Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimo P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. U. už tai, jog šis 2007 m. vasario 1 d., apie 9 val. prie V. Mačernio g. 13-ojo namo čiupo P. K. už kaklo, nubrozdino veidą, taip įžeidžiamai kibdamas prie žmogaus ir pažeisdamas viešąją tvarką ir, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, sudėtį.

II.

Atsikirsdamas į apeliacinį skundą, P. U. prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog jis viešosios tvarkos nepažeidė, nukentėjusiojo nesmaugė, supjaustyti padangų negrasino. Pažymi, jog liudytojas G. I. parodė, jog jis iki pečių juostos buvo nukentėjusiojo mašinoje, tačiau kad būtų nukentėjusįjį smaugęs – jis nematė, to nematė ir kita liudytoja A. R., kuri pažymėjo, jog mačiusi jį tik priėjusį prie nukentėjusiojo automobilio. Be to, liudytojas G. I. parodė, jog matė P. K. po 2-3 val. ir ant jo veido matė vieną įbrėžimą, tuo tarpu pats nukentėjusysis teigė buvus du įbrėžimus, be to, G. I. su nukentėjusiuoju yra bendradarbiai, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 174 straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, tokiam pažeidimui inkriminuoti būtina nustatyti: pirma, ar asmuo atliko nedideliu chuliganizmu pripažįstamus veiksmus; ir antra, ar tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip galima spręsti iš skundžiamo nutarimo motyvacijos, teismas, atsižvelgęs į specialisto išvadą dėl P. U. sužalojimo, liudytojų G. I., A. R., V. B. parodymus, nukentėjusiojo paaiškinimus, padarė išvadą, jog P. U. jam inkriminuotus nedidelio chuliganizmo veiksmus prieš P. K. atlikęs (taip pat pripažino, jog incidentas vyko iš asmeninių paskatų), tačiau nenustačius būtino tokio pažeidimo sudėties elemento – viešosios tvarkos pažeidimo, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nedidelio chuliganizmo yra pasisakęs, jog ATPK 174 straipsnio dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, o tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, taip pat nėra būtina ir tai, kad konkrečiu momentu viešoje vietoje būtų pašalinių žmonių. Tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Tokiu atveju kaltininkas viešąją tvarką pažeidžia netiesiogine tyčia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-73/06, Nr.N1-1280/2007).

Plungės rajono apylinkės teismas padarė išvadą, jog viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo sutrikdyta, nes incidentas vyko 9 val. ryte, apie 100 metrų atstumu nuo parduotuvės, žmonių gatvėje nebuvo, necenzūriniai žodžiai išsakyti nebuvo, triukšmas gatvėje nesukeltas, incidentas vyko iš asmeninių paskatų. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad incidentas (jeigu toks ir buvo) vyko taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 100 metrų nuo parduotuvės ir apie 30 metrų nuo autobusų stotelės, vienoje pagrindinių miesto gatvių, vienas incidento dalyvis buvo sužalotas taip, jog prireikė medikų pagalbos, įvykį vienokiu ar kitokiu momentu stebėjo net trys pašaliniai asmenys, kas neabejotinai rodo, jog tokie veiksmai (santykių aiškinimasis sužalojant kitą žmogų) nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles. Atsižvelgus į tai ir esant kitoms būtinoms, tokiam pažeidimui kvalifikuoti nustatytinoms, aplinkybėms, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog kito asmens veido subraižymas - laikytinas veiksmu, sutrikdžiusiu kitų asmenų rimtį ir viešąją tvarką, todėl Plungės rajono apylinkės teismo padaryta priešinga išvada yra nepagrįsta. Be to, necenzūrinių žodžių nesakymas šiuo atveju veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, nes ATPK 174 straipsnyje pateiktas pavyzdinis ir nebaigtinis sąrašas veiksmų, kurie galėtų būti laikyti nedideliu chuliganizmu.

Pažymėtina, jog P. U. neigiant pažeidimą iš esmės ir nesant neginčijamų įrodymų dėl jo konkrečių veiksmų P. K. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai priėjo išvados, jog pats nedidelio chuliganizmo įvykis nekelia abejonių. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. G. I. paaiškinime Institucijai nurodė, jog matė, kaip prie P. K. priėjo P. U., atidarė dureles ir pasilenkęs įkišo galvą į P. K. automobilį, vėliau sutikęs P. K. pamatė, jog jam perbrėžtas žandas. Paties konflikto esmės jis nežino ir nematė, ar būtent P. U. perbrėžė veidą. Analogiškus parodymus asmuo davė ir teisme, papildomai nurodydamas, jog matė nukentėjusiojo perbrėžtą išilgai veidą ir raudoną kaklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal patį nukentėjusįjį, P. U. jo kaklo nespėjo sugriebti, todėl kliudė tik žandą. Liudytoja apklausta A. R. parodė, jog nematė, kaip P. U. stengėsi sugriebti už kaklo P. K., be to, ir subraižytu veidu nukentėjusiojo ji nemačiusi. Liudytojas V. B. incidento tokio, kokį teigia buvus nukentėjusysis, taip pat nematė, tik parodė, jog matė besiginčijančius asmenis. Taigi matyti, jog nebuvo nei vieno liudytojo betarpiškai stebėjusio visą incidentą, be to, kaip teisingai pažymėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojas G. I. su nukentėjusiuoju yra bendradarbiai, tačiau kitas liudytojas - V. B., kaip paaiškėjo teismo posėdyje, su P. U. yra pažįstami. Remtis vien tik nukentėjusiojo paaiškinimu apie įvykio aplinkybes - klaidinga pozicija, nes jis yra visgi suinteresuotas asmuo procese, o apie pažeidimo įvykio buvimą administracinio teisės pažeidimo byloje buvo galima spręsti tik pagal įvykį mačiusių asmenų, kuriuos teismas apklausė liudytojais, parodymus, kurie, kaip nustatyta, iš esmės neatskleidžia padaryto pažeidimo. Kitų duomenų, leidžiančių objektyviai vertinti 2007 m. vasario 1 dienos įvykio aplinkybes, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į viešosios teisės šakose taikomą principą, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog Plungės rajono apylinkės teismas ėmėsi visų priimtinų priemonių tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, 2007 m. balandžio 19 d. nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistu papildant jo motyvaciją argumentais, jog bylos medžiaga nėra pakankama konstatuoti, kad P. U. atliko nedidelio chuliganizmo veiksmus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. U. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 200 litų, sumokėtų advokatei Jovytai Piekienei už atsiliepimo surašymą. Nagrinėjau atveju pasakytina, jog išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris nenumato galimybės asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl ir panašių Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normų taikymas šiuo atveju negalimas. Pažymėtina, jog tokia administracinių teismų praktika suformuota jau 2003 metais (žr. Administracinių teismų praktika Nr.4, psl. 270).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

P. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atmesti.

Nutartis neskundžiama.