Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžia­mą­ja by­la, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietu­­vos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltina­mas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. gruodžio 13 d., apie 17.30 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitę - seserį D. J., kurią sugriebęs ranka tampė už plaukų, du kartus trenkė jos galvą į kambaryje stovėjusią spintą, sudavė ne mažiau keturis kartus į galvos sritį ir įkando jai į nosį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo nosies dešinėje pusėje, kaklo raiščių ir raumenų patempimo.

Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. gegužės 9 d., apie 18.30 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitę - seserį D. J., kuriai ranka sudavė vieną kartą į veidą, po ko ji nukrito ant žemės, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą,

Kaltinamojo A. J. parodymais (t. 2, b. l. 64-67), kuriuose savo kaltę jis pripa­­žino visiškai. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 13 d., vakare, neblaivus grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sesers D. J. kilo konfliktas, kurio metu jis sugriebė seserį už plaukų ir pradėjo ją tampyti, tuo metu sesuo galva galėjo atsitrenkti į kambaryje buvusią spintą. Tampydamas seserį už plaukų, jis ją pargriovė ant lovos, sudavė jai keturis kartus į galvos sritį ir įkando į nosį (t. 1, b. l. 53-55, 58,59 ). Blaivumo testo kvitas patvirtina, kad A. J. 2015 m. gruodžio 13 d. nustatytas 1.21 promilės girtumas (t. 1, b. l. 43, 31). A. J. taip pat parodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. apie 17 val. grįžo į namus neblaivus, sesuo (duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti, todėl tarp jų kilo konfliktas. Jis supyko ir vieną kartą trenkė ranka į veidą, po ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant gyvatvorės (t. 2, b. l. 59-61, 65-67). Blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. J. 2016 m. gegužės 9 d. nustatytas 1.95 promilių girtumas (t. 2, b. l. 49, 39).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 13 d. apie 18.08 val. atvykę policijos patruliai į (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje nustatė, kad ant nukentėjusiosios D. J. veido matyti paviršiniai sužalojimai: įdrėskimas nosyje bei patinimas veide (t. 1, b. l. 1-4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name rastas sulaužytas stalas (t. 1, b. l. 7-17).

Specialisto išvada D. J. nustatyta odos nubrozdinimas nosies dešinėje pusėje, kaklo raiščių ir raumenų patempimas, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 26-28).

Tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. apie 20 val. atvykę policijos patruliai į (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatė, kad A. J. smurtavo artimoje aplinkoje, savo seserį, kuriai sudavė vieną kartą ranka į veidą (t. 2, b. l. 9-12).

Specialisto išvada patvirtina, kad nustačius mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė nukentėjusiajai D. J. (t. 2, b. l. b. l. 35, 38)

Nukentėjusioji D. J. patvirtino, kad ji su broliu A. J. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 13 d. į namus grįžęs neblaivus brolis pradėjo su ja konfliktuoti, konflikto metu ją sugriebė už plaukų ir pradėjo tampyti, trenkė jos galvą du kartus į kambaryje stovėjusią spintą, pargriovė ant lovos ir sudavė keturis kartus jai į galvos sritį, įkando į nosį. Dėl smūgių ji jautė fizinį skausmą, liko paviršiniai sužalojimai veide (t. 1, b. l. 34-37). Taip pat patvirtino, kad tarp jos ir brolio kilo konfliktas ir 2016 m. gegužės 9 d. 18.30 val., kai brolis į namus grįžo neblaivus. Konflikto metu brolis sudavė jai ranka į veidą, po šio smūgio ji nukrito ant žemės. Dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 42-45). Broliui ji pretenzijų neturi, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia, ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti

Liudytoja E. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) , kartu su vyru A. J., dviem vaikais ir vyro seserimi D. J.. 2015 m. gruodžio 13 d. apie 17 val., grįžęs neblaivus vyras pradėjo konfliktuoti su ja, į konfliktą jos pusėn stojo (duomenys neskelbtini) , tada vyras pradėjo konfliktuoti su savo seserimi. Jie konfliktavo viename kambaryje, o ji su vaikais buvo kitame, matė, kaip jos vyras savo seserį buvo pargriovęs ant lovos ir tampė ją už plaukų (t. 1, b. l. 40-42). Patvirtino ir tai, kad 2016 m. gegužės 9 d. apie 17-18 val., vyras A. J. grįžo neblaivus, matė, kad vyras kartu su savo seserimi išeina į kiemą, abu konfliktavo, matė kaip jie susistumdė. (duomenys neskelbtini) jai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jai trenkė ranka į veidą, tačiau ji pati to nematė, kadangi buvo nuėjusi į namus (t. 2, b. l. 48).

Informacija apie asmens duomenis patvirtina, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo (t. 2, b. l. 77-79)

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. J. kaltė padarius jam inkri­­mi­nuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta, nes savo kaltę jis pripažįsta, smurto požymiai ant nukentėjusiosios kūno yra konstatuoti teismo medicinos eksperto, o nukentėjusioji ir liudytoja E. J. patvirtino, kad ją sužalojo kaltinamasis. A. J. smurtavo prieš savo seserį, pada­rė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizi­nį skausmą, todėl jo pada­ryta nu­si­kal­sta­ma vei­ka dėl 2015 m. gruodžio 13 d. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir dėl 2016 m. gegužės 9 d. sukelto fizinio skausmo teisin­­gai kva­­lifi­kuota pagal BK 140 straips­nio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skir­­­­­ti kaltina­ma­­­­jam laisvės apribojimo bausmę. Kalti­na­­masis sutin­­ka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muo­­­­­ju įsa­­ky­­mu, sutinka su siūlomos baus­mės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 102-104).

A. J. padarė du nesunkius nusi­kal­timus (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau susi­jusius su smurtu ir tyčinius. Jo atsakomybę lengvi­nan­čia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs bau­džia­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­­džiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsa­­ko­my­bę sunki­nančia aplinkybe pripa­žin­tin­a tai, kad nusi­kalstamą veiką pa­darė būdamas apsvai­­­­­­gęs nuo narkotinių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punk­tas).

Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 80,81), nors baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 88-91), dirba (t. 2, b. l. 92), augina du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 96), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 97), tačiau padarė dvi nusikalstamas veikas, yra viena jo atsakomybė sunkinanti ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau veikos sunkių pasekmių nesukėlė, jis atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiąja, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, nes pripažintina, kad ji bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusi­kals­­­­­ta­­mų veikų darymo, nubausti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pa­­žino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriamos bausmės už nusikalstamas veikas subendrintinos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (keturios paros) (BK 66 straipsnis).

Siekiant užtikrinti nekliudomą nuosprendžio įvykdymą kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įparei­gojimas gyventi skyrium nuo nuken­­tė­ju­sio­sios – panai­kin­tinos pradėjus vykdyti įsitei­sė­ju­sį bau­džia­mąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. J. 2015 m. gruodžio 13 d.) - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl D. J. sukelto fizinio skausmo 2016 m. gegužės 9 d.) - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, A. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. (keturias paras).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įparei­go­­­jimą gyventi skyrium nuo nuken­tė­jusiosios – panaikin­ti pra­dėjus vykdyti įsiteisėjusį bau­džia­mąjį įsakymą.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reika­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.