Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas viešaisiais darbais 6 mėnesiams viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – ją nuspręsta panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant E. R. iš A. L. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1389,32 Eur proceso išlaidų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. L. turtui pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo įvykdymo, sumažinant jo mąstą nuo 4 300 Eur iki 2 189,32 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad A. L. nuteistas už tai, jog 2020 m. balandžio 13 d. apie 14.00 val., laukuose, esančiuose ties (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. R. metu, tyčia medžio šaka sudavė vieną smūgį E. R. į galvą – tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje bei nosyje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiuo veiksmu, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis ir jo atstovė bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo skundas yra ne pagrįstas, todėl atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. A. L. nuteisimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra ginčijamas keliais aspektais. Pirmiausia, nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog net formaliai įrodymų tyrimas šioje byloje nebuvo atliktas. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, konstatuotina, kad jame atliktas įrodymų vertinimas tokių esminių trūkumų neturi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nustatant nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad apylinkės teismas būtų ignoravęs ir neaptaręs kokių nors svarbių ir esminių bylos aplinkybių, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio.

7. E. R. 2020 m. balandžio 13 d. pareiškimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininką prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo. Jame nurodė, jog 2020 m. balandžio 13 d. nuvykęs apžiūrėti jam priklausančių pasėlių, pastebėjo pamiškėje stovinti automobilį, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėtus pasėlius ir priekabą, prikrautą akmenų. Su šio automobilio vairuotojų apsistumdė. Šis vyras puolė jį ir lazda sužalojo veidą, prakirsdamas kaktą ir nosį. Šį įvykį matė – automobilyje sėdėję nepilnamečiai vaikai bei J. R.. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. balandžio 14 d. remiantis minėtu pareiškimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Iš ikiteisminio tyrimo pažymos matyti, kad visų pirma buvo priimtas pareiškimas, apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai. Įvykio vietoje apklausta J. R., neturėjo reikšmingos informacijos. Bendrojo pagalbos centro 2020 m. balandžio 13 d. 14 val. 52 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas – įrašo metu girdimas pokalbis tarp liudytojos S. R. ir centro operatorės. Sudaryta pokalbio suvesti patvirtina, jog „S. R. pranešė, kad užpuolė vyriškį (jos tėvą E. R.) laukuose, sumušė, trenkė iš kažkokio laužto medžio ar kažko ir praskėlė nosį, kaktą, tačiau greitoji nereikalinga, buvo atvažiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“.

8. Pastebėtina, kad 2020 m. balandžio 28 d. vyriausiojo tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, jog 2020 m. balandžio 16 d. A. L. pats kreipėsi su pranešimu, kuriame nurodė, kad jis 2020 m. balandžio 13 d. apie 13.30 val. važiavo savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba į parduotuvę, kartu važiavo du jo nepilnamečiai vaikai, privažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo riboženklį, pamiškėje pamatė akmenų krūvą, privažiavęs iki krūvos, į priekabą įsidėjo akmenų, baigus krauti akmenis, atėjo agresyviai nusiteikęs vyras, – stvėrė už rūbų ties krūtine, puolė pagriebęs pagalį, tačiau A. L., taip pat paėmė pagalį, mosikuodamas juo ir traukdamas atgal pargriuvo, o atsistojęs pastebėjo nubrozdinimą vyro kairioje kaktos pusėje ir ant nosies.

9. Iš 2020 m. gegužės 26 d. pranešimo apie įtarimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad A. L. padarė uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pranešta, jog jis įtariamas tuo, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14 val. laukuose konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. R. metu, tyčia, rasta medžio šaka, sudavė vieną smūgį pastarajam į galvą, tuo padarė odos nubrozdinimus kaktoje bei nosyje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. 2020 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. L. parodė, kad nukentėjusysis stvėrė abejomis rankomis už striukės ties krūtine ir papurtė, kad nuo žemės pasikėlė medinę šaką / pagalį, kad trenkė į abi rankas, bet jis taip pat, nuo žemės pasiėmė surastą medinį pagalį / šaką ir ėmė mosikuoti, bet eidamas atbulas pargriuvo, o atsikėlęs pastebėjo, kad nukentėjusiojo kakta ir nosis nubrozdinta.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką, akistatos bei apžiūros protokolus, specialisto išvadą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas įrodymų turinys, jų vertinimo motyvai ir padarytos pagrįstos išvados, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. L. – tyčia medžio šaka sudavė vieną smūgį E. R. į galvą (tuo padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje ir nosyje, ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą), ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę sužalojus nukentėjusįjį. Nuosprendyje, taip pat aptarta būtinosios ginties tikimybė bei nepilnamečių liudytojų apklausos, – apylinkės teismas motyvuotai atmetė šias gynybines versijas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pasisakė dėl nuteistojo smurtinio pobūdžio veiksmų vertinamo, todėl gynėjo versija, kad nukentėjusysis nebuvo puolamas, motyvuotai atmesta.

11. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais ikiteisminio tyrimo metu duotais bei teisiamajame posėdyje ištirtais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais rėmėsi, t. y. iš 2020 m. balandžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. balandžio 13 d. nuo 17.20 val. iki 17.31 val. buvo atlikta E. R. apklausa, kurioje jis nurodė, kad 2020 m. balandžio 13 d. apie 14 val. iš namų važiavo pas draugą, pravažiuodamas pro savo rapsų pasėlių laukus pamatė laukuose stovinti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurioje nubuvo sukrauti akmenys. Nuėjęs prie minėto automobilio vairuotojo paklausė, ką daro privačioje nuosavybėje, kodėl akmenys sukrauti į priekabą, liepė iš priekabos iškrauti akmenis. Šis vyras paėmė nuo žemės pagalį ir trenkė kartą į veidą, – sužalojo, nubrozdino nosį ir kaktą. Pats netrenkė. Šį įvykį matė su juo važiavusios J. R. bei E. J.. 2020 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. R. parodė tas pačias aplinkybes, – 2020 m. balandžio 13 d. apie 14 val. vyko nuo namų aplankyti draugo, pro jam priklausančius pasėlių laukus, pamatė, kad laukuose stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paklausė, ką jis daro. Atkreipiamas dėmesys, jog šios apklausos metu E. R. parodė, jog suėmė automobilio vairuotoją abejomis rankomis už jo drabužių, ties pilvu ir jį pastūmė. Tada, vairuotojas nuo žemės pagriebė šaką / pagalį ir sudavė jam vieną smūgį į galvą.

12. 2020 m. birželio 26 d. akistatos protokolas patvirtina, jog A. L. ir E. R. susistumdė, ko pasekoje E. R. gavo vieną smūgį nuo A. L. pagaliu į galvą. E. R. kraujavo kakta, nosis buvo praskelta. Vien dėl to, kad nukentėjusysis savo pareiškime ir pirmosios apklausos metu nenurodė, jog buvo suėmęs A. L. ties pilvu ir jį pastūmė, nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais ar juos vertinti kritiškai, juo labiau, kad nėra duomenų apie tai, jog jo santykiai su A. L. būtų konfliktiški ir anksčiau.

13. Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių (smūgių lokalizacijos, jų skaičiaus, juos sudavusio asmens, tikslios įvykio vietos) yra nuoseklūs, ir išdėstyti šią išvadą pagrindžiantys motyvai: tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė 2020 m. balandžio 13 d. pareiškime, apklausiamas ne vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. balandžio 13 d. atlikta apklausa, 2020 m. gegužės 12 d. liudytojo apklausa), 2020 m. lapkričio 25 d. apylinkės teismo posėdžio metu – „paėmiau A. L. ties pilvu, kuris vėliau paėmė pagalį ir sudavė per galvą“. Apeliaciniame skunde nurodomi kai kurie nesutapimai skirtingu laiku duotuose nukentėjusiojo parodymuose įvykio aplinkybių nustatymui ir jų teisiniam vertinimui reikšmės neturi. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas byloje nepašalintas abejones privalėjo vertinti nuteistojo naudai, kad nuteistojo parodymus nepagrįstai atmetė kaip jo gynybos versiją, kad rėmėsi išimtinai nukentėjusiojo (bei liudytojų) parodymais, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl šių proceso dalyvių parodymuose esančių prieštaravimų bei neatitikimų kitiems byloje surinktiems įrodymams, yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti vien tik nesutikimu su apylinkės teismo išvadomis.

14. Kitus bylos įrodymus, apylinkės teismas atmetė kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pastebėta, kad A. L. nuo įvykio pradžios nesąžiningai nurodė, kad jis pats buvo sužalotas, bet tikėtina ir nepilnamečiui liudytojui M. J., kuris buvo paskatintas duoti neatitinkančius nustatytų bylos aplinkybių parodymus apie tai, jog įvykio metu A. L. buvo sužalotas į šoną, ir kad jis pats matė ant jo kūno dešinėje ties šonkauliais ir petimi mėlynes. Šiais nepilnamečio liudytojo parodymais apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo, nes jie prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, sutinka su teismo padaryta išvada dėl A. L. kaltės. Tai, kad apylinkės teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime negali būti ir nėra laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

16. Apeliaciniame skunde nurodomas specialistas (2020 m. balandžio 21 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė M. K., turinti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojos specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus, darbo stažas nuo 2004 m.), kurio parodymai (paaiškinimai), gynėjo nuomone, turėjo būti ištirti teisme, tai yra apklaustas specialistas. Tačiau pažymėtina, kad ir be šio specialisto apklausų, apylinkės teismui pakako duomenų nustatant nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Tik teismo kompetencijai priklauso nuspręsti, kurie iš bylos duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka asmens kaltei konstatuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymai konstatuoti specialisto išvadoje. Joje nurodyta, kad E. R. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje ir nosyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje ir tiriamojo nurodytais – laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Sužalojimų būdingų savigynai nekonstatuota. Duomenų apie griuvimą nėra.

17. Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje ištirti įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis, ir iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, patvirtina, kad nukentėjusiojo sveikata sutriko būtent dėl A. L. prieš jį panaudoto smurto. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvada yra aiški, kategoriška, padaryta remiantis byloje surinkta medžiaga, todėl jos pagrįstumas dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto nekelia jokių abejonių. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs buitinio pobūdžio konfliktas. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis, apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad konfliktavo, ginčo metu susistumdė. Fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį nustatyti byloje įvertinus nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies ir paties nuteistojo parodymus, specialisto išvadą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo daryti kitų išvadų dėl nuteistojo prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto pobūdžio ir jo padarinių, nei padarė apylinkės teismas.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neturėjo suteikti įrodomosios reikšmės liudytojų parodymams, nes nė vienas iš tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų pačio įvykio nematė. Pažymėtina, kad iš liudytojų parodymų turinio seka, kad jie 2020 m. balandžio 13 d. apie 14 val. matė, kaip E. R. priėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, matė E. R. kraujuojančia kakta ir nosimi, – abu vyrai susistumdė. Atsižvelgiant į tai, šių liudytojų parodymų pripažinimas įrodymais nelaikytini įrodymų leistinumo reikalavimo pažeidimu.

19. Šioje byloje nustatydamas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir vertindamas surinktus įrodymus, apylinkės teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apibendrindama visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šio teismo išvados dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir teismo išnagrinėtą bylos medžiagą. Vien tai, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir ,,in dubio pro reo“ (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

20. Be to, apeliaciniame skunde teigia, kad apykinkės teismas teisingumo nevykdė net formaliai, nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad apygardos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė neatlikti įrodymų tyrimo, nes įrodymai yra ištirti, o apeliacinis skundas paduotas dėl įrodymų vertinimo. Pasisakydamas baigiamosiose kalbose, nuteistojo gynėjas nenurodė, kad byloje kokios nors aplinkybės nėra ištirtos. Pagal teismų praktiką apygardos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai apylinkės teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik apylinkės teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Tokią pareigą apygardos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia. Šioje baudžiamojoje byloje paduotas apeliacinis skundas ir procese dalyvavusių asmenų baigiamosios kalbos parodė, kad esančių prieštaravimų tarp įvykio dalyvių parodymų pakartotinėmis jų apklausomis pašalinti neįmanoma, todėl apygardos teismui atlikti įrodymų tyrimą pagrindo nėra (BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai).

21. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą dėl nusikalstamų A. L. veiksmų patyrė nukentėjusysis E. R.. Patirtos išlaidos yra objektyvios ir turi būti atlygintos nepriklausomai nuo to, kaip baudžiamojo įstatymo prasme įvertinti kaltininko veiksmai. Byloje nustačius, kad A. L. sukėlė realių, nors ir nežymių, nukentėjusiojo sveikatos sužalojimų, jam kyla pareiga atlyginti civilinio ieškovo patirtas išlaidas.

22. Apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Apygardos teismas nutarė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo E. R. turėtas išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti, - konsultuojant baudžiamosios teisės klausimais, susipažįstant su skundžiamu nuosprendžiu ir apeliaciniu skundu, analizuojant teismų praktiką, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovaujant jį apygardos teisme, - yra teisinis pagrindas priteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. L. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo A. L. 2 000 Eur apeliacinio proceso išlaidų E. R..