- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-15
- Bylos Nr.
- A-248-252-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. G., A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr.(15/6-14)-15PR-46 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo valstybės (duomenys neskelbtini) piliečiui A. G.“ bei įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas sprendimą, atsakovas turėjo ištirti individualią jo persekiojimo istoriją ir įvertinti baimės grįžti į valstybę (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, tačiau nuoseklaus tyrimo neatliko. Prieglobsčio suteikimą lemiančios faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjo vertimas stoti į valstybės (duomenys neskelbtini) armiją nebuvo išanalizuotos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko, tikėdamasis gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, čia gyveno, turėdamas vizą, o baigiantis jos galiojimui, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį motyvavo tuo, kad nenori grįžti į valstybę (duomenys neskelbtini) dėl baimės būti pakviestam tarnauti armijoje. Atsakovas nurodė, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove“ yra nurodyta, kad baudžiamojo persekiojimo ir bausmės už dezertyravimą ar vengimą būti pašauktam į karinę tarnybą baimė pati savaime nėra visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam, pabėgėlio apibrėžimo prasme. Šaukimo į armiją vengiantis asmuo nėra pabėgėlis, jeigu vienintelė dezertyravimo ir vengimo būti pašauktam į armiją priežastis yra ta, kad jam nepatinka karinė tarnyba arba jis bijo dalyvauti mūšyje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo aiškinimai, kad į valstybę (duomenys neskelbtini) jis negali grįžti, nes jam gali tekti atlikti karinę prievolę bei jis gali būti išsiųstas į regioną (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti bei nepakankami prieglobsčiui suteikti. Savo pasakojimuose pareiškėjas nenurodė jokių faktų dėl individualaus persekiojimo ir nenurodė realios grėsmės pagrindo. Teismas nurodė, kad pagal valstybės (duomenys neskelbtini) įstatymus į karinę tarnybą šaukiami valstybės (duomenys neskelbtini) piliečiai (vyrai) nuo 18 iki 27 metų. Pareiškėjui už trijų savaičių sukaks 27 metai, dėl ko jam išnyks pareiga atlikti karo prievolę. Be to, kaip matyti iš byloje esančiame kariniame biliete padarytų įrašų, nuo karo prievolės atlikimo pareiškėjas visą laiką dėl sveikatos būklės buvo atleidžiamas, o kitas patikrinimas numatytas 2007 m. spalio 17 d., kai jam jau bus suėję 27 metai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis gali būti išsiųstas į regioną (duomenys neskelbtini), yra tik prielaidos ir tokia informacija negali būti laikoma objektyvia. Be to, prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole yra nurodyta, kad pareiškėjas gyventi valstybėje (duomenys neskelbtini) nenori, nes maža alga. Teismas nurodė, kad byloje nėra patikimų ir konkrečių duomenų, liudijančių apie pareiškėjui gresiantį persekiojimą jo kilmės šalyje, todėl nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnį ir papildomą apsaugą pagal to paties įstatymo 87 straipsnį. Teismas taip pat nurodė, kad, pareiškėjui nesuteikus pabėgėlio statuso, pagrįstai nuspręsta jį įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalis).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekis išvengti privalomosios karo prievolės atlikimo nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Tačiau pareiškėjas ne šiaip siekia išvengti karo prievolės, o nenori kariauti regione (duomenys neskelbtini), nes visuotinai žinoma, kad valstybės (duomenys neskelbtini) kariuomenė regione (duomenys neskelbtini) pažeidinėja humanitarinę teisę. Už vengimą atlikti humanitarinę teisę pažeidžiančią karo prievolę jam grėstų baudžiamoji atsakomybė, nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus jis grįžtų į valstybę (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės pagal vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 66.1 punktą laikomos persekiojimu ir yra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko, tikėdamasis gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, čia gyveno, turėdamas vizą, o baigiantis jos galiojimui, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį motyvavo tuo, kad nenori grįžti į valstybę (duomenys neskelbtini) dėl baimės būti pakviestam tarnauti armijoje ir būti išsiųstam į regioną (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos išleistame „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove“ yra nurodyta, kad baudžiamojo persekiojimo ir bausmės už dezertyravimą ar vengimą būti pašauktam į karinę tarnybą baimė pati savaime nėra visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam, pabėgėlio apibrėžimo prasme. Šaukimo į armiją vengiantis asmuo nėra pabėgėlis, jeigu vienintelė dezertyravimo ir vengimo būti pašauktam į armiją priežastis yra ta, kad jam nepatinka karinė tarnyba arba jis bijo dalyvauti mūšyje. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas nuo karinės tarnybos valstybėje (duomenys neskelbtini) buvo atleistas dėl sveikatos būklės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, remdamasis argumentais, išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas. Pats pareiškėjas nenurodė bei atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) valstybėje, kurios pilietis jis yra, galėtų grėsti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 86 straipsnis).
Pareiškėjui nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo suteikti papildomos apsaugos, numatytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui valstybėje (duomenys neskelbtini) galėtų grėsti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje 1 dalyje numatyti smurtiniai veiksmai ir kiti jo teisių pažeidimai.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, netinkamai įvertinęs pareiškėjo nurodomas priežastis bei išsamiai neištyręs ir nenustatęs, ar pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja individualaus persekiojimo grėsmė. Apelianto teigimu, pareiškėjui grįžus į valstybę (duomenys neskelbtini) grėstų persekiojimas už vengimą atlikti karinę prievolę nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus jis grįžtų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas vengė karinės tarnybos. Iš įrašų jo kariniame biliete akivaizdu, kad pareiškėjas periodiškai lankėsi šauktinių įskaitą tvarkančioje institucijoje ir dėl sveikatos būklės būdavo pripažįstamas tik iš dalies tinkamu karinei tarnybai, nustatant kitą patikrinimo datą. Dėl šios priežasties pareiškėjas nebuvo šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą, todėl neturėjo pagrindo jos vengti. Pareiškėjo nurodomos išvykimo iš kilmės šalies priežastys yra aiškiai išgalvotos, realaus persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo jis nepateikia. Byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš valstybės (duomenys neskelbtini) išvyko ne dėl persekiojimo baimės, o dėl ekonominių priežasčių, todėl jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą vertintinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.