmė viršytų 3 metus laisvės atėmimo. Minėtame 1998-10-12 nuosprendyje konstatuojama, kad nukentėjusiajam padarytas lengvas kūno sužalojimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis), už kurį didžiausia laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Daro išvadą, kad nepriekaištingos reputacijos praradimas, o ne nusikalstamos veikos padarymas yra pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ginklą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius 2014-06-23 gavo O. G. prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsniais bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 ir 13 punktais, buvo atlikti patikrinimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1998-04-25 O. G. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (Baudžiamojo kodekso straipsnis galiojo iki 2003-05-01). 2000-05-18 pareiškėjui skyrė bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, pritaikė Baudžiamojo kodekso 47 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje pažymėta, kad sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra ta, jog O. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 5 metų. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atsakovo 2014-10-31 sprendimu Nr. 14-IL-10-09719-e, O. G. leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus nebuvo išduotas.
2002-10-29 Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatyme Nr. IX-1162, 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003-05-01, veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003-05-01, veikų perkvalifikavimo tvarkos, tokių įgaliojimų neturi.
Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijai yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014-10-31 sprendimo Nr. 14-IL-10-09719-l, kuriuo O. G. atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, konstatavus, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui pateikė 2014-10-06 prašymą Nr. 14-G-10-15195-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) (b. l. 41). Atlikusi patikrinimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba nustatė, kad O. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998-04-25 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (chuliganizmas; Baudžiamojo kodekso straipsnis galiojo iki 2003-05-01) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieniems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Konstatuota, kad O. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Remdamasis Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, atsakovas 2014-10-31 sprendimu Nr. 14-IL-10-09719-l atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 40). O. G. su šiuo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto draudimas įsigyti B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis dėl asmens nebuvimo nepriekaištingos reputacijos taikomas akivaizdžiai netinkamai ir nepagrįstai. Mano, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies draudimas, kadangi galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra įtvirtinta tokia nusikalstama veika kaip chuliganizmas ir už ją nėra nustatyta bausmė.
Ginklų, ginklų priedų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, šiuos apyvartos teisinius pagrindus, subjektus, jų veiklą, susijusią su ginklais, jų priedais bei šaudmenimis, teises ir pareigas reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 punktas). Skundžiamas sprendimas paremtas dviem pagrindais - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, kad O. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1998-10-12 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad 1998-04-25 būdamas girtas kartu su kitu asmeniu iš chuliganiškų paskatų užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, padarydami jam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą bei suplėšė kelnes. Pareiškėjas nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams (b. l. 46–50).
Iki 2003-05-01 galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalis nustatė, kad chuliganizmas, tai yra tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalis nustatė, kad piktybinis chuliganizmas baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, pareiškėjas padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme nustatyta maksimali sankcija viršija trejus metus laisvės atėmimo. Nusikaltimą jis padarė būdamas girtas. Nusikaltimas vertintinas kaip smurtinis, kadangi naudoti smurto veiksmai prieš kitą asmenį, kuriais pasikėsinta į nukentėjusiojo sveikatą. Chuliganizmo kaltės forma gali būti tik tyčinė. Taigi, visos reikalingos sąlygos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus yra nustatytos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1191-14, analogiškoje situacijoje išaiškinta, kad įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje, kuris nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, nėra taikomas automatiškai administracinėje byloje, o turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu Baudžiamojo proceso kodekso 362(1) straipsnio nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi, atlikus pareiškėjo padarytos veikos perkvalifikavimą Baudžiamojo proceso tvarka, jo veikos kvalifikavimas galėtų būti pakeistas ir tuo pačiu, jam negalėtų būti taikomas draudimas pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
Aplinkybės, kad šiuo metu tokia nusikalstama veika kaip piktybinis chuliganizmas nėra įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, o už ją atitinkančias nusikalstamas veikas skiriama didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, nėra svarbi. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas pareiškėjo reputaciją sieja su nuosprendžiu pripažinti asmenį kaltu, padarius tam tikrą nusikaltimą, kurios pavojingumą visuomenei įvertina griežta sankcija, todėl šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Faktas, jog asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka asmens gyvenimo faktu ir biografijos dalimi charakterizuojančia jo asmenybę ir kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant asmens atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2014-07-02 įsigaliojo nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba vadovaujasi netinkama įstatymo redakcija. Nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija priimta 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1146, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnis paskutinį kartą keistas 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-447. Tai rodo, jog visi pakeitimai padaryti gerokai iki skundžiamo sprendimo priėmimo.
Įvertinus administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba padarė pagrįstą išvadą, jog O. G. neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų, jam pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2014-10-31 sprendimas Nr. 14-IL-10-09719-l „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti O. G. skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pripažinus prašomą panaikinti sprendimą teisėtu ir pagrįstu, negali būti tenkinimas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. O. G. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.