- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- A-438-980-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Energetikos tiekimo bazė“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-32718.
Pareiškėja skunde nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, nes atsakovas neturėjo teisės areštuoti turtą dėl to, kad turto akto surašymo dieną mokesčių mokėtojui nebuvo žinomi patikrinimo akto rezultatai, mokestinės prievolės dydis, be to, atsakovas taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą - turto areštą, nesant teisėtam pagrįstam pagrindui, t.y. nenurodžiusi aplinkybių dėl kurių yra pagrįsta rizika, kad mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisė mokesčių administratoriui areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Atsakovo teigimu, Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Šiuo atveju Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. rugsėjo 13 d. pradėjo ir 2006 m. spalio 31 d. baigė UAB „Energetikos tiekimo bazė" mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą patikrinimą. Mokesčių administratoriaus pareigūnai nustatė, kad šio patikrinimo metu numatoma priskaičiuoti apie 11000000 Lt mokesčių. 2006 m. spalio 31 d. surašius patikrinimo aktą papildomai buvo apskaičiuota 26869592,01 Lt mokėtinų mokesčių ir delspinigių. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnį mokestinio patikrinimo metu nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčio pastabas dėl patikrinimo akto. Anot atsakovo, kadangi turto arešto akto surašymo dieną (2006 m. lapkričio 3 d.) sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo priimtas, turto arešto aktas buvo surašytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi (patikrinimo metu). Atsakovo teigimu, atsiliepimo pateikimo dieną sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo taip pat dar nebuvo priimtas.
Atsakovas akcentavo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis tiesiogiai numato, kad mokesčių administratorius atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus, todėl Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį, bei patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu pritaikė vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – 2006 m. lapkričio 3 d. areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio vertė - 1158729 Lt ir automobilius, kurių bendra vertė - 505000 Lt (viso areštuoto turto vertė -1663729 Lt). Kaip nurodė atsakovas, mokesčių administratoriui netaikant mokesčių mokėtojui apribojimų disponuoti turimu turtu, mokesčių mokėtojas turi galimybę bet kuriuo metu perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir, žinoma, bet koks turto perleidimas apsunkina arba netgi padaro neįmanomu patikrinimo metu apskaičiuotų sumų išieškojimą. Atsakovo nuomone, tokį pavojų pagrindžia faktas, kad patikrinimo metu yra nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, o dalis mokesčių buvo apskaičiuoti taikant turinio viršenybės prieš formą nustatymo metodą.
Atsiliepimas
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. UAB „Energetikos tiekimo bazė" patikrinimo metu taikant turinio viršenybės prieš formą principą papildomai buvo apskaičiuota 26852288,19 Lt. Taigi, atsakovo manymu, pareiškėjos nesąžiningumą ir pagrįstą riziką, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, pagrindžia ta aplinkybė, kad mokestinio patikrinimo metu bendrovė žinodama apie numatomus priskaičiuoti mokesčius didžiausios vertės nekilnojamąjį turtą apsunkino hipoteka. Šiuo atveju išieškojimas iš įkeisto turto mokesčių administratoriaus naudai yra ne tik apribotas, bet ir neįmanomas be įkaito turėtojo leidimo. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovo areštuoto bendrovės turto vertė -1663729 Lt neužtikrina visos patikrinimo aktu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos - 26869592,01 išieškojimo, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojo turto areštuojama tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, jog mokesčių administratorius patikrinimo metu apskaičiuodamas fizinių asmenų pajamų mokestį, apmokestinamąjį pelną konstatavo 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo, 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, 2001 m. gruodžio 24 d. Pelno mokesčio įstatymo, pažeidimus. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį, bei patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu ir pritaikė vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – 2006 m. lapkričio 3 d. areštavo bendrovės nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio vertė 1158729 Lt ir automobilius, kurių bendra vertė 505000 Lt (viso areštuoto turto vertė -1663729 Lt).
Teismo nuomone, Mokesčių administravimo įstatymas suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnį, mokestinio patikrinimo metu nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą bei į mokesčio pastabas dėl patikrinimo akto. Kadangi turto arešto akto surašymo dieną (2006 m. lapkričio 3 d.) sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebuvo priimtas, turto arešto aktas buvo surašytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalimi (patikrinimo metu). Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 6 dalį mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad yra pagrįsta rizika, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir šią aplinkybę pagrindžia faktas, kad patikrinimo metu buvo konstatuotos mokesčių vengimo, mokesčių mokėtojo nesąžiningumo aplinkybės. Pareiškėja nors ir nurodo, kad turi pakankamai daug nekilnojamojo turto ir lėšų mokestinės nepriemokos, apskaičiuotos patikrinimo metu, apmokėjimui, tačiau realaus turto, kuriuo būtų galima užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimą, bendrovė nenurodė. Pagal įmonės pateiktą balansą bendrovės didžiausią turto dalį sudaro po vienerių metų gautinos sumos - 44449204 Lt, tačiau šios lėšos negali užtikrinti mokestinės nepriemokos išieškojimo, kadangi didžioji jų dalis (suteikta paskolų už 38467951,46 Lt) įmonei bus pradėtos grąžinta tik nuo 2011 m., o galutinio grąžinimo terminas 2035 m. Be to, paskolos sutarties šalys yra laisvos modifikuoti paskolos santykius (pvz. pratęsti įvykdymo terminus). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-32718 pripažino pagrįstu ir teisėtu.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 95 straipsnis numato mokesčių administratoriaus teisę taikyti mokesčių mokėtojui priklausančio turto areštą, kaip mokestinės prievolės užtikrinimo būdą.
Šios mokesčių administratoriaus teisės realizavimo pagrindai ir tvarka nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje, todėl sprendžiant šį administracinį ginčą būtina vadovautis nurodytu Mokesčių administravimo įstatymo straipsniu.
Iš atsakovo atsiliepimų teismui matyti, jog kaip pagrindą taikyti turto areštą pareiškėjai priklausančio turto atžvilgiu (2006 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktas Nr. 14-28-32718) jis nurodo Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį, kadangi atliekant pareiškėjos UAB „Energetikos tiekimo bazė“ patikrinimą nustatyta mokesčių įstatymų pažeidimų bei nustatyta, jog UAB „Energetikos tiekimo bazė“ siekia išvengti realaus mokesčių išieškojimo (mokestinio patikrinimo metu pareiškėja, žinodama apie numatomus apskaičiuoti mokesčius didžiausios vertės turtą apsunkino hipoteka)
Atvejus kai atliekamo patikrinimo metu gali būti taikomas areštas mokesčių mokėtojo turtui numato Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalis. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre arba mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).
Pareiškėja, ginčydama atsakovo 2006 m. lapkričio 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-32718 iš esmės nurodo du pagrindinius argumentus. Visų pirma, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog šio turto arešto akto surašymo metu dar nebuvo žinomi mokestinio patikrinimo rezultatai, antra, teigiama, jog turto arešto akto surašymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra duomenų, kad pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo neteikti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.
Dėl pareiškėjos teiginio, jog ginčijamo turto arešto akto surašymo metu dar nebuvo žinomi mokestinio patikrinimo rezultatai, konstatuotina, kad jau minėta Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, areštuoti mokesčių mokėtojo turtą būtent patikrinimo metu, o ne tik jau baigus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą ar priėmus sprendimą dėl šio akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad vykstant patikrinimui bei dar nepriėmus atitinkamo sprendimo dėl šio patikrinimo rezultatų, atsakovas neturėjo teisės areštuoti pareiškėjai priklausančio turto.
Taip pat nepagrįstas yra ir pareiškėjos teiginys, kad nei turto arešto akto surašymo metu, nei šiuo metu nėra duomenų, jog pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio bei su juo susijusių sumų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog minėtą pareiškėjos teiginį paneigia tai, kad jis, jau vykstant mokestiniam patikrinimui (patikrinimas buvo pradėtas 2005 m. rugsėjo 13 d. ir baigtas 2006 m. spalio 31 d., b.l. 14) savo didžiausios vertės turtą (žemės sklypą, esantį Smilčių g. 57. Palangoje) apsunkino hipoteka AB „Sampo bankas“ naudai (b.l. 66-67). Tokiu būdu galimas patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio turto mokesčių administratoriaus naudai tapo apribotas bei neįmanomas be pareiškėjos kreditoriaus AB „Sampo bankas“ leidimo (Civilinio kodekso 4.192 – 4.196 straipsniai). Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrįsta rizika, jog pareiškėja jai priklausančio turto gali netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio bei su juo susijusių sumų, t. y. atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsirado Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant patikrinimo metu galima areštuoti mokesčio mokėtojo turtą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ apeliacinį skundą atmesti
Nutartis neskundžiama.