- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-18
- Bylos Nr.
- I-48-342/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pran.), Dalia Gumuliauskienė, Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- UAB „Sido mylia“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Sido mylia“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. AD1-920 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo“.
Nurodo, kad 2007-01-18 nutarimu Valstybinė tabako ir kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės (toliau – VTAK) bendrovei paskyrė 1000 litų baudą už tai, kad čeburekinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Bendrovė sumokėjo paskirtą baudą, ankščiau už analogiškus pažeidimus bausta nebuvo, todėl mano, kad atsakovo skirtas licencijos panaikinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes už tą patį pažeidimą bendrovė nubausta du kartus.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į skundą nurodo, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus bei prašo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia prielaidomis. Mano, kad pareiškėjai savivaldybės administracijos pritaikyta sankcija - panaikinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą, yra akivaizdžiai proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes pareiškėja, pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatas pardavinėjo ir laikė alkoholinius gėrimus, be juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Tai imperatyvi teisės norma, kuri plečiamai negali būti aiškinama.
Byla nagrinėjama pareiškėjos ir atsakovės atstovams nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo teisėtumas. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Įstatymas yra skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su alkoholio produktų, maisto produktų su alkoholio priedais, kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio gamyba, vidaus prekyba, laikymu, importu, eksportu, vartojimu, bei valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindams nustatyti. Pagal šį įstatymą didmeninė ir mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, nes produktai yra priskiriami specialiems gaminiams ir jiems taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas (Įstatymo 4 straipsnis). Todėl ūkio subjektai, pagal turimas licencijas užsiimantys šia licencijuojama veikla, žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, inter alia jie turi žinoti, jog pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas.
Byloje neginčijamai nustatytos šios faktinės aplinkybės, jog 2007-01-09 atliekant patikrinimą pareiškėjai priklausančioje čeburekinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo parduodami, laikomi alkoholiniai gėrimai: alaus kokteilis „D Light beer+lemon“ Utenos 12 butelių po 0,33 l talpos, 2,9 %, alaus kokteilis „D Light beer+lemon“ Utenos 3 buteliai po 0,33 l talpos, 2,9 %, trauktinė “Stumbro starka” 1 butelis 0,5l talpos 43,0 % ir 1 butelis 0.5 l talpos, kurio likę apie 80 gr., nurodyti 2007-01-09 saugojimo akte (b.l. 55), kuriems patikrinimo metu nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Tokiais veiksmais įmonė pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 12 p. ir 17 str. 2 d. 2 p.ir 10 p. reikalavimus. Atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta Įstatymo 34 str. 2 d. ir paskirta 1000 litų bauda. Dėl šio pažeidimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-04-27 įsakymu Nr. AD1-920 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo“ 1 punktu, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 1p., 17 str. 2 d. 2 p., 34 str. 17 d., Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 51.5 p., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-07-29 sprendimu Nr. 1-291 patvirtintos Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo, papildymo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarkos 31.5 punktu nuo 2007-06-01 panaikino licencijos Nr. 96/06A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais iš čeburekinės, esančios (duomenys neskelbtini), išduotos UAB „Sido mylia“, galiojimą.
Darytina išvada, kad pareiškėjai priklausančioje čeburekinėje licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiu galiojimą panaikino savivaldybės vykdomoji institucija, kai įsiteisėjo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimas dėl baudos skyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas neginčijo minėto nutarimo, iš to darytina išvada, kad asmuo neginčija pažeidimo padarymo fakto, tiesiog teigia, kad panaikinus licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jai paskirta nepagrįstai didelė sankcija.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnybai paskyrus baudą, o Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus licencijos galiojimą, už tą pačią veiką bendrovė buvo nubausta du kartus, tačiau Konstitucinis Teismas 2008-01-21 nutarime pripažino, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką) ir kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad "niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą" ir įtvirtintas principas non bis in idem. Todėl atmetamas ir pareiškėjos argumentas, kad ji du kartus nubausta už tą patį pažeidimą.
Pažeidimo metu galiojusio Įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, kad minėti pažeidimai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal taisykles, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, t.y. atsižvelgiant į straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei įstatymo nustatytos sankcijos vidurkį.
Kaip matyti iš Tarnybos nutarimo, pareiškėjai už įstatyme nustatyto draudimo pažeidimą pritaikyta ekonominė sankcija individualizuota, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė. Akivaizdu, jog esant tokiai dideliai ribai tarp skiriamos sankcijoje įtvirtintos minimalios ir maksimalios baudos, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidimo pavojingumą, pabrėžiant Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą. Pažymėtina, kad VTAT paskyrė 1000 Lt baudą, o tai leidžia konstatuoti, jog pažeidimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, pažeidimas savo pobūdžiu buvo mažareikšmis, o prevenciniai tikslai pasiekti pritaikius tokio dydžio sankciją.
Pažymėtina ir tai, kad tiek nutarime, tiek pareiškėjo pateiktomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai, kuriems patikrinimo metu prekybos vietoje nebuvo pateikti įsigijimo juridinę galią patvirtinantys dokumentai, buvo pirkti iš UAB „VP Market“ mažmeninės parduotuvės, tai patvirtina 2006-12-12 PVM sąskaita faktūra serijos Nr. AAA Nr. 4179276 (b.l. 56-60), tačiau pastarieji buvo išvežti į Kauną buhalterei (b.l. 62.)
Šiuo atveju aktualu atkreipti dėmesį į Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies taikymą laiko atžvilgiu, nes šiuo metu galiojanti šios teisės normos redakcija (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nustato, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją draudimas parduoti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus numatytas 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o draudimas alkoholio produktus laikyti ir gabenti neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus – 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Tai reiškia, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas nebetaikomas už alkoholio produktų prekybą, laikymą ir gabenimą neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, tai yra už tą pažeidimą, už kurį pareiškėjui ir buvo panaikintas licencijos galiojimas, be to, licencijos galiojimo panaikinimas siejamas tik su ta prekybos vieta, kurioje nustatytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, o naujos licencijos neišdavimo laikas, palyginus su atitinkama pareiškėjui pritaikytos 2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcijos nuostata, sutrumpėjo nuo penkerių iki vienerių metų nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Taigi, atsakomybės taikymo (licencijos galiojimo panaikinimo) pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiais pagal 2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakciją, žymiai sušvelnėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
Kaip jau nurodyta, skundžiamas įsakymas pareiškėjo atžvilgiu nėra įvykdytas, todėl atsižvelgiant į tai, kad licencijų galiojimo už padarytus teisės pažeidimus panaikinimas pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija (tai nurodyta ir minėtame Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime), todėl dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos manymu, šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 12 d. nutartyje, pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata.
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Sido mylia“ skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. AD1-920 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.