- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 2YT-1097-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00704-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- K. V., E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jų motina G. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėjai paaiškino, kad jų tėvo P. V. mirties momentu jų tėvai buvo susituokę ir gyveno santuokos metu iš bendrų lėšų įsigytame, pasistatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jie, mirusiojo vaikai, ir mirusiojo sutuoktinė, jų motina G. V., turto nesidalijo, mama liko gyventi tose pačiuose namuose, jai atiteko visas bendrai tėvų užgyventas turtas, ji naudojosi visais namų ūkio padargais, buities, namų apyvokos daiktais, tačiau sutuoktinio turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįteisino. Po tėvo mirties mama savo vardu įsiteisino namų valdos žemės sklypą. Po mamos mirties jie priėmė motinos palikimą, tačiau viso tėvų turto paveldėti negali, nes neįteisintas tėvo palikimo priėmimas. Jų tėvai turėjo du vaikus, jie yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 49-51) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie palikėjui P. V. priklausiusios turto paveldėjimą, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių mirusiojo P. V. turto faktinį valdymą ir pareiškėjų motinos G. V. teisių į jį įgyvendinimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 56-57) nurodė, kad ši institucija iki 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. V. palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties (b. l. 6), santuokos (b. l. 10), medicininio mirties (b. l. 7-8) liudijimų matyti, kad P. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su G. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašo (b. l. 16-18) matyti, kad gyvendami santuokoje P. V. ir G. V. 1971 m. įsigijo, t. y. baigė statyti, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas P. V. vardu. Iš palikimo atsiradimo vietos notaro informacijos (b. l. 38) matyti, kad po P. V. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes niekas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu paveldėti mirusiajam priklausiusio turto nesikreipė. Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 35) matyti, kad palikėjo P. V. testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Taigi darytina išvada, kad po P. V. mirties įstatyminiai įpėdiniai ir jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki šiol nesikreipė.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), statybos baigimo metai – 1971 m.- patvirtina, kad šis turtas įgytas P. V. ir G. V. santuokos metu, yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. G. V. – mirusio P. V. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad G. V. būtų atsisakiusi palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikimą, nėra.
Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad jų mama G. V. po savo sutuoktinio, jų tėvo mirties naudojosi toliau gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini), naudojosi visu turtu, kurį jų tėvai buvo užgyvenę santuokoje, tik pasiligojusi, savarankiškai nebegalėdama savimi pasirūpinti 2015 m. pavasarį apsigyveno sūnaus namuose Šiauliuose. Liudytojas V. J. parodė, kad jis nuo 1986 metų gyvena Kražiuose, gerai pažinojo P. ir G. V. šeimą, su pareiškėju K. V. mokėsi vienoje klasėje, patvirtino, kad po P. V. mirties V. namuose liko gyventi G. V.. Liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad G. V. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai valdė paveldimą jo turtą, t. y. sutuoktinio dalį bendrojoje nuosavybėje – pastatus, namų apyvokos, buities daiktus bei jo asmeninius daiktus. Palikėją pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai neprieštaravo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjai K. V. ir E. V., kurie dėl tėvo palikimo paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Kitų įstatyminių įpėdinių iki šiol nepaaiškėjo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po P. V. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė G. V..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjams tenka ir pareiga atlyginti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 12,66 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš K. V. ir E. V. po 6,33 Eur (šešis eurus 33 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.