Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-403-70-06

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-06-29
Bylos Nr.: P-403-70-06
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Pravieniškių

Kategorijos

66.3pavadinimo nepavyko patikrinti
66.4pavadinimo nepavyko patikrinti
66.5pavadinimo nepavyko patikrinti
66.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P6-70/2006Procesinio sprendimo kategorija 66.3; 66.4; 66.5; 66.11(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-1691/2005 pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2005-04-08 Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimą ir 2005-05-02 Kalėjimų departamento sprendimą dėl jam paskirtos nuobaudos (papeikimo). Skunde pareiškėjas nurodė, jog jam nuobauda paskirta už tai, kad jo išvaizda buvo netvarkinga, t.y. jis nenusiskuto barzdos. Kadangi nėra teisės akto, kuris asmenį prievarta verstų kiekvieną dieną skusti barzdą ar ūsus, pareiškėjo manymu, toks reikalavimas pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnį, Lygių galimybių įstatymą, Civilinio kodekso 2.25, 2.26 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, nurodydamas, kad nuobauda V. R. paskirta pagrįstai, nes pareiškėjas 2005-04-05 buvo sulaikytas kontroliniame praleidimo punkte Nr. 3 dėl netvarkingos išvaizdos - neskustos barzdos. Įstaigos direktoriaus 2004-12-31 įsakymo Nr. 1/07-170 „Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi” 1.10 punktas nustato, kad nuteistasis privalo nešioti tvarkingą šukuoseną ir būti nusiskutęs barzdą bei ūsus, su šiuo įsakymu pareiškėjas supažindintas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 11 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatyta, jog 2005-04-08 nuteistajam V. R. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu pareikštas papeikimas už tai, kad jis 2005-04-05, 9.50 val., sulaikytas įstaigos kontrolinio praleidimo punkto Nr. 3 laiptinėje dėl netvarkingos išvaizdos - buvo nenuskutęs barzdos (b.l. 24). Savo skunde pareiškėjas iš esmės neneigė, jog 2005-04-05 buvo nenusiskutęs barzdos. Pareiškėjo motyvai, jog nėra tokio teisės akto, kuris asmenį prievarta verstų kiekvieną dieną skusti barzdą ar ūsus, kad toks reikalavimas pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnį, Lygių galimybių įstatymą, Civilinio kodekso 2.25, 2.26 straipsnius, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, įvertinti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atlieka bausmę pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, todėl jo atžvilgiu taikomas Bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK). BVK 12 straipsnio l dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o 2 dalyje - jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūnų nurodymus ir įsakymus. BVK 116 straipsnyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigose nustatoma vidaus tvarka, nuteistieji pasirašytinai supažindinami su savo teisėmis, pareigomis ir draudimais. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymo Nr. 1/07-170 „Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi” 1.10 punktas nustato, kad nuteistasis privalo nešioti tvarkingą šukuoseną ir būti nusiskutęs barzdą bei ūsus (b.l. 32-33). Nustatyta, jog su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas (b.1.41). Teismas nurodė, jog BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, viena iš jų - papeikimas (1 punktas). Šių nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką ir jų galiojimą reglamentuoja BVK 143 straipsnio 7 ir 10 dalys. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo tvarka pažeista nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo veiksmai, paskiriant nuobaudą pareiškėjui, teisėti.

III.

Apeliaciniu skundu V. R. prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą patenkinti, panaikinant 2005-04-08 jam paskirtą nuobaudą. Apeliantas remiasi Europos kalinimo taisyklėmis No R(87)3 ir BVK 110 straipsniu, kuriame nėra nurodymo skustis barzdą kiekvieną dieną. Apelianto teigimu, teismas neįsigilino į jo skundo esmę ir reikalavimus, neteisingai išaiškino BVK 12 straipsnį. Apeliantas nurodo, jog pagal mokymo priemonę „Bausmių vykdymo teisė” (autorius Gintaras Švedas) neteisėto nurodymo ar įsakymo nevykdymas nesudaro pareigos pažeidimo (163 puslapis). Jei nuteistasis abejoja bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymo ar įsakymo teisėtumu (ir nėra galimybės tai išsiaiškinti), jis turi teisę jį apskųsti bausmių vykdymo įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo apsiskutęs, įsakymą įvykdęs, tačiau buvęs nubaustas. Skunde rėmėsi lygiateisiškumo principu, numatytu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje. Apeliantas pažymi, jog pagal BVK 5 straipsnį nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas ar pareiga. Apeliantas teigia, jog barzdą ir ūsus jis turi teisę auginti kaip nenuteistas asmuo, nes kitaip būtų pažeistas Lygių galimybių įstatymas. Pareigūnų įsakymai turi būti pagrįsti teisės aktais. Todėl, jeigu BVK 110 straipsnyje nėra nurodymo, draudžiančio auginti barzdą, ūsus, ilgus plaukus, taip pat įsakymo skustis (barzdą ir t.t.) kiekvieną dieną, jis įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apeliantas teigia, jog pagal minėtos mokymo priemonės 39 puslapį Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymo Nr. 1/07‑170 1.10 punktas yra niekinis, neturi teisinės galios, nes nėra tokio Lietuvos Respublikos įstatymo, kuris įpareigotų vyrą kiekvieną dieną skustis ar kirptis kas savaitę ar mėnesį (toks įstatymas pažeistų pasirinkimo laisvę). Skunde nurodoma, jog pagal Europos kalinimo taisyklių, kurias Ministrų Komitetas priėmė 1987 m. vasario 12 d., rekomendacijos No R(87)3 priedą, 21 taisyklę sveikatos sumetimais ir siekiant, kad kaliniai gerai atrodytų bei išsaugotų savigarbą, turi būti užtikrinamos galimybės tinkamai prižiūrėti plaukus ir barzdą bei vyrams reguliariai skustis. Tokiu būdu, nėra jokių apribojimų, draudimų, įpareigojimų, įsakymų, kalbama tik apie subjekto savigarbą, teises ir laisvę pasirinkti, kaip atrodyti (tai atitinka BVK 5, 6, 7 straipsnius bei BVK komentarą). Apeliantas prašo panaikinus 2005 m. liepos 11 d. teismo sprendimą, jį priėmusią teisėjų kolegiją nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir bylą perduoti iš naujo ištirti kitai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai, nes nušalintina kolegija neįvykdė jo reikalavimų, šališkai ištyrė jo skundą, pažeisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 4, 6, 81 straipsnius, 86 straipsnio 1 bei 3 dalis, 87 straipsnio 2 dalies 4 punktą (nenurodyti norminiai teisės aktai, draudžiantys vyrui auginti barzdą, ūsus ir žandenas, arba verčiantys vyrą kiekvieną dieną apsiskusti), to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 dalies 3 ir 4 punktus. Apeliantas teigia, jog palikus galioti jam paskirtą nuobaudą, pataisos įstaigos direktoriui suteikiama teisė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, užsiimti teisės aktų leidyba.

Atsiliepimas

Pravieniškių 2-ieji pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsiliepime teigiama, jog pareiškėjas nebuvo verčiamas, jam tik primintas direktoriaus įsakymo reikalavimas būti tvarkingam. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir Kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” 13, 14 punktuose numatyta, kad nuteistieji pagal nustatytą grafiką turi praustis dušuose ne rečiau kaip vieną kartą per septynias dienas, periodiškai kirptis ir skustis. Atsakovė nurodo, jog savo darbe vadovaujasi Europos kalinimo įstaigų taisyklių, priimtų Ministrų komiteto 1987 m. vasario 12 d., nurodymais, pagal kuriuos kalinių asmeninės higienos skatinimas turi būti pirmaeilis ir suprantamas kaip esminis pataisos elementas bei įpročių ugdymas. Atsakovės manymu, reikalavimas nešioti tvarkingą šukuoseną, nusiskusti barzdą, ūsus, žandenas neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams. Atsiliepime nurodoma, jog neaišku, kurį Civilinio kodekso 2.25 straipsnio punktą jie pažeidė, nes su nuteistuoju nebuvo atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai, nebuvo atlikta jokia intervencija į jo kūną. Apeliantas nutyli Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 1 punkto nuostatą “taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais”, mini Konstitucijos 22 straipsnį, nesukonkretindamas, koks padarytas pažeidimas, bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nors kaip pažeista V. R. teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, neaišku. Nuteistasis remiasi humanizmo principu, tačiau neaišku, koks, jo manymu, BVK 7 straipsnio punktas pažeistas, t. y. kaip vykdant bausmę buvo siekiama nuteistąjį V. R. kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (1 punktas) arba kokie su nuteistuoju buvo daromi medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo tyrimai (2 punktas). Savo skunde nuteistasis remiasi Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 punktu, tačiau, kaip nurodo atsakovas, jie turėjo teisę jam priminti, kad jis privalo laikytis BVK 12 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų. Atsiliepime teigiama, jog V. R. visada renkasi konfliktinį elgesio būdą, manipuliuoja savo teisumu ir siekia įvairiais būdais įrodyti savo subjektyvią tiesą, vedinas tam tikrų ambicijų ir siekdamas asmeninių tikslų.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

skundžiamas atsakovo nutarimas yra pagrįstas: byloje surinktais įrodymais (tarnybiniais pranešimais ir pareiškėjo paaiškinimais (b.l.25-30)) nustatyta, kad pareiškėjas 2005-04-05 įvykdė Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje galiojančių Nuteistųjų elgesio taisyklių pažeidimą, t.y. buvo sulaikytas kontroliniame punkte netvarkingos išvaizdos – nenusiskutęs barzdos ir prasegiotais viršutiniais rūbais. Už šį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą pareiškėjui 2005-04-08 įstaigos vadovo nutarimu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių pažeidimo faktą, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neneigė, kad buvo nesiskutęs barzdos, todėl jo teiginiai apeliaciniame skunde, kad įstaigos direktoriaus įsakymu nustatytas taisykles įvykdė tinkamai – “apsiskuto“, bet vis tiek buvo nubaustas, vertinami kritiškai ir atmetami kaip nepakankami paneigti priešingai liudijančių įrodymų visumai;skundžiamas atsakovo nutarimas yra teisėtas. Kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymo ,,Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi“ turinio, 1.10 punkte įtvirtinta taisyklė įpareigoja nuteistuosius nešioti tvarkingą šukuoseną ir būti nusiskutusiems barzdą ir ūsus.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2004-12-31 įsakymas ,,Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi“ priimtas neperžengiant įstatymo suteiktos kompetencijos ribų ir nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo ginčijama taisyklė, reikalaujanti skųstis barzdą ir ūsus prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, saugantiems nuteistųjų teises. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė sistemiškai įvertinusi bei išaiškinusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2, 10, 12, 116 straipsnių nuostatas.

Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Sprendžiant, ar konkretus elgesio laisvės apribojimas yra teisėtas, taikytinas bendrasis teisinis proporcingumo principas, pagal kurį individo teisės gali būti apribotos, jeigu to reikalauja viešasis, t.y. visos visuomenės, interesas ir ne daugiau kiek yra būtina šio intereso apsaugai. Teisėjų kolegija nusprendė, kad draudimas nuteistiesiems nešioti barzdą ir ūsus bei reikalavimas būti tvarkingiems yra pagrįstas būtinumu tiksliai ir operatyviai identifikuoti asmenį kontroliuojant nuteistųjų judėjimą ir elgesį įstaigos viduje bei visuomenės interesu, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo asmuo išeitų į laisvę turėdamas tinkamus socialinius įgūdžius. Šis draudimas nepažeidžia proporcingumo principo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad juo neleistinai pažeidžiamos pareiškėjo asmeninės teisės.

V.

2006 m. sausio 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškime pareiškėjas teigia, kad priimdamas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesilaikė teisingumo principo, ABTĮ 81 straipsnio. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas neišreikalavo iš atsakovo teisės akto, kuris suteiktų atsakovui teisę nustatyti papildomus apribojimus nuteistiesiems, neišreikalavo teisės akto, kuris draustų vyrui auginti barzdą, ūsus ir žandenas, todėl šališkai išnagrinėjo bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad administracinis aktas (taisyklės), kurių pagrindu jam skirta nuobauda, prieštarauja Konstitucijai, kurioje reglamentuota kieno kompetencijoje yra leisti įstatymus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pažymėta, ar įstaigos direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1/07-170 neprieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Teigia, kad bet koks neteisėtas pareigūno įsakymas yra prievarta, kas įstatymais yra draudžiama, dėl barzdos, ūsų, aprangos stiliaus jam negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Pastebi, kad Europos žmogaus teisių teisme buvo nagrinėtos bylos dėl draudimo tikintiems kaliniams auginti barzdas bei tvirtina, kad būdamas pusantros paros nesiskutęs jis nepažeidė jokių įstatymų taisyklių, nes tokių taisyklių nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes teisėjai pažeidė Konstitucijos 5 straipsnį, teisėjų priesaiką vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytas naujas kaltinimas, kad pareiškėjas 2005 m. balandžio 5 d. buvo sulaikytas kontroliniame punkte ne tik nenusiskutęs barzdos, bet ir su prasegiotais viršutiniais rūbais. Teigia, kad tai yra jo šmeižtas, nes tokio kaltinimo nebuvo, dėl jo nesprendė ir Kauno apygardos administracinis teismas. Nurodžius tokį kaltinimą buvo pažeista ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis, nes apeliaciniame procese visai nebuvo užsiminta apie prasegiotus viršutinius rūbus. Be to, mano, kad toks naujas kaltinimas užkerta jam kelią kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, pareiškėjas nebesupranta už ką jis buvo nubaustas. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartis suklastota, nes nei jis, nei jo advokatė apie naują kaltinimą dėl prasegiotų viršutinių rūbų nieko nežinojo.

Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjas mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu (nes įžvelgia dokumentų klastojimą), 4 punktu (nes mano, kad teisėjams buvo padaryta įtaka), 10 punktu (nes remdamasis aukščiausiais įstatymais apsigynė dėl “barzdos” apeliaciniame teisme). Vadovaudamasis ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 7 punktu pareiškėjas nurodo, kad jo prašymo esmė – panaikinti abu kaltinimus, remiantis aukščiau nurodytais aukščiausiais teisės aktais.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes niekur nebuvo pateiktas kaltinimas dėl prasegtų rūbų, todėl nuo šio kaltinimo jis negalėjo gintis. Kadangi kaltinimas dėl prasegiotų rūbų nepatenka į minėtų taisyklių (“Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi”) 1.10 punktą, mano, kad jam pareikštas kaltinimas buvo abstraktus, o abstraktus kaltinimas turi būti panaikintas, kaip tai buvo padaryta Kauno apygardos administraciniame teisme 2005 m. balandžio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Remiantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑1691/2005 priėmė 2005 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2006 m. sausio 3 d. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas nebuvo.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, kad procesas byloje atnaujintinas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 10 punktuose nurodytais pagrindais.

Proceso atnaujinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose, buvimą pareiškėjas iš esmės sieja su tuo, kad tik susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi jis sužinojo apie tai, kad jis 2005 m. balandžio 5 d. buvo sulaikytas kontroliniame punkte dar ir dėl to, jog buvo su “prasegiotais viršutiniais rūbais”. Pareiškėjas tvirtina, kad tai naujas kaltinimas, apie kurį jis nieko nežinojo, dėl kurio negalėjo gintis, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą, įžvelgia dokumentų klastojimą bei neleistiną įtaką teisėjams.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2-4 punktai nustato, kad procesas gali būti atnaujintas esant šiems pagrindams:

“2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą”.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė 2005 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo V. R. buvo paskirta nuobauda (papeikimas), patvirtintą kopiją (b. l. 24). Šiame nutarime nurodoma, kad 2005 m. balandžio 5 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 9⁵⁰ val. KPP Nr. 3 laiptinėje buvo sulaikytas, jam pareikšta pastaba dėl jo išvaizdos ir aprangos. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis buvo nenusiskutęs barzdos ir prasegiotais viršutiniais rūbais. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, pareiškėjui jis buvo paskelbtas, nes pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad jis jam buvo paskelbtas.

Be to, byloje yra L. D. (pareigūno kuris sulaikė pareiškėją) tarnybinio pranešimo patvirtinta kopija (b. l. 26). Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad pastaba pareiškėjui buvo duota dėl jo išvaizdos ir aprangos, užsimenama apie pareiškėjo viršutinius drabužius.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje pagrįstai nurodė, jog kontroliniame punkte pareiškėjas buvo sulaikytas dėl netvarkingos išvaizdos – nenusiskutęs barzdos ir prasegiotais viršutiniais rūbais. Šis teismo nutartyje nurodytas teiginys yra paremtas paminėta bylos medžiaga. Atitinkamai, atsižvelgiant į paminėtą, bei tai, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su 2005 m. balandžio 8 d. nutarimu dėl nuobaudos jam paskyrimo ir šiame nutarime buvo nurodyta, kad jis buvo su “prasegiotais viršutiniais rūbais”, nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nes apie pareiškėjo manymu naują aplinkybę (dėl prasegiotų viršutinių rūbų) pareiškėjas buvo informuotas dar iki bylos nagrinėjimo teisme, t. y. paskelbiant pareiškėjui skundžiamą nutarimą. Kadangi pareiškėjas buvo informuotas apie paminėtą aplinkybę, teismai įvertino, ar pareiškėjas padarė 2005 m. balandžio 8 d. nutarime nurodyto atsakovo direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1/07-170 1.10 punkto pažeidimą ir ar dėl to jam pagrįstai ir teisėtai skirta nuobauda, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo tvirtinimu, jog dėl paminėtos aplinkybės nežinojimo buvo pažeista jo teisė į gynybą, kad jam buvo pareikštas naujas kaltinimas.

Kaip matyti iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų turinio, proceso atnaujinimas šiuose punktuose nurodytais pagrindais galimas tik tuo atveju, kai atitinkami pažeidimai (dokumentų suklastojimas, nusikalstami šalių ar teisėjų veiksmai ir kt.) yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatytas nei dokumentų klastojimo faktas, nei nusikalstama šalių ar teisėjų veika. Todėl pagrindo atnaujinti bylą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2005 m. lapkričio 8 d. nutartį (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomus argumentus dėl teisės normų netinkamo taikymo bei atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes (pareiškėjas neginčija, kad jo sulaikymo metu jis buvo 1,5 paros nesiskutęs, gavęs pastabą nusiskuto), neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžių įrodymų, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje būtų padaręs esminį materialinės teisės normų taikymo pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje pateiktu sisteminiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2, 10, 12, 116 straipsnių aiškinimu. Remiantis šiuo aiškinimu, bausmės vykdymo institucija įstatymu yra įgaliota nustatyti įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus, tame tarpe nuteistųjų elgesio taisykles, nustatančias elgesio laisvės apribojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o pagal šio straipsnio 3 dalį už nustatytų pareigų, tame tarpe ir pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nagrinėjamu atveju pareiga būti nusiskutusiam barzdą ir ūsus buvo nustatyta Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr, 1/07-170 “Dėl nuteistųjų elementarių elgesio ir savitarpio pagarbos taisyklių laikymosi” 1.10 punkte, t. y. teisės akte nustatančiame tvarką pataisos įstaigoje. Su šiomis taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje padaryta išvada, kad ši pareiga atitinka proporcingumo principą. Taigi atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu nėra pagrindo.

Pareiškėjas neįrodė kitų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A14-1691/2005.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas