Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. F. (J. F.), jo gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas - aukštasis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. vasario 8 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str., - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. F. 2019 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas – 1,78 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), viešoje vietoje, bendrabučio, esančio(duomenys neskelbtini), - 5 (penkto) aukšto virtuvėje ir koridoriuje, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino peiliu D. V. ir kitiems asmenims fiziniu susidorojimu, peilį nukreipė į D. V. ir grasino „papjauti, užmušti“, tokiais savo bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamas J. F. parodė, kaltės nepripažįsta, ten ne jis buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. F. parodė, kad nuolatos gyvena bendrabučio kambaryje, esančiame, (duomenys neskelbtini). Su savo kaimynais nebendrauja, beveik nieko nepažįsta. 2019 m. gegužės 29 d., buvo savo kambaryje, nieko ypatingo papasakoti apie minėtą dieną negali. Visą dieną buvo namuose, o būdamas namuose išgėrė - 0,5 litro butelį alaus. Atsimena, kad savo kambaryje miegojo, kai atėjo policijos pareigūnai, kurie jį pažadino. Policijos pareigūnai jam nieko nepaaiškino ir pristatė į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę. Jokių konfliktų su savo kaimynais neturėjo, prieš tai ir minėtą dieną nekonfliktavo ir niekam negrasino. Iš kur koridoriuje atsirado peilis nežino (b. l. 76-77, 86).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad visas konfliktas kilo dėl jo atėjimo, smarvės, sėdėjimo virtuvėje. Paprašė išeiti iš virtuvės, nes nebuvo įmanoma gaminti. Jis kaip savininkas, o visi kiti niekas, jis čia gali sėdėti kiek nori. Žodis už žodžio ir jis taip, kaip sėdėjo, pas jį buvo obuolys, nematė, kad ten peilis. Su juo ginčijosi ir jis puolė su tuo peiliu. Pradėjo rėkti, atbėgo jos vyras, N. vyras. Jos vyras jam išmušė ar atėmė peilį, numetė jį. Čia jau antras kartas buvo, pirmą kartą nekvietė policijos. Jis suplėšė drabužius, su peiliu grasino. Neseniai kitai kaimynei grasino, jau ji kvietė policiją. Kol važiavo policija, kaltinamasis nuėjo namo, pasiėmė dar vieną peilį. Sužinojęs, kad atvažiuoja policija, jis namo išėjo. Suvaidino, kad jis labai sergantis, vaikščioti negali. Jis nėra sergantis. Jis čia atsisėdęs vaidina. Pirmą kartą jis suplėšė drabužius, o antrą kartą jis kaip puolė, jau išsigando. Savaitės skirtumas tarp tų dviejų įvykių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena kaimynas vardu J., kurio pavardės nežino. J. gyvena antisanitarinėse sąlygose, suneša į savo kambarį iš šiukšliadėžės visokius daiktus, nesiprausia, dėl to iš pastarojo kambario sklinda labai nemalonus kvapas bei veisiasi blakės, tarakonai, blusos. Visi kaimynai bandė gražiuoju susitarti su J., po to, skundėsi į įvairias instancijas, bet J. nieko neklausė. Neseniai visi kaimynai darė dezinfekciją, visi sutiko apmokėti už J. butą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė įleisti į savo butą dezinfekciją atliekančius darbuotojus. Dėl šių priežasčių su J. dažnai kyla konfliktai. 2019 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 50 min., nuėjo į - 5 (penkto) aukšto bendro naudojimo virtuvę. V. J. gėrė alų. J. pareiškė pretenzijas dėl pastarojo gyvenimo būdo. J. supyko, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, tapo agresyvus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu J. ištraukė peilį. Iš kur konkrečiai J. ištraukė peilį nepastebėjo. Tai buvo vidutinio dydžio virtuvinis peilis su rudos spalvos rankena. J. šaukė, kad ją "papjaus" ir pradėjo judėti link jos laikydamas peilį ištiestoje rankoje. Matydama koks J. yra agresyvus labai išsigando ir pagalvojo, kad pastarasis tikrai gali įvykdyti savo grasinimus ir ją nužudyti. Pradėjo šaukti, todėl į virtuvę atbėgo jos vyras M. V., kuris iš J. rankos išmušė peilį ir peilį išmetė į koridorių. Iškarto skambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo laiku J. pagrasino, kad visus "papjaus", nubėgo į savo kambarį ir iš ten grįžo su kitu peiliu. Kaip atrodė - 2 (antras) peilis nurodyti negali, kadangi neįsižiūrėjo, nes tuo metu skambino į policiją. Kai tik J. pasirodė su - 2 (antru) peiliu ir išgirdęs, kad skambinama policijai bei pamatęs, kad koridoriuje susirinko kaimynai, J. greitai apsisuko ir pasislėpė savo bute. Operatorei nurodė, kad kaimynas peiliu užpuolė jos vyrą M. V., kadangi išsigando, kad J. jos vyrui gali kažką blogo padaryti. Atvykus policijos pareigūnams J. buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai koridoriuje rado peilį, kurį turėdamas rankoje J. grasino ją nužudyti. Įvykį galėjo matyti kaimynai: L. A., N. R. (b. l. 13-16, 18-20).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. R. parodė, kad žino dėl ko iškviesta. Kai ėjo iš buto, išgirdo kaip virtuvėje V. kvietė vyrą. Kai ji kvietė vyrą, F. išėjo iš virtuvės. K. D. vyras nuėjo, J., F. numetė peilį su ruda rankena. Tada girdėjo, kaip rėkė D., o kas ten vyko nematė. Teismui, pagarsinus liudytojos parodymus, duyotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patviurtino.

Liudytojos N. R. parodymai, kad iš matymo pažįsta kaimyną J. iš - 122, buto. 2019 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 50 min., būdama bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje išgirdo, kad virtuvėje jos kaimynė D. V. šaukėsi pagalbos. D. V. išbėgo iš virtuvės į koridorių, o pastarajai iš paskos ėjo kaimynas J. rankoje laikydamas peilį. J. necenzūriniais žodžiais keikė D. V.. Tuo pačiu laiku iš - 125, buto išbėgo kaimynas M. V., kuris pribėgo prie J. ir pastarajam iš rankų išmušė peilį. Peilis liko gulėti ant grindų. Kas buvo vėliau ji nematė, kadangi grįžo į savo butą. Vėliau matė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Iš J. rankų išmuštas peilis buvo vidutinio dydžio su rudos spalvos rankena (b. l. 25-26).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. A. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, išgirdo šauksmą iš virtuvės. Šaukė kaimynė D., ji kvietė savo vyrą, šaukė vardu “M.“. Atbėgo, pamatė F. su peiliu, pastarasis vijosi paskui D. V.. Nuėjo į savo kambarį. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinus liudytojos tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Liudytoja parodė, kad matė, kad būtent peilį laikė rankoje, buvo 5-7 metrų atstumu. Tiksliai negali pasakyti kokioj rankoj laikė peilį. Pas juos bendra virtuvė, jeigu J. F. pastabą daro, pvz., kad jis nešvarus, iškart už peilio griebiasi.

Liudytojos L. A. parodymai, kad gyvena bendrabučio tipo name, esančiame(duomenys neskelbtini). Gyvena - 5 (penktame) aukšte. Iš matymo pažįsta J. F., kuris yra keistoka asmenybė, kadangi visai savęs neprižiūri, veda asocialų gyvenimo būdą. Kartą J. F. ją be jokios priežasties buvo griebęs už rūbų. Kiek žino J. F. su kaimynais turėjo konfliktinių situacijų, kadangi yra agresyvus žmogus. 2019 m. gegužės 29 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, būdama savo bute išgirdo triukšmą sklindantį iš bendrojo naudojimo koridoriaus. Atidarius buto duris, prie bendrojo naudojimo virtuvės pamatė kaimynę D., kurios pavardės nežino. D. bėgo nuo J. F. kartodama savo vyro M.vardą. Kaip suprato D. bėgo iš bendrojo naudojimo virtuvės, o paskui pastarąją ėjo, artėjo kaimynas J. F., kuris rankoje laikė peilį. Kurioje rankoje J. F. laikė peilį ir kaip peilis atrodė nurodyti negali, kadangi blogai atsimena ir koridoriuje buvo tamsoka. Netrukus iš buto išbėgo D. sutuoktinis M., kuris iš J. F. rankų išmušė peilį. Peilis nukrito ant koridoriaus grindų, prie ten esančio lango. J. F. nuėjo į savo butą, o eidamas rusiškai sakė žodžius: „papjausiu, užmušiu“. Kam buvo skirti nurodyti žodžiai nežino. Tada uždarė savo buto duris ir daugiau nieko nebematė (b. l. 33).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad nežino dėl ko iškviestas. Teismui, vadovaujantis LR BPK 276 str., pagarsinus liudytojo tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojo A. J. parodymai, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 21 val., dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką, kai iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bendrabutyje kaimynas grasino peiliu savo kaimynei. Atvykus nurodytu adresu į jį kreipėsi pareiškėja D. V., kuri paaiškino, kad prieš keletą minučių J. turėdamas rankoje peilį grasino pastarąją nužudyti ir savo kėsinimų neįvykdė dėl to, kad pastarosios vyras M. V. išmušė peilį iš kaimyno rankų. Apžiūrėjus bendro naudojimo aukšto koridorių, koridoriaus dešinėje pusėje, priešais tualeto duris buvo pastebėtas peilis su rudos spalvos rankena. Siekiant išsaugoti įrodymus peilis buvo paimtas. Pareigūnams atvykus J. F. buvo užsibarikadavęs savo bute. Pareikalavus atrakinti buto duris J. F. reikalavimų nevykdė, tačiau po kelių minučių J. F. atidarė buto duris ir iš buto išėjo. J. F. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (b. l. 35-36).

2019 m. gegužės 29 d., nukentėjusiosios D. V. protokolas - pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. apie 20 val. 50 min., bendrabučio, esančio(duomenys neskelbtini), - 5 (penkto) aukšto bendro naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto metu kaimynas J. griebė peilį, šaukė kad „papjaus“ ir laikydamas peilį ištiestoje rankoje pradėjo artintis link pareiškėjos. Labai išsigando, kad J.įvykdys savo grasinimus, todėl pakvietė savo vyrą M. V., kuris išmušė peilį iš J.rankų. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams (b. l. 5-7).

2019 m. gegužės 30 d., įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta, aprašyta, fotografuota įvykio vieta, o būtent bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), - 5 (penkto) aukšto patalpos: bendro naudojimo virtuvė, koridorius (b. l. 9-11).

2019 m. gegužės 30 d., reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjams liudytojas A. J. pateikė tyrimui reikšmingą daiktinį įrodymą - pirminės įvykio vietos apžiūros metu paimtą peilį (b. l. 48-49).

2019 m. gegužės 30 d., daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas - 2019-05-30, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas daiktinis įrodymas - peilis (b. l. 50-51).

2019 m. gegužės 29 d., asmens blaivumo testas Nr. 32167, kuriuo kaltinamajam J. F. buvo nustatytas - 1,78 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 89).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį

Šioje byloje kaltinamajam J. F. pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Teismų praktikoje pažymima, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys 2K-242/2011, 2K-54-222/2017).

Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys atitiko tokią teismų praktikoje pateiktą tiek įžūlaus elgesio, tiek grasinimo sampratą. Nukentėjusioji D. V. nurodė, kad kilus konfliktui, J. F. puolė ją su peiliu. Jai pradėjus šaukti, atbėgo jos vyras, kuris iš J. F. rankų išmušė peilį (b. l. 179). Liudytoja N. R. patvirtino, kad išgirdo, kaip nukentėjusioji kvietė vyrą, kaltinamasis išėjo iš virtuvės, kurioje vyko konfliktas ir pamatė, kaip kaltinamasis numetė peilį su ruda rankena (b. l. 179). Liudytoja L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie bendro naudojimo virtuvės pamatė bėgančią D. (nukentėjusiąją), kuri bėgo kartodama savo vyro vardą, o paskui ją ėjo ir artėjo kaltinamasis J. F., kuris rankoje laikė peilį. Netrukus išbėgęs nukentėjusiosios vyras išmušė iš J. F. rankų peilį. J. F. eidamas link savo buto, rusų kalba sakė žodžius – „papjausiu, užmušiu“. (b. l. 33). Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atvykus į įvykio vietą, koridoriaus dešinėje pusėje, priešais tualeto duris buvo pastebėtas peilis su rudos spalvos rankena, kuris, siekiant išsaugoti įrodymus, buvo paimtas (b. l. 35-36). Liudytojas apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo šiuos parodymus patvirtino. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios protokolu – pareiškimu (b. l. 5-7), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 9-11), daiktų apžiūros protokolais (b. l. 48-49, 50-51), bei kita rašytine bylos medžiaga.

Taigi, įvertinus aptartus duomenis, yra akivaizdu, kad J. F. elgėsi agresyviai, jam turint rankoje peilį ir juo grasinant nukentėjusiajai, peilį nukreipiant į ją, akivaizdu, kad toks kaltinamojo poelgis vertė bijoti, jog dėl tolesnių grasinančiojo asmens veiksmų, gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko bendro naudojimo virtuvėje ir koridoriuje, matant liudytojams N. R., L. A.. Taip pat pažymėtina, kad į koridorių galėjo patekti ir kiti asmenys, taip pat įvykį galėjo matyti ir kiti kaimynai, todėl šiuo atveju koridorius buvo vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius nusikalstamus padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog J. F. pagrįstai inkriminuotas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis anksčiau yra teistas (b. l. 55) už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, administracine tvarka baustas (b. l. 59-60), nedirbantis (b. l. 61), senyvo amžiaus, laikotarpiu nuo 2007-05-27 iki 2007-06-04, gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), tačiau 2019-08-23, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-298/2019, nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. F. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl pastarajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 70). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 89) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas pažymi, jog iš visų BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių geriausiai BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įgyvendins būtent prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė. Tokia išvada darytina todėl, jog ši bausmė pasireiškia tam tikros kontrolės taikymu, t. y. net ir likdamas laisvėje kaltinamasis patirs realius apribojimus, dėl kurių vykdomo turės nuolat bendradarbiauti su probacijos tarnyba. Todėl teismas, nenukrypdamas nuo prokuroro siūlomo bausmės termino, skiria kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kartu per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 str.1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (3 mėnesiais ir 26 dienomis) ir paskirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitomas J. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 29 d. 21.15 val. iki 2019 m. gegužės 30 d. 11.15 val. (b. l. 87,91) (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Peilis, prie - 2019-05-30, apžiūros protokolo, ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu (nutarimu) pagal Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003659, saugojamas Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio, esančio Buivydiškių g. 20, Vilnius, daiktų saugojimo saugykloje (b. l. 52-53) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

2) Laikmena - CD diskas, 1 egz., su Bendrojo pagalbos Centro Vilniaus skyriaus - 2019-06-12, raštu Nr. 41D(V)-1111, pateiktu tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22476-19, reikšmingu garso įrašu, prie - 2019-06-13, apžiūros protokolo, saugoma voke prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-22476-19– paliktina saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. F. (J. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su 2019-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (3 mėnesiais ir 26 dienomis) ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribijomo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti J. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 29 d. 21.15 val. iki 2019 m. gegužės 30 d. 11.15 val. (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Peilį, prie - 2019-05-30, apžiūros protokolo, ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu (nutarimu) pagal Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003659, saugojamas Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio, esančio Buivydiškių g. 20, Vilnius, daiktų saugojimo saugykloje (b. l. 52-53) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2) Laikmeną - CD diską, 1 egz., su Bendrojo pagalbos Centro Vilniaus skyriaus - 2019-06-12, raštu Nr. 41D(V)-1111, pateiktu tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22476-19, reikšmingu garso įrašu, prie - 2019-06-13, apžiūros protokolo, saugoma voke prie baudžiamosios bylos Nr. 01-1-22476-19 – palikti saugoti prie bylos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.