Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis nepilnametis D. R. 2014 m. gegužės 18 d., apie 14:00 val., veikdamas kartu su mažamečiu asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, (duomenys neskelbtini), jam stovint šalia ir tokiu būdu sudarant grėsmingą situaciją, mažamečiui asmeniui iškėlus nukentėjusiajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), virš galvos kumštį bei nuėmus nuo nukentėjusiojo mažamečio R. M. peties rankinę, išėmus iš jos nukentėjusiojo R. M. naudojamą jo motinai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, jam grasinant mažamečiui nukentėjusiajam R. M., kad jei jis skųsis, jį kartu su juo esantis mažametis sumuš, tokiais veiksmais grasinant fiziniu smurtu mažamečiui R. M., pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, 600 Lt ( 173,8 eurų) vertės.

Be to, jis, 2014 m. gegužės 21 d., apie 16.00 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nurodęs nukentėjusiems mažamečiams L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), H. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), eiti už pašto pastato, bei grasindamas sumušti nukentėjusius H. B. ir L. M. ir laikydamas už rankos L. M., reikalavo nukentėjusiųjų atiduoti pinigus, bei pagrobė iš nukentėjusiojo L. M. rankoje laikytus 10 litų (2,90 eurų), priklausančius M. M., po ko apžiūrėjęs nukentėjusiojo H. B. kišenes, vieną kartą koja spyrė H. B. į koją.

Kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2014 m. gegužės 18 d., apie 14 val., kartu su savo draugu D. A. buvo prie (duomenys neskelbtini). Jie pamatė einančius du berniukus, tai nukentėjusysis vardu R. ir kitas berniukas, kurio vardo nežino. Jis su D. A. priėjo prie berniukų, kažkuris, neprisimena, kuris, liepė berniukams eiti už garažų. D. A. pasakė, kad atims iš jų telefoną, o jis atsakė, kad darytų ką jis nori. Jie liepė jiems eiti už garažų todėl, kad už garažų niekas nematytų, kaip jie atims iš jų mobilaus ryšio telefoną. Berniukai jų neklausė ir už garažų nėjo, todėl jie abu kiekvienas po vieną stūmė berniukus už garažų, tada berniukai jau patys ėjo. D. A. liepė nukentėjusiajam berniukui, vardu R., parodyti telefoną, šis atsakė, kad nerodys. Tada D. A. iškėlė kumštį virš berniuko galvos ir pasakė, kad jei neparodys, jam blogai baigsis. Jis pats D. pritarė ir pasakė R., kad D. tėtis yra mafijozas, todėl jam gali blogai baigtis, jei neparodys telefono. Tada R. pasimetė. D. A. nuėmė nuo R. kaklo ten buvusį pakabintą mobilaus ryšio telefoną su dėklu. R. prašė atiduoti telefoną, sakė, kad jam klius nuo mamos, blogai baigsis. D. A. klausė, kiek kainuoja telefonas, R. atsakė, bet kokią sumą nurodė neatsimena. Jis nuo jų nusisuko, o kai atsisuko, D. A. liepė berniukams eiti ir jie nuėjo. Tuo metu prie jų priėjo iš matymo pažįstamas pagyvenęs vyriškis, D. A. pasiūlė jam pirkti mobilaus ryšio telefoną. Vyriškis pasakė, kad jis neturi pinigų, tačiau paskambino savo draugui, šis atėjo, apžiūrėjo telefoną ir pasakė, kad už jį gali duoti 50 litų. D. sutiko, vyriškis nupirko telefoną, davė už jį 50 litų. Pinigus jie išleido gėrimams, cigaretėms, saldumynams.

2014 m. gegužės 21 d., apie 16 val. jis su D. A. buvo prie (duomenys neskelbtini), jie klausė muzikos, valgė saulėgrąžas. D. A. pasiūlė eiti į parduotuvę nusipirkti gėrimo. Jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Eidami jie sutiko išėjusius iš parduotuvės iš matymo pažįstamus berniukus H. B., U. P. ir L. M.. Jis paklausė berniukų, kur jie eina, jie atsako, kad eina namo. Tada jis liepė jiems eiti su jais prie pašto, berniukai nuėjo prie pašto, jie abu nuėjo iš paskos. Nuėję už pašto jie sustojo. D. A. berniukų paklausė, ar jie turi pinigų. L. M. pasakė, kad jis turi 10 litų grąžos, kuriuos neša savo tėvui. Tada jis, tai yra D. R., liepė jam atiduoti pinigus. L. pasakė, kad atiduoti pinigų negali, nes gaus nuo savo tėvo pylos. Tada jis, laikydamas L. M. už rankos, spyrė 1 kartą kažkuriam berniukui į koją. Po to L. atidavė turėtus 10 litų jam. Jis pinigus paėmė ir pasakė berniukam, kad viskas, jie gali eiti. Gautus pinigus jie išleido gėrimams, cigaretėms, saldumynams. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, ketina mokytis, ateityje dirbti ir daugiau nenusikalsti, nukentėjusiųjų atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Plėšimas iš mažamečio R. M.

Nukentėjusysis mažametis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 14 val., jis išėjo iš namų ir prie draugo namo susitiko su savo draugu D. P., kuriam dabar 13 metų. Su savimi rankose nešėsi odinę savo rankinę, kurioje buvo įdėtas mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung Galaxy mini“, juodos spalvos korpusu, kurį maždaug prieš du metus buvo nupirkusi mama R. S., bei pinigai – 5 litai, kuriuos taip pat buvo davusi mama. Abu su draugu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvės viduje abu sutiko iš matymo pažįstamą berniuką, kurį visi vadina A., dabar žino, kad jis – D. A., jis parduotuvėje buvo su taip pat iš matymo pažįstamu kitu berniuku, vardu T, pavarde S.. D. A. parduotuvėje priėjo bei paprašė, kad jam nupirktų atsigerti. Atsakė, kad atsigerti nepirks, kad jis pats gali nusipirkti. Parduotuvėje norėjo nusipirkti telefono sąskaitos papildymą „Pildyk“, bet ten nebuvo, tada abu su draugu iš tos parduotuvės išėjo ir ėjo į kitą parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie ženklo „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus gatvės pavadinimo nežino. Einant link šios parduotuvės, pamatė iš dešinės pusės ateinantį D. R., kurį gerai pažįsta, kadangi maždaug prieš metus laiko buvo parašytas pareiškimas policijai, nes D. R. buvo paėmęs jo mobilų telefoną ir iš jo skambinėjo į policiją. Nuo tada jį gerai pažįsta. Matė, kaip D. R. susitiko su D. A., T. S. prie jų nebuvo. Matė, kaip T. S., išėjęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo link namų. D. R. su D. A. ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Su draugu palaukė, kol jie paeis toliau, tada ėjo iš lėto paskui juos į tą pačią parduotuvę. Tada staigiai iš kairio šono pribėgo ir D. A., ir D. R.. D. A. pasakė, kad per 5 sekundes duotų jam savo telefoną, nes kitaip trenks. Taip sakydamas, jis virš galvos laikė sugniaužęs dešinės rankos kumštį. Jam savo telefono nedavė. D. R. tada pasakė, kad visi eitų prie netoliese esančių garažėlių. Su jais nuėjo, kadangi bijojo, kad nesumuštų. Kartu prie tų garažėlių nuėjo ir draugas D. P.. Paėjus už garažėlių apie 5 metrus, D. A. nuo peties nuėmė rankinę, atsegė jos užtrauktuką ir iš rankinės vidaus išėmė mobilaus ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy mini“ ir įsidėjo jį į savo bridžų kišenę. D. A. paklausė, ar skųsis, jam atsakė, kad skųsis, paklausė, ką sakys, atsakė, jog sakys, kad jis, t. y. D. A., atėmė telefoną. D. R. pasakė, kad jei skųsis, D. A. sumuš, nes jo tėtis priklauso „kamuolinių“ gaujai. Jiems nieko neatsakė. Kai D. A., D. R. nusisuko, kartu su D. P. greitai nuo jų pabėgo. Šia nusikalstama veika fizinė žala nepadaryta, nes niekas nesužalojo, nemušė, tik gąsdino, kad taip padarys (1 t., b. l. 51 - 52).

Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 15. 30 val., ji buvo savo namuose, tuo tarpu mažametis sūnus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo kieme. Apie 15.30 val., sūnus R. M. parėjo į namus, pamatė, kad jis yra išsigandęs, paklausus jo kas nutiko, jis papasakojo, kad 2014-05-18 apie 14.00 val. jis su savo draugu D. P. užėjo į šalia (duomenys neskelbtini) namo esančią maisto prekių parduotuvę, kurioje buvo iš matymo pažįstami asmenys: T. S. ir D. A.. D. A. priėjęs prie sūnaus ir jo draugo, pasakė, kad jie nupirktų jiems atsigerti, o sūnus su draugu atsakė, kad neturi pinigų ir išėjo iš parduotuvės. Tuo metu sūnus su draugu nusprendė eiti į kitą parduotuvę, jiems beeinant link maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", priešais pamatė iš matymo pažįstamą D. R.. Tuoj pa priėjo ir D. A., T. S. su jais nebebuvo. D. R. susitikęs su D. A., ėjo tolyn, o sūnus su draugu šiek tiek palaukę, kol jie nueis, ėjo link maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kai pamatė, kad abu minėti vaikinai atsisuko ir ėmė bėgti link jų. Kaip pasakojo sūnus, kai abu vaikinai prisiartino prie jo ir jo draugo, D. A. pasakė „duodu 5 sekundes, kad atiduotum telefoną“. Sakydamas šiuos žodžius, D. A. laikė sugniaužęs kumštį prie jo galvos ir sakė, jei per 5 sekundes telefono neatiduos, jis trenks jam, o tuo metu D. R. pasakė „žinok, jis tau tikrai trenks“. Sūnus tuo metu stovėjo ir nieko nesakė, tada D. A. mostelėjo ranka, taip norėdamas pagąsdinti, kad suduos smūgį į galvą, tačiau smūgio nesudavė. Sūnus telefono jiems nedavė, tada D. R. pasakė, kad jie eitų už garažiukų, kurie yra prie (duomenys neskelbtini) namo, kad reikia pakalbėti, dar pasakė, kad nemuš, nes jei būtų norėję sumušti, būtų jau sumušę. Tada visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo esančių garažų, kur D. A. dar kartą pasakė, kad sūnus atiduotų telefoną, o kai sūnus jo nedavė, jis sugriebė už sūnaus medžiaginės rankinės, kurią jis buvo pasikabinęs ant peties, atsegė rankinės užtrauktuką ir ištraukė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Mini Gray", kurio Imei Nr.: (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo juodos spalvos, mobiliojo telefono ekranas buvo įbrėžtas, daugiau jokių ypatingų požymių nebuvo. Paėmęs telefoną, D. A.. paklausė sūnaus, ar jis kam nors skųsis, ar ­rašys pareiškimą ir jei rašys, tai ką sakys, kas jį paėmė Sūnus atsakė, kad skųsis ir kad pasakys, jog telefoną atėmė būtent jis D. A.. Tada D. A. pasakė „tau dabar galvą sutrypti?“, po šių žodžių sūnus tylėjo, o D. R. pasakė: „gali skųstis kiek nori, D. A. tėvas priklauso gaujai, kuri vadinasi „kamuoliniai“. D. A. perdavė mobilųjį telefoną D. R.. o jis išėmė iš jo telefone buvusią „Tele -2“ operatoriaus išankstinio mokėjimo kortelę „Pildyk", kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir padavė ją sūnui. Po visų šių veiksmų sūnus su draugu nuo jų pabėgo ir grįžęs į namus, visa tai papasakojo. Visą šį įvykį matė ir buvo kartu sūnaus draugas D. P. (1 t., b. l. 40 - 41).

Liudytojas mažametis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 14 val., kieme susitiko su netoliese gyvenančiu draugu R. M.. Su juo kartu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, R. norėjo nusipirkti telefono sąskaitos papildymą 5 Lt vertės, bet parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ tokio papildymo nebuvo. Tada nuėjo iki netoliese esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Einant į šią parduotuvę, pamatė ateinančius D. R. ir D. A., jie ėjo link upelio. Juos nuo seniai gerai pažįsta. Kartu su R. M. palaukė pasislėpę, kol jie praeis. Bet jie nepraėjo, o priėjo. D. R. iš karto pasakė, kuris turi telefoną, kad duotų jam paskambinti. Atsakė, kad telefono neturi. R. pasakė, kad turi telefoną, bet labai „lievą“ – seną. Tada D. R. sakė, kad jam duotų telefoną parašyti sms, R. nedavė, tada ir D. R., ir D. A. pasakė, kad vis tiek tą telefoną atims. R. padavė savo telefoną D. R., tas parašė kažkokį SMS pranešimą, bet pranešimas neišsisiuntė, tada telefoną atidavė. Telefoną R. įsidėjo į su savimi turėtą rankinę. Tada D. A. pasakė, kad R. per 5 sekundes atiduotų savo mobilaus ryšio telefoną, antraip tą telefoną atims, o patį R. sumuš. Tai sakydamas, D. A. R. virš galvos laikė kumštį. Tada D. R. pasiūlė paeiti toliau link garažėlių. Kadangi R. savo telefono nedavė, tai D. A. R. M. nuo peties nuėmė rankinę, išėmė iš jos R. telefoną ir įsidėjo į kišenę. Tada D. R. ir D. A. klausė, ar R. skųsis, ar pats skųsis. Atsakė, kad nesiskųs. D. R. pasakė R., kad tas nesiskųstų, kadangi D. A. tėvas priklauso kažkokiai gaujai, kad gali R. sumušti, kad jo namą gali sulyginti su žeme. Tada R. pasakė, kad jie prie jo nelįstų ir apsiverkė. Tada pro šalį ėjo vienas išgerti mėgstantis vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. D. R. jo paklausė, ar jis nenori pirkti mobilaus ryšio telefono. Tas vyriškis atsakė, kad jam telefono nereikia, bet jis gali pasiūlyti savo draugui. D. R. ir D. A. ėjo kartu su tuo mėgstančiu išgerti vyriškiu, tada abu su R. greitai nubėgo link namų. Apie vagystę informavome R. vyresnįjį brolį. Telefonas, kurį iš R. atėmė D. R. ir D. A., buvo „Samsung Galxy mini“. Kur šiuo metu yra tas telefonas, nežino, tik žino, kad R. tas telefonas tikrai negrąžintas (1 t., b. l. 54).

Liudytojas mažametis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) namo, susitiko su D. R.. Pamatė einančius du vaikus, iš kurių vienas rusvais plaukais, vardu Rytis, pavardės nežino. Su D. R. staigiai priėjo prie tų vaikų. Pasakė R., kad jis jiems duotų savo mobilaus ryšio telefoną, kitaip jam trenks. Jam virš galvos laikė kumštį. Tada D. R. pasakė, kad visi paeitų už garažų, esančių netoliese. Visi ten ir nuėjo. Kiek atsimena, R. turėjo rankinę, atsegė jo rankinę ir iš jos paėmė jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“. Abu su D. R. paklausė, ar R. skųsis. Jis atsakė, kad skųsis. Tada D. R. pasakė, kad D. A. tėtis priklauso „kamuolinių“ gaujai, kad R. sumuš. Su tuo telefonu abu su D. R. nuėjo toliau. Prie jų dėl telefono buvo priėjęs toks pageriantis vyriškis, vardu E., bet jam telefono nepardavė. Tą pačią dieną telefoną pardavė kitam vyriškiui, kurį žino iš matymo, jo vardo, pavardės, kur gyvena, nežino. Už telefoną gavo apie 50 Lt, tikslios sumos neatsimena. Ar gautus pinigus pasidalino su D. R., ar ne, neatsimena. Kur šiuo metu yra pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, nežino (1 t., b.l. 85).

Liudytojas E. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priėjo iš matymo pažįstami jaunuoliai. Jų buvo 3 ar 4 – tikslaus skaičiaus neatsimena. Vieną iš vaikinų pažįsta gerai – tai D. R., kitų anketinių duomenų nežino, bet visada jie vaikšto kartu. Vaikinų paklausė, ar jie turi parduoti kokį nors telefoną, nes draugas norėtų pirkti. Jaunuoliai jam parodė juodos spalvos telefoną, liečiamu ekranu ‚Samsung Galaxy mini“. Tada paskambino savo draugui D., pasakė, kad parduodamas telefonas. Draugas paklausė, kiek nori už telefoną, vaikinai sakė, kad 150 Lt, po to pasakė, kad atiduos už 100 Lt. D. D. pasakė, kad telefono nepirks, kad nežinia iš kur jis gautas. Kur vaikinai padėjo telefoną, nežino (1 t., b. l. 56).

2014-05-20 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. S. pranešė apie tai, kad 2015 m. gegužės 18 d,., apie 15.30 val., jos mažametis sūnus R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) buvo apiplėštas prie (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Mini Grey“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nusikaltimu jai padaryta 600 litų turtinė žala (1 t., b.l. 1).

2014-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo, pateikta fotolentelė su nuotraukomis, nubraižyta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 18 - 21).

2014-05-20 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji R. S. pateikė pagrobto mobilaus ryšio telefono garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. (1 t., b. l. 22 - 24).

Plėšimas iš mažamečių H. B. ir L. M.

Mažametis nukentėjusysis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis galimai 2014 metų pavasario pabaigoje, galimai apie 16 val., ėjo su draugais U. P., H. B. iki „kebabinės“, kuri randasi prie jo namų. Nuėjo, ten buvo eilė labai didelė, sakė už pusvalandžio ateiti. Dar nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti atsigerti. Nusipirkę išėjo, sutiko D. R.. Jis juos – L., U. ir H. - nusivedė už pašto. Kodėl juos nusivedė, nežino. Prieš vesdamasis juos, D. R. sakė, kad jeigu pasakys tėvams, tai sumuš. Prieš vesdamasis už pašto, apie pinigus nieko nekalbėjo. Apie tai, kad vedasi už pašto, nes nori atimti pinigus, nusprendė todėl, kad D. R. visą laiką taip daro. Ėjo kartu su juo, nes bijojo. D. R. buvo su L., kurio pavardės nežino, ir D., kurio pavardės nežino. Už pašto vedėsi R., kuris paėmė už kairės rankos alkūnės, nieko nesakė. Bandė patraukti jo ranką su savo rankomis ir ten neiti. Tai nepavyko, nes kai patraukė ranką, D. R. su kita ranka pagavo. Daugiau blogai nesielgė, nemušė. Tik draugą – H. mušė. D. R. jam spyrė. Vieną kartą spyrė į koją, nes jis bėgo nuo R.. Visa tai įvyko prieš tai, kai L. buvo sugriebtas už rankos. Paštas randasi prie pat „(duomenys neskelbtini)“. Prie pašto R. nusivedė tik L.. Kartu ėjo U. ir H., nes taip jiems liepė R.. Jis jiems sakė eiti, o jeigu neis, tai sumuš. L. tik sakė, kad jeigu skųsis tėvams, tai sumuš. Tada atėmė iš L. pinigus. Pinigus laikė dešinėje rankoje. Pinigų buvo galimai apie 15 Lt. R. sakė jam ir H. kraustyti kišenes, nes jis taip daro visą laiką iš tų mažesnių. L. kišenių nekraustė, nes jeigu būtu kraustęs, jis vis tiek būtų jį patikrinęs. Atidavė rankoje laikytus pinigus, nes jie jo bijojo. Susitikus, R. prikimba – prieina, liepdamas atiduoti pinigus, o jei neduodi, sako, kad atims. R., reikalaudamas pinigų, nemušė, tik prieš tai buvo sugriebęs už rankos. Labai bijojo, buvo išsigandęs, nes jis visą laiką grasina, kad sumuš. Kai D. R. atidavė pinigus, jis nuėjo, o jie nuėjo iki namų. H. R. pinigų neatidavė. R. pinigus atidavė tik pats. Visą tą laiką kartu su D. R. buvę L. ir D. sėdėjo netoli, šalia laiptų. L. ir D. nieko nedarė, jų nemušė, nereikalavo pinigų, negrasino jų sumušti. L. R. norėjo nuraminti, liepdamas jam ramintis, nelįsti. Bet R. buvo neįdomu. D. nieko nedarė. D. R. nieko nereikalavo atiduoti. Iš karto po to sugrįžęs namo, tėčiui pasakojo, kad R. lindo prie jo ir kad atėmė pinigus, pateikta kompaktinė plokštelė su apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 105 - 106 ).

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės 21 d., apie 19 val., jis grįžo iš darbo ir davė sūnui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), dešimt litų įvairiomis monetomis, pasakė jam, kad nueitų į parduotuvę, jis išėjo iš namų. Kiek vėliau, sūnus grįžo į namus, jis buvo labai išsigandęs, beveik verkdamas papasakojo, kad jis su draugais U. P. ir M. B. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Išėjus iš jos, prie jų priėjo D. R., kuris priėjęs prie sūnaus L., suėmė jį už rankos ir pasakė, kad jis su draugais eitų už (duomenys neskelbtini) pašto pastato, esančio už (duomenys neskelbtini) pastato. Suėmęs už rankos, jis atėmė sūnui galimybę priešintis ir grasino žodžiu - sakė „einat už pašto ar sumušiu“. Tuo metu prie D. R. prisijungė ir jo draugai D. A., L. S. ir dar viena nepažįstama mergina. Laikydamas mano sūnų už rankos ir baugindamas fiziniu susidorojimu, fiziniu smurtu, tai yra sumušti, D. R. nuvedė sūnų už pašto pastato, ši vieta yra nuošali. čia D. R. liepė rodyti sūnui, ką jis turi kišenėse. Sūnus nieko kišenėse neturėjo, mobilaus telefono su savimi neturėjo, tik rankoje sugniaužęs laikė duotus 10 litų įvairiomis monetomis. Tada D. R. atgniaužė jo ranką ir paėmė visus 10 litų. Pasakė, kad nebandytų niekam skųstis, nes sumuš. Pinigus atiminėjo D. R., jo draugas L. S. jį ramino, o D. A. juokėsi. Dar sūnus pasakojo, kad tuo metu, būnant už pašto pastato, D. R. įspyrė H. B.. Fizinio smurto D. R. prieš sūnų nenaudojo, tačiau grasino fiziniu smurtu ir baugino psichologiškai. Materialinis nuostolis padarytas pačiam, kadangi pinigai buvo jo, nuostolis 10 litų. Sūnus papasakojo, kad ir anksčiau D. R. reikalavo iš jo pinigų, vis grasindamas sumušti, tikslių datų įvardinti negali, tačiau buvę atvejų, kai jis atimdavo pinigus, tačiau sūnus bijodavo pasakoti, kadangi tikrai bijo D. R., kuris iš visų vaikų reikalauja pinigų ir juos atiminėja. Jis bijo išeiti į kiemą, nesaugiai jaučiasi. Ar D. R. kada nors buvo sūnų sumušęs, nežino, nepastebėjo ant jo smurto požymių. Prieštarauja dėl sūnaus L. M. dalyvavimo akistatoje su D. R. ar kuo nors kitu iš jo draugų, nes L. bijo D. ir jo draugų. Po apiplėšimo jis bijojo išeiti į lauką, jautėsi nesaugiai. Šiuo metu jis jaučiasi ramiau. Nenori, kad sūnus vėl patirtų tą patį. Mano, kad D. R. išgirdęs, kad L. liudija prieš jį, gali keršyti L., gali daryti jam poveikį, siekiant jam naudingų tikslų - įrodymų keitimo, kitaip jį paveikti, grasinti. (1 t., b. l. 98, 99).

Mažametis nukentėjusysis H. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų pavasario pabaigoje, jau buvo šilta, dienos metu, tiksliai kada ir kokiu laiku nepamena, kartu su draugais L. M. ir U. P. nuėjo apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus parduotuvės adreso nežino. Išėjus iš parduotuvės, netoli įėjimo į parduotuvę durų, sutiko pažįstamą D. R., kuris buvo su pažįstamais L. ir vaikinu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. L. pavardės nežino, jis yra galimai 16 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios, tikslaus adreso nežino. „(duomenys neskelbtini)“ jokių anketinių duomenų nežino, jis yra galimai 14-15 metų amžiaus. D. R., juos pamatęs, pasakė, kad nori su jais pakalbėti. Kalbėtis nurodė eiti už pašto, kuris randasi prie pat parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jo tikslaus adreso nežino. Visi trys sutiko eiti pakalbėti, nes bijojo D. R., kadangi kitaip jis galėjo sumušti. D. R. lenda prie visų, o jei nedaro ką jis reikalauja, tuomet sumuša. Ar D. R. dar ką nors sakė, nepamena. Apie ką jis norėjo kalbėtis, kodėl būtent už pašto, nežino. D. R. draugai ėjo kartu. H. D. R. nesivedė, jis ėjo paskui jį, nes labai bijojo, kad tik jis jo nemuštų. L. ir U. ėjo kartu su H.. Ar kurį nors iš jų D. R. vedėsi sugriebęs už rankos, nelabai pamena. Atėjus už pašto, už laiptų, esančių jo vidiniame kieme, D. R. paklausė jų trijų, ar turi su savimi pinigų bei pridūrė, kad sumuš, jeigu jam neduos pinigų. Jam su U. atsakius, kad neturi, pradėjo juos tris tikrinti, tai yra pradėjo kraustyti jų kelnių kišenes – kišo į kelnių kišenes rankas. D. R. nesipriešino, nes jo bijojo, bijojo, kad sumuš, kaip daro su visais, kurie jam nepaklūsta. Kiti draugai taip pat nesipriešino, nes jo bijojo. Ar tikrindamas jis ką nors sakė – grasino sumušti ir panašiai - nepamena, nes tą akimirką labai jo bijojo. Tačiau galėjo sakyti, kad sumuš, nes visą laiką taip sako, jei nedarai, ką jis reikalauji. Taip tikrindamas juos, pas L. D. R. rado 10 Lt, ar kiek tiksliai, nepamena. Kur pas L. rado šiuos pinigus, kokiu būdu iš L. juos paėmė, nepamena. Iš pačio D. nieko nepaėmė, nes nieko su savimi neturėjo. Baigęs kraustyti kišenes, D. R. vieną kartą koja įspyrė į koją, į kurią, nepamena. Labai skaudėjo, bet jokių sužalojimų ant kojos neatsirado. Pas gydytojus dėl to nesikreipė. Kodėl įspyrė, nepamena. Daugiau D. R. nemušė, nes po to kartu su savo draugais išėjo. Kiek pamena, L. ir U. R. nemušė. Ar D. R. tampė už rankos L., nežino, nepastebėjo. D. R. draugai visą tą laiką tik sėdėjo, H. ir kitų nemušė, pinigų nereikalavo, sumušti negarsino. Sugrįžęs namo, apie tai papasakojo tėčiui D. B.. D. R. yra labai blogas berniukas. Jo bijo, nes seniau, kada tiksliai nepamena, buvo sumušęs be jokios priežasties. Todėl D. R. nurodžius eiti už pašto pasikalbėti, iš karto sutiko, nes žinojo, kas jo lauktų, jei neitų – D. R. būtų sumušęs (1 t., b. l. 108).

Liudytojas D. B. parodė, kad 2014 metų pabaigoje, tiksliai kada nepamena, jo sūnus grįžęs namo jam papasakojo, kad prie pašto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, iš jo draugo, galimai vardu L., D. R. atėmė pinigus. Pašto tikslaus adreso nežino. Daugiau H. jam nieko neminėjo. Nesiskundė, kad buvo sumuštas, kad jo reikalavo pinigų. 2014-09-08, dalyvaudamas savo sūnaus H. apklausoje, sužinojo, kad D. R. nuskriaudė ir jo sūnų, tai yra reikalavo jo pinigų, grasino H. sumušti, kraustė jam kišenės bei vieną kartą įspyrė. Todėl prašo tęsti tyrimą ir dėl sūnaus H. B. sumušimo bei nubausti kaltus asmenis įstatymo nustatyta tvarka. Prieštarauja dėl savo sūnaus H. B. dalyvavimo akistatoje su D. R. ar kuo nors kitu iš jo draugų, nes nenori tiesioginio H. ir D. R. bei jo draugų kontakto. Mano, kad akistatos metu D. R. išgirdus jo sūnaus parodymus prieš jį, gali H. daryti poveikį, keršyti, jį sumušti, prašyti, kad H. pakeistų parodymus. H. yra ramus vaikas, todėl bijo dėl jo saugumo (1 t., b. l. 110, 111).

Liudytojas mažametis U. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m., lygtai vasarą, tiksliai kada nepamena, susitiko su L. M. ir H. B.. Susitikus nuėjo iki parduotuvės, kurioje nupirko, ką paprašė šeimos nariai. Po to, išeidami iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitiko su D. R., kuris nusivedė už pašto. Su D. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ išėjimo, atsitiktinai. D. nusivedė jį, L. ir H.. Jis jiems pasakė, kad jeigu jie neis, tai lygtais sakė, kad sumuš arba pasigaus ir geruoju nesibaigs. Sakydamas geruoju nesibaigs, greičiausiai turėjo mintyse, kad sumuš. Po šių žodžių juos nusivedė. Nieko asmeniškai nesivedė. Kai nuėjo prie to pašto, jis H. B. nusivedė ten toliau ir įspyrė jam į užpakalį. Paštas randasi gal kokie 5-10 metrų nuo minėtos parduotuvės. H. B. jis pasiėmė už rankos ir nusivedė ten už to pašto. Būdamas prie pašto matė, kaip D. R. vieną kartą įspyrė H. B. į užpakalį. Įspyrė jis jam, nes H. B. pabėgo, kai D. R. norėjo iš jo atimti pinigus. Kokiu būdu D. R. norėjo atimti pinigus, nežino. D. R. pinigus atiminėjo jo akivaizdoje. Jis būtų juos atėmęs, jei H. būtų turėjęs. Po to jie abudu atėjo atgal prie pašto. D. R. atėmė pinigus iš L. M., tai yra, atidarė jo ranką, kumštį, kuriame L. laikė galimai 15 Lt. R. atitraukė jam pirštus savo rankomis. Po to D. R. jiems liepė išeiti, sakydamas išeiti. Daugiau nieko nesakė. Tada jis, H. ir L. nuėjo pas L. tėvus į namus. Paties D. R. nemušė. L. M. jis buvo paėmęs tik už rankos, jo nemušė. Asmeniškai jis nereikalavo nieko atiduoti. Su savimi tą dieną pinigų, vertingų daiktų neturėjo. Mano, kad D. taip pasielgė, nes gal norėjo pasirodyti prieš savo draugus, su kuriais buvo. D. R. tą dieną buvo su dviem vaikinais, 15-16 metų amžiaus. Smulkiau jų apibūdinti negali, nes nepamena, kaip jie atrodė. Atpažinti juos galėtų. Vaikinai R. sakė neatimti pinigų iš L. M., bet jis vis tiek darė. Tie vaikinai sėdėjo, nieko nedarė, nieko nesakė. Už pašto su D. R. nuėjo todėl, kad jis sakė sumuš arba baigsis bloguoju. Jis neminėjo kada sumuš, bet išgirdęs šiuos žodžius, suprato, kad jis gali sumušti, jei jie neis, greičiausiai tada, kai pamatys. Kodėl būtent tada, kai pamatys, nežino, nes jis taip dažniausiai padaro. Tai buvo nutikę jam ir draugams anksčiau. Kada tai buvo nutikę, tiksliai nepasakys, neatsimena. Kai jie anksčiau ėjo su kitais draugais L. P. ir M. L. - klasiokais, D. R. reikalavo pinigų, grasino sumušti, daužė juos bintu. Apie tai papasakojo tėvams, CD su apklausos įrašu (1 t., b. l. 114 - 115).

2014-05-29 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad užfiksuota M. M. pranešė apie tai, jog 2014 m. gegužės 21 d., apie 18 val., jo mažametis sūnus L. M. buvo apiplėštas prie (duomenys neskelbtini), D. R. jėga atėmė iš sūnaus 10 litų (1 t., b.l. 5).

2014-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su nuotraukomis, nubraižyta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 93 - 96).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo D. R. visišku kaltės pripažinimu, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R. M., R. S., L. M., M. M., H. B., liudytojų D. P., D. A., E. F., D. B., U. P. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nepilnametis D. R. 2014 m. gegužės 18 d., apie 14:00 val., veikdamas kartu su mažamečiu asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, (duomenys neskelbtini) namo, jam stovint šalia ir tokiu būdu sudarant grėsmingą situaciją, mažamečiui asmeniui iškėlus nukentėjusiajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), virš galvos kumštį bei nuėmus nuo nukentėjusiojo mažamečio R. M. peties rankinę, išėmus iš jos nukentėjusiojo R. M. naudojamą jo motinai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, jam grasinant mažamečiui nukentėjusiajam R. M., kad jei jis skųsis, jį kartu su juo esantis mažametis sumuš, tokiais veiksmais grasinant fiziniu smurtu mažamečiui R. M., pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy mini“, 600 Lt ( 173,8 eurų) vertės.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 600,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nusikaltimą padariusio asmens (1 t., b.l. 44).

Ši turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo D. R. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, nusikaltimu padaryta turtinė žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, žala, kaip nusikaltimo pasekmė, yra tiesiogiai susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, įrodyta (1 t. b.l. 22 – 23) kaltinamojo pripažįstama, todėl priteistina iš nepilnamečio kaltinamojo, o jam neturint lėšų – subsidiariai su atstovais pagal įstatymą jo tėvais G. R. ir D. R..

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 54 – 61, straipsniais ir 90 - 92 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis D. R. padarė du apysunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas kaltinamajam D. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 132 – 133), gydėsi Vaikų ligoninės filialo vaikų raidos centre dėl mišraus emocijų ir elgesio sutrikimo. 2014-12-12 specialisto išvadoje Nr. 104MS-384/2014 nurodyta, jog skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (2 t., b.l. 14), pagal Kauno r. savivaldybės administracijos VTAS informaciją jo motinai prašant, D. R. nukreiptas psichologo konsultacijai, buvo gydomas vaiko raidos centre, jo atžvilgiu yra pardėtų ikiteisminių tyrimų, skirta vidutinė priežiūros priemonė – šiuo metu gyvena socializacijos centre (1 t., b.l. 165), (duomenys neskelbtini) PN įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (1 t., b.l. 168), jo motina D. R. bausta administracine tvarka (1 t., b.l. 62), jo tėvas G. R. baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 73 - 74), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip iššaukiančiai besielgiantis, įžeidinėjantis klasės draugus, besimokantis pagal individualų mokymo planą, menkai besidomintis mokslais mokinys (1 t., b.l. 171 – 172), į tai, kad jis padarė du apysunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio, laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, jis teisiamas pirmą kartą, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. nepilnamečiams.

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš R. M.) – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas iš L. M.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio ir 82 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų rengiamose socialinio ugdymo reabilitacijos priemonėse, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigoti nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš D. R., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstovais pagal įstatymą jo tėvais G. R. ir D. R. 173,80 eurų (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 80 centų), tai yra 600,00 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.