Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-09 · Administracinė byla Nr. AS-143-60-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-09
Bylos Nr.
AS-143-60-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
L. Z., S. Š., E. B.
Trečiasis asmuo
Centrinei hipotekos įstaigai, Kelmės rajono apylinkės teismo
Administracinė byla Nr. AS143 – 60/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Z., S. Š. ir E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Centrinei hipotekos įstaigai, Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos L. Z., S. Š. ir E. B. (toliau – pareiškėjos) 2008 m. lapkričio 21 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – Teisingumo ministras) 2008 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1R-402 ,,Dėl Teisingumo ministerijos filialo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo ir pareigybių panaikinimo“ ir Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininko 2008 m. spalio 31 d. įspėjimus Nr. VD 1-6, Nr. VD 1-7, Nr. VD 1-8 dėl jų atleidimo. Pareiškėjos taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.

Pareiškėjos nurodė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių ginčijami aktai būtų vykdomi ir iki administracinės bylos išnagrinėjimo Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius būtų išregistruotas, turtas bei dokumentai perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui. Atitinkamai ginčijamus teisės aktus teismui pripažinus negaliojančiais, tokio teismo sprendimo įvykdymas pareikalautų didelių ir bereikalingų finansinių bei organizacinių kaštų. Buvusios padėties atkūrimas neabejotinai pasunkėtų. Padarytų vieningos teismų sistemos pakeitimų atgręžimas būtų komplikuotas. Kita vertus, ginčijamų aktų galiojimo laikinas sustabdymas padėtų užtikrinti viešąjį ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus. Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus paslaugų (funkcijų) teikimo užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo, laikinai sustabdant skundžiamų aktų galiojimą, yra būtinas ir objektyviai reikalingas, atsižvelgiant taip pat į esamą šio hipotekos skyriaus darbuotojų darbo krūvį. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas apribotų galimas tolimesnes pretenzijas ir teisminius ginčus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalimi pareiškėjų prašymą patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Teisingumo ministro 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1R-402 galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašo panaikinti Teisingumo ministro 2008 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1R-402 ir Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininko 2008 m. spalio 31 d. įspėjimus Nr. VD 1-6, Nr. VD 1-7, Nr. VD 1-8 dėl jų atleidimo. Teismas konstatavo, kad atsisakius priimti skundo dalį dėl prašymo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininko 2008 m. spalio 31 d. įspėjimus Nr. VD 1-6, Nr. VD 1-7, Nr. VD 1-8 dėl pareiškėjų atleidimo, šiems aktams nesukeliant pareiškėjoms tiesioginių pasekmių, reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumas šių aktų atžvilgiu nenagrinėtinas. Teismas nurodė, jog vadovaujantis ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi teismui pripažinus skundžiamą aktą neteisėtu ir panaikinus, turėtų būti atkurta padėtis, buvusi iki ginčijamo įsakymo priėmimo. Kadangi skundžiamu įsakymu nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukiama Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veikla ir panaikinamos pareiškėjų pareigybės, akivaizdu, kad buvusios padėties atkūrimas būtų pakankamai sudėtingas. Įvertinęs pareiškėjų argumentus ir esamą situaciją, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių sprendimo įvykdymas gali ženkliai pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Teisingumo ministro 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1R-402 galiojimą.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – atsakovas, Teisingumo ministerija) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį ir nepatenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamas įsakymas yra neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 232 patvirtintos Hipotekos registro vystymo koncepcijos, todėl tikslinga sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo įvertinti visas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias susiklosčiusius teisinius santykius, įvertinti skundžiamo individualaus teisės akto priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą.

2. Sprendžiant klausimą dėl institucinio hipotekos skyrių pertvarkymo, buvo padaryta išvada, kad hipotekos skyrių, esančių mažuose miesteliuose, veikla turi būti nutraukta, o jų funkcijos perduotos didžiuosiuose miestuose veikiantiems skyriams, kurie taptų pavaldūs Centrinei hipotekos įstaigai ir nebūtų laikomi Teisingumo ministerijos filialais. Sprendžiant hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo klausimą, buvo įvertintas Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiklos krūvis, išlaikymo kaštai, paslaugų poreikis. Ginčijamo įsakymo projektas buvo nusiųstas derinti Šiaulių miesto apylinkės teismui ir Kelmės rajono apylinkės teismui, bet pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Įsigaliojus skundžiamam įsakymui, trečiųjų asmenų interesai nebūtų pažeidžiami, nes jiems paslaugos būtų suteiktos prie Šiaulių miesto apylinkės teismo veikiančiame hipotekos skyriuje. Be to, numatoma, jog hipotekos skyrių paslaugos bus teikiamos elektroniniu būdu per notarą.

3. Kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus pavaldumo bei likvidavimo klausimas susijęs su aukštesnės teisinės galios teisės aktų įgyvendinimu, su 15 hipotekos skyrių veiklos nutraukimu, o po šio žingsnio numatomi tolimesni veiksmai, siekiant įgyvendinti Hipotekos registro vystymo koncepciją, ginčijamo įsakymo sustabdymas yra neadekvatus siekiamam tikslui, ir egzistuoja viešasis interesas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės bei leisti vykdyti įsakymą. Ginčo atveju teisinės padėties atkūrimas, teismui patenkinus pareiškėjų skundą, nepateisina situacijos, kai dėl individualaus teisinio ginčo Teisingumo ministrui užkertamos galimybės pagal kompetenciją vykdyti funkcijas, susijusias su nurodytos koncepcijos įgyvendinimu.

Atsiliepimas

Pareiškėjos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Apeliantas nepaneigia realios grėsmės, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

2. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nevertinamos su bylos nagrinėjimu iš esmės susijusios aplinkybės.

3. Atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismo sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų, nebūtų tinkamai užtikrinami viešasis bei trečiųjų asmenų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjos iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 1 – 11).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjoms palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, t. y. nebūtų atnaujinta Kelmės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus veikla. Galimi trečiųjų asmenų nepatogumai dėl šio hipotekos skyriaus veiklos nutraukimo būtų laikino pobūdžio ir nepateisina būtinybės užtikrinti reikalavimą. Be to, hipotekos skyrių pertvarkymas yra vykdomas šalies mastu, įgyvendinant Hipotekos registro vystymo koncepciją. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pareiškėjų patirta žala būtų atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutarties dalis naikintina, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį panaikinti.

Pareiškėjų L. Z., S. Š. ir E. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė