- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2185-322/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00069-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Z., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad po savo motinos Z. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.
Pareiškime nurodo, kad jis yra A. Z. ir Z. Z. sūnus. Pareiškėjo tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė vaikai – A. Z. (pareiškėjas) ir A. Z.. Pareiškėjo tėvas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėjo motina Z. Z.. Pareiškėjo motina Z. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai (kiemo aikštelė, lauko tualetas, tvora), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Mirus Z. Z., pareiškėjas A. Z. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties palikimą priėmė, t. y. perėmė motinai priklausiusius asmeninius namų apyvokos ir buities daiktus bei jais naudojosi. Rūpinosi gyvenamuoju namu, ūkiniais ir kiemo statiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), t. y. mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. Z. pateiktu prašymu nurodo, kad atsisako jam pagal įstatymą ar testamentą priklausančios palikimo dalies. Jis žino, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnį negali atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Žino, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Nurodo, kad turto ar jo dalies valdyti nepradėjo, palikimo atsiradimo vietos notarui nepadavė pareiškimo, kad priimtų palikimą, neprašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo, nesikreipė pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl turto apyrašo sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. yra A. Z. ir Z. Z. sūnus. Tėvai A. Z. ir Z. Z. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. Z. tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina Z. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė Z. Z.. Po Z. Z. mirties liko jos palikimas: 0,1126 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktos įmokos už suvartotą elektros energiją, vartotojo kontrolės laikotarpių ir šaknelių kopijos patvirtina, kad pareiškėjas po motinos Z. Z. mirties tinkamai prižiūrėjo palikėjos turtą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus Z. Z.. Suinteresuoto asmens A. Z. prašymas patvirtina, kad jis atsisakė priimti po motinos mirties likusį palikimą. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po Z. Z. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas A. Z. po savo motinos, Z. Z., mirties priėmė jos palikimą - asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi ir prižiūri, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jos veiksmams kas nors prieštarautų, kitas Z. Z. vaikas nuo palikimo atsisakė, suinteresuoti asmenys teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Z. priėmė savo motinos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.