Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn G. F. (G. F.), institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą atstovui Ričardui Patlabai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn G. F. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G.F. 2009 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimu (toliau – ir Institucija) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 21 d. apie 17:00 val., Klaipėdos mieste, H.Manto – Liepų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Nissan Praire“, valst. Nr. ženklas (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, t.y. sankryžoje sukdamas į kairę, nepraleido tiesiai važiuojančio autobuso, kurio vairuotojas buvo priverstas staiga stabdyti, kad išvengti automobilių susidūrimo. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 162 punktų reikalavimus. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nutarimo priėmimo metu nenustatyta.

- panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 250451.

Institucijos atstovas R.Patlaba nurodė, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių pagrįstai manyti, kad G.F. pažeidė KET 106, 162 punktų reikalavimus ir įvykdė veiką numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl jam ir buvo paskirta administracinė nuobauda. Atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. G.F. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką – pavojingą vairavimą.

KET XIII skyriaus “Važiavimo pradžia ir manevravimas“ 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET XVIII skyrius „Važiavimas per sankryžas“ 162 punktas numato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu yra kaltinamas G.F., todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai priimant ginčijamą nutarimą.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l 16-19). Be to bylos pasirengimo nagrinėjimui stadijoje teismas nutarė apklausti liudytojais kelių eismo taisyklių pažeidimą užfiksavusius pareigūnus L.L. ir G.V. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai nurodė, kad patruliuojant Klaipėdos mieste, važiuojant H.Manto gatve, kryptimi nuo Danės gatvės link Liepų gatvės, prieš juos važiavo miesto maršrutinis autobusas „MAN“. Šiam autobusui įvažiavus į Manto – Liepų gatvių sankryžą ir važiuojant tiesiai, priešinga kryptimi Manto gatve nuo Daukanto gatvės pusės atvažiavęs automobilio „Nissan Praire“ vairuotojas nepraleidęs autobuso, sankryžoje prieš pat atvažiuojantį autobusą, pasuko į kairę (Liepų gatvę). Autobuso vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo signalizavo garsiniu signalu, staiga stabdė. Tuo metu jokių asmenų, kurie eitų per pėsčiųjų perėją Manto – Liepų gatvių sankryžoje nebuvo, nes „Nissan Praire“ vairuotojas nesustodamas nuvažiavo Leipų gatve, kur dėl įvykdyto KET pažeidimo ir buvo sustabdytas.

Vertinant aukščiau aptartuosius liudytojų parodymus akivaizdu, kad šie parodymai yra nuoseklūs ir jie atitinka tas faktines aplinkybes kurios yra užfiksuotos tiek protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose. Teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kritiškai ar nesivadovauti šiais parodymais.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos duomenų, bei teismo naudojamos planinės medžiagos iš www.maps.goggle.com ir www.maps.lt duomenų bazių įvertinant eismo organizavimą H.Manto – Liepų gatvių sankryžoje, akivaizdu, kad važiuojant G.F. nurodoma važiavimo kryptimi nuo Vytauto gatvės link Liepų gatvės, norint pasukti į kairę į Liepų gatvę, sankryžoje reikia kirsti H.Manto gatvės priešingos krypties eismo juostas. G.F. Klaipėdos mieste, Manto gatve, antrąja eismo juosta važiavo vairuodamas automobilį „Nissa Praire“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir Manto – Liepų gatvių sankryžoje pasuko į kairę į Liepų gatvę. Įvažiuodamas į sankryžą nepraleido tiesiai Manto gatve važiuojančio miesto maršrutinio autobuso „MAN“, jų važiavimo trajektorijos kirtosi ir tuo sudaryta autobuso vairuotojui kliūtis ir pavojinga situacija privertusi jį staiga stabdyti siekiant užtikrinti keleivių ir paties vairuotojo saugumą. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad G.F. vairuojamas automobilis staiga pasuko prieš autobusą ir šio vairuotojas buvo priverstas ekstremaliai stabdyti. Liudytojai taip pat paneigė iškeltąją versiją dėl pėsčiųjų, tariamai trukdžiusių baigti manevrą. Paneigta ir versija, kad autobuso vairuotojas tolerantiškai pristabdė autobusą ir praleido G.F. vairuojamą automobilį. Apklausti liudytojai nurodė, kad šioje situacijoje tolerancijos faktoriaus negalėjo ir būti, nes autobuso vairuotojas vos spėjo sustoti, o sustojęs ir pasipiktinęs vairuotojo elgesiu be perstojo signalizavo garsiniu signalu. Būtent įvertinę šias aplinkybes policijos pareigūnai nurodo ir reagavę į tokį piktybinį KET pažeidimą, galėjusį sukelti itin skaudžias pasekmes, įvertinus, kad autobusu buvo vežami keleiviai. Aplinkybių, kad atliko tokį manevrą neneigia ir pats G.F., tačiau jo suvokimu jis pavojingai nevairavo. Teisinio vertinimo neįtakotų netgi ta aplinkybė, jeigu būtų ir nustatyta, kad per pėsčiųjų perėją būtų ėję pėstieji, kuriuos sustojo praleisti G.F., nes tokiu atveju jis taip pat sukėlė kliūtį autobuso vairuotojui ir pažeidė KET 164 punkto reikalavimą, numatantį draudimą įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.

Taigi iš aukščiau aptariamų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo akivaizdu, kad buvo sukelta pavojinga situacija, todėl G.F. veiksmai teisingai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (žr. nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-06; Nr. N444-212/2009).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykdyta veika, numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, o būtent įvykdytas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra kai kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Įstatymo leidėjas šią veiką pagal taikomą sankciją ir jos dydį yra priskyręs prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinė nuobauda - 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes paskirtas sankcijoje numatytos baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti. Teisinių prielaidų taikyti švelnesnę nei įstatymo nustatytoji administracinė atsakomybė nenustatyta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, G.F. neigia akivaizdų pažeidimo faktą siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nesigaili dėl padaryto pažeidimo, todėl nenustačius imperatyvių sąlygų švelnesnės administracinės nuobaudos taikymui, švelnesnės administracinės nuobaudos taikymas prieštarautų ATPK 20 straipsnio nuostatoms Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė : 2009 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 250451, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patrauktas G. F. palikti nepakeistu ir G. F. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.