Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kurgama“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pareiškimas pateiktas asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 str.1 d. 4 p.).

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nenustatyta duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl vertintina, ar atsakovė yra nemoki.

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).

Teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius įmonės finansinę padėtį. Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė, todėl laikytina, kad pripažįsta, jog yra nemoki.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

UAB „Kurgama“ 2023 metų balanso duomenimis jos turto vertė 2023 metų gruodžio 31 d. siekė 1 498 Eur sumą, kurią sudarė vien trumpalaikis turtas – per vienus metus gautinos sumos, bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 0 Eur. Atsakovės 2023 metų laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2023 metais turėjo 1 002 Eur nuostolių.

Atsakovės teismui pateikto aktualiausio laikotarpio – 2024 m. rugpjūčio 8 d. balanso duomenimis UAB „Kurgama“ turto vertė 2024 m. liepos 31 d. siekė 14 576 264 Eur sumą, kurią sudarė vien trumpalaikis turtas – per vienus metus gautinos sumos. Tuo tarpu bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 137 203 Eur sumą, susidedančią iš: po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų – 20 966 Eur bei per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų – 3 116 237 Eur. Atsakovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2024 metų liepos 31 d. gavo 738 008 Eur pelno.

Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017). Skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, todėl nesant realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie realias atsakovės gautinų sumų susigrąžinimo galimybes, jos neįskaitytinos į UAB „Kurgama“ turto realią vertę.

Pažymėtina, kad nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitra“ duomenų bazių išrašai patvirtina, kad UAB „Kurgama“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

Ieškovė pateikė duomenis, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdė priverstinį skolos išieškojimą, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, antstolė vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai su 2024 m. liepos 1 d. Išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-24-161-18210, kuriame konstatuota, kad skolininkė veiklos nevykdo, skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, surasti nepavyko.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. liepos 18 d. duomenimis UAB „Kurgama“ yra 1 apdraustasis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų atsakovės siekį ir galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Bendrovės turtą sudaro vien gautinos sumos, kurios neįskaitytinos į įmonės turto realią vertę, nes duomenų apie jų atgavimo realumą byloje nėra. Bendrovėje dirba tik 1 darbuotojas, kas papildomai patvirtina, kad ji veiklos realiai nevykdo, pajamų negeneruoja. Įrodymų, patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovė teismui nepateikė, nors apie bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą jai neabejotinai buvo žinoma (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad tokia atsakovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas UAB „Kurgama“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 str. 2 d.).

UAB „Kurgama“ nemokumo administratoriumi skirtinas, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, atrinktas Stasys Sipavičius, sutinkantis prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 str. 1 d. 2 p., 34 str. 3 d. ir 7 d.). Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi.

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 str. 3 d.). Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Įvertinus į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę bei atsižvelgus, kad LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis nuo 2024 metų sausio 1 d. – 924 Eur, nemokumo administratoriui nustatytinas 4 620 Eur (5 MMA) bazinis atlygis (JANĮ 26 str. 3 d. 1 p., 77 str. 1 d.).

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 str. 3 d. 3 p.).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 str. 3 d. 2 p., 57 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 str. 3 d.).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kurgama“, juridinio asmens kodas 305903472, buveinės adresas: Islandijos pl. 95-57, Kaunas, bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Kurgama“ nemokumo administratoriumi Stasį Sipavičių, asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. N-FA0286, adresas: (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nemokumo administratoriui 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Kurgama“, juridinio asmens kodas 305903472, buveinės adresas: Islandijos pl. 95-57, Kaunas, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas jiems gali skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai gali pateikti nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2, 4-5 punktuose nurodytus subjektus.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.