Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2015 m. gruodžio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 14 d. 00.13 val. Laisvės g. 5, Mažeikių m. vairuodamas automobilį MERCEDEZ BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI A6 AVANT bei jį apgadino; iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 14 d. apie 12 val. nakties išbėgus iš naktinio klubo, esančio Laisvės g. 5, Mažeikiuose, kur įvyko konfliktas, buvo grasinama susidorojimu, skubiai įsėdus į aikštelėje stovėjusį automobilį, kažkas pabeldė į langą. Išsigandęs, kad galimai beldžia vienas iš grasinusių asmenų, greitai pavažiavęs atbuline eiga išsisuko pro stovėjusius automobilius ir neįsijungęs šviesų tiesiai išvažiavo iš aikštelės. Mano, jog atsidūrė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje ir dėl to įvyko autoįvykis. Teigia, tuo metu buvęs šoko būsenoje ir todėl nepajutęs atsitrenkimo į už jo stovėjusį automobilį. Neneigia galėjęs kliudyti kitą automobilį, tačiau iš įvykio vietos pasišalinti nenorėjęs ir neturėjęs tam pagrindo. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio.

Motyvuojamoji dalis

A. D. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą yra įrodyta: 2015 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-45032888-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; K. J. rašytiniu paaiškinimu; administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. paaiškinimu teisme; eismo įvykio vietos schema; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; foto lentele; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2015-09-03 pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už padarytą pažeidimą skirtina nuobauda, kurios dydis mažintinas nuo baudos dydžio sankcijoje vidurkio iki minimumo (ATPK 30² straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. galėjo nepajusti jo vairuojamo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir stovėjusio automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. T046618, susidūrimo, todėl galėjo nesuprasti, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos. Apklausiamas teisme A. D. teigė, kad dėl išgasčio būdamas šoko būsenoje nepastebėjo, jog kliudė kitą automobilį, smūgio nejuto, buvo tamsu, lijo lietus. Eismo įvykio metu suskilo automobilio Audi A6 Avant priekinis bamperis, automobiliui Mercedes Benz – truputį nubraukti dažai nuo galinio bamperio. Byloje esančios automobilių fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos schemos duomenys taip pat neduoda pagrindo manyti, kad automobilių kontaktas buvo stiprus ir smūgis automobilyje turėjo būti jaučiamas. Byloje nesurinkta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. D. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl teismas sprendžia, jog jis galėjo iš eismo įvykio pasišalinti nesiekdamas tyčia sąmoningai išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl A. D. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. pripažinti padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl A. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti A. D., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, ban-ko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Baudas galima sumokėti kredito įstaigose ir įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigo-se bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:

AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose;

per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt;

per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/;

SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose;

UAB „Mažeikių butų ūkis“;

UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX;

UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose;

UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 15053613210), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A2-6-1199-169/2015) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokes-čių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apy-gardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.