Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-267-716/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
II-267-716/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00953-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-267-716/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00953-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,nedalyvaujant UAB „V. a.“ atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „V. a.“ atstovo J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. vasario 6 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. vasario 6 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl eismo įvykio 2018 m. vasario mėn. 5 d. apie 16.50 val. Gariūnų gatvėje, Vilniuje, kurio metu apgadinti automobiliai „NISSAN“ ir „DAF“.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „V. a.“ atstovo J. K. 2018 m. balandžio 4 d. skundas dėl minėto 2018 m. vasario 6 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo.

Šalies argumentai

Skunde nurodoma, jog 2018 m. kovo 28 d. Lietuvos - Vokietijos UAB „V. a." (toliau Pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus AVPK, Kelių policijos valdybą (toliau Nutarimą priėmusi įstaiga) su prašymu suteikti informacijos apie 2018 m. vasario 5 d. Vilniuje, ties Gariūnais įvykusį eismo įvykį, kurio metu ant važiuojamosios dalies nukrito laidas ir apgadino dvi transporto priemones Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė DAF priklauso Pareiškėjui. 2018 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas iš Nutarimą priėmusios įstaigos gavo pranešimą, kad buvo atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. 07-18-9465959, kuris 2018 m. vasario 6 d. nutarimu buvo nutrauktas. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta per 1-ą dieną nuo įvykusio įvykio, t. y. neatlikus jokio tyrimo. Buvo apsiribota vien tik faktinių aplinkybių konstatavimu. Administracinio nusižengimo bylą tyręs pareigūnas net nebandė aiškintis kam priklausė įvykio priežastimi buvęs radijo ryšio laidas. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad transporto priemonių valdytojai būtų pažeidę kelių eismo taisykles, kas galimai būtų sąlygoję eismo įvykio kilimą, vadinasi pagrindine eismo įvykio bei transporto priemonių apgadinimo priežastimi buvo kliūtis kelyje - netinkamai įrengtas bei nepažymėtas radijo ryšio laidas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą tyręs pareigūnas turi visus teisinius įgaliojimus ištirti ir nustatyti kam priklauso nurodomas radijo ryšio laidas. Atitinkamai nustačius nurodomo radijo ryšio infrastruktūros savininką, administracinio nusižengimo bylą tyręs pareigūnas galėjo įpareigoti ryšio įrangos savininką pašalinti nurodomą kliūtį kelyje, ją pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba kitokiais būdais užtikrinti saugų automobilių eismą. Taip pat akcentuotina tai, kad įvykio vietoje yra likęs dar vienas laidas, kuris yra nepažymėtas jokiais įspėjamaisiais ženklais bei kelia didelį pavojų eismo saugumui. Kelio važiuojamoje dalyje esanti kliūtis (laidas) yra didžiulė grėsmė eismo saugumui, galinti sukelti kur kas skaudesnes pasekmes nei automobilio apgadinimas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylos teisena administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-18-9465959 nutraukta nepagrįstai. Atitinkamai 2018 m. vasario 6 d. Nutarimas Nr. ROIK:07-18-9465959 turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos tyrimas atnaujintas siekiant išsiaiškinti kas yra laido savininkas bei siekiant užtikrinti, kad likęs kitas laidas važiuojamoje kelio dalyje nebekeltų grėsmės eismo saugumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir UAB „V. a.“ atstovo J. K. skundo netenkinti. Nurodo, kad atvykę į įvykio vietą Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai ir specialiųjų tarnybų darbuotojai negalėjo nustatyti kam priklauso perdavimo linija. Didžiausia tikimybė, kad tai yra radijo taško (laidinio radijo) linija. Perdavimo linija, einanti virš važiuojamosios dalies yra iš dviejų laidų iš kurių vienas nutrūko. Perdavimo linijos stulpai niekaip nepažymėti, kai kur tarp stulpų yra tik po vieną laidą. Nustatyti, kas yra linijos savininkas, nėra galimybės. Radijo taškas, VšĮ „Teleradijo kompanija HANSĄ" yra bankrutavusi nuo 2017 m. birželio 22 d. Pažymėtina, kad iki šiol linija yra netvarkyta, nutrūkęs laidas neatstatytas, tai leidžia teigti, kad linijos savininko nėra.

Motyvuojamoji dalis

UAB „V. a.“ atstovo J. K. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamame 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime nurodyta, kad 2018 m. vasario mėn. 5 d. apie 16:50 val. Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas apie Gariūnų gatvėje, Vilniuje, įvykusį eismo įvykis. Atvykę į nurodytą vietą Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai rado apgadintus krovininius automobilius „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. R., ir „NISSAN NV 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. P.. R. R. paaiškino, kad važiavo Gariūnų gatve link Lazdynų, pirma eismo juosta apie 45 km/h greičiu. Išgirdo pašalinį garsą, sustojo ir pamatė, kad ant automobilio stogo kabo metalinis laidas. G. P. nurodė važiavęs Gariūnų gatve link Kauno, trečia eismo juosta ir pajuto kaip ant automobilio nukrito nutrūkęs laidas. Tuo metu priešinga kryptimi važiavęs krovininis automobilis taip pat kliudė ir nusitempė tą patį laidą. Betempiamas laidas apgadino automobilį „NISSAN“. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir atvyko elektros tinklų atstovai, kurie nustatė, kad tai yra ne elektros perdavimo laidas, o greičiausiai senas ir nenaudojamas radijo taško laidas. Kas yra jo savininkas, neaišku. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad automobilių „DAF“ ir „NISSAN“ apgadinimai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. Tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos (b. l. 10).

Teisme apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad važiuojant į Kauno pusę artėjo sankryžos link. Virš važiuojamosios dalies kabėjo du ryšio kabeliai. Vienas iš jų nupuvo ir krito. Kabelis nukrito tiesiai ant jo vairuojamo automobilio. Jis sustojo. Laidas nutrūko jo pusėje, o kitoje kelio pusėje liko kaboti. Priešinga kryptimi važiuojanti vilkikas užkabino laidą ir šį vilko. Dėl to buvo padaryta daug žalos: sužalotas liudytojo automobilis, pats vilkikas, nupjauti medžiai. Jis gavo draudimą, nes mašina drausta „Casco“ draudimu. Draudimo bendrovė vertino įvykį kaip „Force majore“, nes įvykio aplinkybės nenumatomos. Laidas nukrito dėl nusidėvėjimo, kabėjo kokių 8 m aukštyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 16 val. 50 min. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Griūnų g. nukritęs elektros laidas apgadino automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir krovininį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą į pareigūnus kreipėsi automobilio NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. P., paaiškino, kad važiuojant Gariūnų gatve link Kauno ant jo vairuojamo automobilio nukrito elektros laidas kuris apgadino jo vairuojamą automobilį. Priešinga kryptimi važiuojantis vilkikas taipogi kliudė laidą ir jį nutraukė. Vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. R. paaiškino, kad važiuodamas nuo Kauno link Lazdynų, Gariūnų gatvėje išgirdo pašalinį garsą, sustojęs pastebėjo, kad nutraukė elektros laidą ir apgadino savo vairuojamą vilkiką. Eismo įvykio metu taip pat apgadintas medis (nupjovė elektros laidas). Atvykę elektros tinklų atstovai paaiškino, kad tai yra greičiausiai senas ir nenaudojamas radio taško laidas, kam priklauso neaišku (b. l. 10A).

Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 12) matyti automobilių, medžio ir laido padėtis po įvykio. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 13) matyti užfiksuoti transporto priemonių „NISSAN“ ir „DAF“ apgadinimai, kurie užfiksuoti ir fotonuotraukose (b. l. 24, 26, 28-30).

R. R. tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. maždaug 15.30 val. DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo link Lazdynų, Gariūnų gatve, išgirdo pašalinį garsą, sustojo ir pamatė, kad ant stogo kabo metalinis laidas, kuris apgadino mašiną (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas“ eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo įvykio metu judant transporto priemonei ir tempiant nukritusį laidą buvo apgadinti du automobiliai, padaryta žala gamtai, dėl ko akivaizdžiai įvyko eismo įvykis.

Galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baigtinį administracinių nusižengimų sąrašą ir administracinių nusižengimų teisenos principus. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad administraciniu nusižengimu pripažįstama kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (5 straipsnio 1 dalis). Pagal administracinių nusižengimų kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (2 straipsnio 3 dalis). Tokios įstatymo nuostatos suformuoja esmines administracinių nusižengimų teisenos galimybes, t. y. būtinybę išaiškinti kodekse asmens veikos padarymo metu uždraustą veiką kaip administracinį nusižengimą ir nustatyti jos požymius, tame tarpe veiką padariusio asmens kaltę.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis kaip įrodymų visuma pripažįsta, kad dėl kilusio eismo įvykio nėra padarytas jos administracinis nusižengimas. Už svetimo turto, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą) atsakomybė pagal administracinių nusižengimų kodeksą galima tik neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims (423 straipsnio 1 dalis). Už administracinių nusižengimų kodekse nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus atsakomybė eismo dalyviams galima tik esant jų kaltei (417 straipsnio 8 dalis).

Teisme apklaustas vienas iš eismo dalyvių vairuotojas G. P. parodė, kad nukritus kabeliui ant jo vairuojamo automobilio jis sustojo, o daug žalos buvo padaryta dėl priešinga kryptimi važiavusio (pareiškėjui priklausančio) vilkiko, kuris užkabino laidą ir šį vilko. Tyrimo metu apklaustas vilkiko vairuotojas R. R. nurodė, kad išgirdęs pašalinį garsą sustojo ir pamatė, kad ant jo vairuoto automobilio stogo kabo metalinis laidas, kuris apgadino mašiną. Tokios eismo dalyvių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vairuotojų veikoje nėra kaltės dėl pasekmių. „Nissan“ automobilio vairuotojas nukritus laidui sustojo nedelsiant ir savo veikimu žalos nesukėlė, o „DAF“ vairuotojas nors ir sukėlė žalą savalaikiai nesustabdydamas automobilio, tačiau nėra dėl to kaltas, nes nesielgė tyčia žalingai, neprivalėjo ir negalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti administracinių nusižengimų kodekse numatytų padarinių, nes nukritusio ant stogo laido iškart pamatyti negalėjo. Abu vairuotojai neprivalėjo ir negalėjo numatyti, kad kabantis virš važiuojamosios dalies laidas nukris būtent jiems pravažiuojant kelio ruožą toje zonoje. Tokiu būdu, nesant jokių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų pažeidimų požymių vykdyti teiseną pagal šį kodeksą nėra pagrindo, dėl ko priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. vasario 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimas nustatyti ir išaiškinti ant važiuojamosios kelio dalies nukritusio laido savininką, taip pat siekis pašalinti grėsmę eismo saugumui dėl likusio įvykio vietoje kito kabančio laido - negali būti tenkinami vykdant administracinių nusižengimų teiseną. Dėl eismo saugumo ir laido savininko pareiškėjas turi teisę kreiptis į įvykio vietos, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Nei Kelių eismo taisyklės, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normos nenumato pareigos turto savininkams prižiūrėti ir rūpintis turtu taip, kad nekiltų grėsmė ir nebūtų daroma žala kitiems asmenims, jų teisėms ir teisėtiems interesams. Visi klausimai dėl žalos, padarytos pareiškėjo turtui, atlyginimo turi būti sprendžiami taikant civilinės atsakomybės principus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

UAB „V. a.“ atstovo J. K. skundo netenkinti ir 2018 m. vasario 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas