- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-711-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34569-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- UAB „Mokilizingas”
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „Mokilizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Mokilizingas” pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., V. K., antstolis R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas UAB „Mokilizingas” kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti skolininko R. K. turto dalį sutuoktinės V. K. gaunamose pajamose. Pareiškime nurodė, kad antstolis R. K. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/00403 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18372-599/2011 dėl 316,90 Eur skolos išieškojimo iš R. K. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė V. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „Cgates“, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo nustatyti, kad 1/2 dalis šių pajamų priklauso skolininkui R. K..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, skolininko sutuoktinė, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Tvirtino, kad vyksta jų santuokos nutraukimo procesas, kurio metu jie susitarė skolas mokėti kiekvienas asmeniškai. Visos skolos įgytos iki santuokos. Su sutuoktiniu jau dveji metai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, bendro turto neturi. Ji viena augina jų sūnų, sutuoktinis neprisideda prie vaiko išlaikymo, neskiria jokių pajamų. Šiuo metu uždėtas areštas jos pajamoms. Jai ir jo nepilnamečiam vaikui per mėnesį nelieka net minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pajamų. Mano, kad sutuoktinis pats turi mokėti savo skolas, nes jau dveji metai kaip nieko nepadeda ir nebendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi UAB „Mokilizingas” pareiškimo netenkino. Teismas atsižvelgė į skolininko sutuoktinės atsiliepimo argumentą, kad ji su skolininku bendro ūkio neveda jau dvejus metus. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad R. K. ir V. K. 2015-10-16 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civ. bylos Nr. 2-43239-862/2015 ). Pareiškime nurodė, kad nuo 2013 metų kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo laikytas nepaduotu, pareiškėjams nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutuoktiniai nuo 2013 metų bendro ūkio neveda, todėl laikė nesant pagrindo taikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Teismas pripažino, kad suinteresuoto asmens V. K. gaunamas darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, į kurią negali būti nukreipiamas sutuoktinio asmeninių skolų išieškojimo vykdymas. Teismas nurodė, kad priešingu atveju būtų pažeidžiami skolininko sutuoktinės bei jų nepilnamečio vaiko interesai bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „Mokilizingas” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Atskirojo skundo argumentai:
Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr.2-43239-862/2015 esančiu R. K. ir V. K. prašymu nutraukti santuoką ir jame nurodytais motyvais, nes jie nebuvo nagrinėti ir patvirtinti teismo. Šiuo metu skolininko santuokos byla nėra nagrinėjama. Byloje esantys duomenys nepatvirtina sutuoktinių tikrųjų siekių nutraukti santuoką, bet priešingai, patvirtina sutuoktinių susitarimą bei bandymą išvengti skolų mokėjimo.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18372-599/2011 dėl 536,44 Lt (155,36 Eur) skolos, 487,76 Lt (141,27 Eur) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt (20,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas nedirba, turto, kuris priklauso skolininkui ir iš kurio galėtų būti išieškoma, neturi, todėl pasiūlė išieškotojui UAB „Mokilizingas“ kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies sutuoktinės darbinėse pajamose nustatymo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. K., prašydama atmesti pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies jos pajamose nustatymo, rėmėsi tuo, kad darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, nes beveik dvejus metus su vyru negyvenanti, nevedanti bendro ūkio. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptartus argumentus dėl bendro ūkio nevedimo nepagrįstai pripažino įrodytais. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi skolininko ir jo sutuoktinės pareiškime dėl santuokos nutraukimo išdėstytais argumentais, nes pareiškimas teismo nebuvo priimtas, pareiškėjų išdėstyti argumentai nebuvo teismo patikrinti.
Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu R. K. ir V. K. santuoka nėra nutraukta, tokia byla nėra ir užvesta, jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas jų bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). V. K. nėra nepateikusi byloje duomenų, jog jos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į aptartą, teismui nebuvo pagrindo atmesti UAB „Mokilizingas” prašymo dėl skolininko turto dalies jo sutuoktinės darbinėse pajamose nustatymo.
Įstatymas numato prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau V. K. nepateikė prašymo nukrypti nuo lygių dalių principo, be to, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pagrindas sutuoktinių turto dalis nustatyti skirtingas. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo UAB „Mokilizingas” prašymas tenkintinas, nustatant, kad ½ V. K. gaunamų pajamų priklauso jos sutuoktiniui R. K. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo UAB „Mokilizingas” prašymą ir nustatyti, kad skolininkui R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ jo sutuoktinės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų darbinių pajamų.