Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. G., pareiškėjų D. G., M. G. atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei, suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Kazikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. G., M. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys AB Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktas nustatytinas B. G. palikimui priimti.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė pareiškimą tenkinti, pagrįsdami iš esmės pareiškime nurodytais argumentais, o suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovė pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja, nebuvo sudariusi testamento. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjų ir jo atstovo pasisakymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina faktą, kad pareiškėjai po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydami (LR CPK 178 str.). Yra visos aplinkybės, lemiančios būtinybę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes nustačius, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą, atsiras teisiniai paveldėjimo santykiai.

Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad kiti asmenys turtą paveldėjo, suinteresuoti asmenys iki šiol nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą ar kitais pagrindais todėl, darytina išvada, kad šioje byloje nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes.

Pareiškimas pareikštas ypatingos teisenos tvarka apmokestinamas 50 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnis). Bylos medžiagoje yra 50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, kurį sumokėjo pareiškėjas D. G. Bylos medžiagoje ir teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, jog pareiškėjas M. G. būtų sumokėjęs 50 Eur žyminio mokesčio sumą, dėl to ši suma priteistina iš M. G. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė faktiškai valdydami palikimą (duomenys neskelbtini), atsiradusį po jų motinos B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatytas B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Priteisti iš pareiškėjo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 50 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.