Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
1A-277-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51843-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
Z. P.
Advokatai
Svetlana Pronina, Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
Byla Nr. 1A-277-211/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51843-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Audriaus Cinino, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,nuteistajai A. K. ir jos gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,nukentėjusiajai Z. P. ir jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,vertėjams Rimantui Skuratovič, Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 51 MGL (1 920,66 Eur) dydžio bauda.

Iš A. K. priteista 456,17 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos bei 1 200 Eur atstovavimo išlaidų Z. P. naudai, taip pat 122,72 Eur nuostolių atlyginimui Vilniaus teritorinei ligų kasai už nukentėjusiajai Z. P. suteiktas gydymo paslaugas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu A. K. nuteista už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ji, 2017 m. spalio 6 d., apie 16.00 val. viešoje vietoje, komercinio pastato „H“ laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, smogė vieną kartą Z. P. dešiniu kumščiu į dešinę akį, po ko paėmė abiem rankom Z. P. už drabužių ir pradėjo tampyti, laikydama rankoje savo rankinuką sudavė juo Z. P. ne mažiau 6 kartų į galvos ir nugaros sritis, į kaktą ir į dešinę ranką, padarė Z. P. kaktos dešinės pusės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, kairio peties poodines kraujosruvas, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai Z. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 32 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – apeliantę pagal BK 284 straipsnį išteisinti. Nurodo su skundžiamu nuosprendžiu nesutinkanti, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, išsamiai neištyrė bylos medžiagos, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat, apeliantės teigimu, teismas buvo šališkas, be to, netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė netinkamą BK 284 straipsnio taikymą, nes teigia, kad jos veiksmuose nebuvo inkriminuoto nusikaltimo požymių. Taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso ir civilinės teisės įstatymus, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, šie esminiai pažeidimai sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

2.1. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai visą dėmesį sutelkė tik į nukentėjusiosios parodymus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad veika padaryta pažeidžiant viešąją rimtį ir tvarką ir dėl veikos kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Tai reiškia, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Apeliantės teigimu, bylos medžiaga buvo nustatyta, kad šiuo atveju nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. S., E. S., L. B., I. B., nurodę jokio triukšmo negirdėję. Vadinasi aplinkiniai į tariamus neteisėtus veiksmus niekaip nesureagavo, nepasijuto nesaugiai, jokia grėsmė jiems nekilo, neigiamos emocijos nebuvo sukeltos. Apeliantė nurodo ir tai, kad tariami veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo atlikti 2017-10-06, apie 16.00 val., kuomet pašaliniai asmenys antrame pastato aukšte nesilanko, kadangi ten įsikūrusios ADB „L“ ir kirpykla paprastai dirba iki 16.00 val. Taip pat nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad tariami veiksmai galėjo trukti mažiau nei porą minučių. Dėl tariamų veiksmų nebuvo nutrauktas pastate dirbusių darbuotojų darbas, nebuvo padaryta jokia materialinė žala, sutrikdyta normali darboviečių veikla, nebuvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, kas, pasak apeliantės, pagal teismų praktiką nevertinama viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu. Vienintelė liudytoja, davusi prieštaringus parodymus – J. B., tačiau ji įvykio nematė, jai tai nesugadino nuotaikos, nesutrikdė darbo. Jokių duomenų, kad neva apeliantės neteisėta veika, nukreipta prieš Z. P. sudarė nepatogumus kitiems žmonės ar jie buvo išgąsdinti, šokiruoti – byloje nėra. Apeliantės teigimu, teismas iškreipė minėtos liudytojos J. B. parodymus, kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad tik išgirdo riksmus, išėjus paties įvykio nematė, tad jos parodymų teismas negalėjo traktuoti kaip dalyvavimą įvykio vietoje ir įvykio matymą.

2.2. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir tyčios. Teismas nepagrįstai, nesurinkęs jokių apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų, konstatavo, kad jai esant suaugusiai ir sąmoningai, turėjo suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą viešojoje vietoje, t.y. pastate esantiems ir galintiems į pastatą patekti aplinkiniams. Tokiu būdu, pasak apeliantės, teismas rėmėsi tik prielaida, kad bet kuriuo momentu galėjo įeiti žmonės ir nepagrįstai neatsižvelgė, kad antrame aukšte, pasibaigus darbo laikui, kur tariamai vyko įvykis, savo darbo vietoje buvo tik liudytoja J. B., kuri nematė įvykio, tik girdėjo riksmus, bei kirpėja A. S., kuri taip pat nieko nematė ir nieko negirdėjo, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Apeliantė pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nei vienam liudytojui nemačius konflikto pradžios, negalima daryti išvados apie visuomenės rimties sutrikdymą, veiksmų negalima vertinti kaip asmens (mano) tyčią siekiant, demonstruoti nepagarbą visuomenei. Teigia esanti įsitikinusi, kad teismas nepagrindė jos kaltės, tik šabloniškai nurašė BK 284 straipsnio požymius, dėl jų išsamiai nepasisakęs, nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė visuomenės rimties sutrikdymas.

2.3. Skunde teigiama ir tai, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, neištyrė visų bylos aplinkybių, neišnagrinėjo, nepatikrino iš kiekvieno šaltinio gautos informacijos, nepalygino jos su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Apeliantė teigia, kad teismas jos kaltę grindė išimtinai prieštaringais, nenuosekliais nukentėjusiosios Z. F. ir liudytojos J. B. (kuri nematė įvykio) parodymais bei, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino prieštaringų, nenuoseklių Z. F. parodymų, kuomet ji iš pradžių teigė nežinojusi, dėl ko jai buvo suduoti smūgiai, vėliau jau nurodė buvus konfliktą tarp jos ir apeliantės. Taip pat teismas neįvertino, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi ir, kad ji melavo ne tik teismui, bet ir gydytojams apie savo sužalojimų mastą, siekiant didesnės neturtinės žalos priteisimo, ką patvirtino teismo ekspertė, nurodžiusi, kad galvos smegenų sukrėtimas, atsiradęs po 10 dienų yra paremtas tik subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas nevertino ir to, kad būtent nukentėjusioji turėjo motyvą ją apkalbėti, kadangi daug metų dirbo pas apeliantės vyrą buhaltere, siekė apeliantę sukompromituoti, pažeminti, šantažavo, norėjo užimti jos vyro vietą darbovietėje bei siekė išsaugoti darbo vietą ar užimti apeliantės vietą, kuomet buvo atleidžiami darbuotojai. Taip pat teismas nepašalino ir prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojos J. B. parodymų, kuomet liudytoja nurodė raminusi nukentėjusiąją apie 5 minutes, nors nukentėjusioji teigė, kad smurtas prieš ją buvo panaudotas 16.00 val., o pagal vaizdo įrašą nukentėjusioji iš pastato išėjo 16.02 val., tokiu būdu liudytojos ir nukentėjusiosios parodymai neatitinka bylos medžiagos, rodo, kad tiek liudytoja, tiek nukentėjusioji melavo. Be to, teismas nepatikrino J. B. parodymų patikimumo ir neįvertino, kad J. B. su nukentėjusiąją Z. P. yra draugės, bendrauja ilgą laiką, dėl ko yra šališkos viena kitos atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad būtent liudytoja J. B. viso proceso metu davusi prieštaringus parodymus, yra suinteresuota apšmeižti apeliantę, turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi yra apeliantės konkurentė, nes dirba ADB „L“, o apeliantė dirba UADB „G“. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpos kuriose dirba J. B., yra šalia kirpyklos patalpų, iš kurių sklinda nemalonūs kvapai, be to koridoriuje nešildoma ir būna šalta, todėl J. B., siekiant apsisaugoti nuo kvapų ir šalčio, uždarydavo patalpos duris, dėl ko, pasak apeliantės, abejotina, ar išvis galėjo girdėti riksmus. Be to, teismas netikrino J. B. parodymų, nebandė nustatyti, ar ji išvis buvo įvykio laiku išėjusi iš kabineto, ar galėjo matyti nukentėjusiąją ar apeliantę. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nei nukentėjusioji, nei neva girdėjusi riksmus ir mačiusi ant Z. P. kūno sužalojimus, liudytoja J. B., neiškvietė greitosios pagalbos, policijos pareigūnų, kurie būtų užfiksavę įvyki, neprašė kitų asmenų pagalbos. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino apeliantės ir liudytojų A. S., E. S., L. B., I. B. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad tiek jos, tiek ir liudytojų parodymai sutampa, nėra prieštaringi, yra nuoseklūs. Taip pat teismas neatsižvelgė į vaizdo įrašą „NVR_ch2_main_20171006150000_20171006160000“, kuris patvirtina pastarosios ir liudytojų parodymus, kad Z. P. išėjo rami, ne drebanti ar verkianti, su tvarkinga šukuosena, nesusivėlusi, priešingai nei minėjo J. B. ir pati nukentėjusioji. Be to, teismas nevertino, kad nukentėjusioji, neva patyrusi tokius itin stiprius sužalojimus, būtų galėjusi taip ramiai be kitų asmenų pagalbos leistis laiptais ir išeiti iš pastato. Nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas ir apeliantės prašymas liudytojomis apklausti antrajame aukšte kirpykloje tą dieną dirbusias Č. B. ir A. N., kurios priešingai nei J. B. niekada neuždaro patalpos, kurioje dirba, durų, kadangi vėdina patalpas ir galėjo girdėti triukšmą.

2.4. Skunde apeliantė nurodo įžvelgianti pirmosios instancijos teismo šališkumą, ką aptvirtina faktas, kad teismo posėdžio dieną likus kelioms minutėms iki posėdžio teisėja J. B. kalbėjosi ir įnirtingai aptarinėjo bylos aplinkybes su 2012 m. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose dirbusia teisėjo padėjėja, kuri yra nukentėjusiosios Z. P. marti (sūnaus žmona). Nurodo, kad prasidėjus teismo posėdžiui, buvo jaučiamas teisėjos priešiškumas apeliantės atžvilgiu, nepaisant visko, teisėja nenusišalino, procesą vykdė aplaidžiai, be pagrindo atmetinėjo visus apeliantės prašymus iškviesti liudytojais asmenis, galėjusius patvirtinti jos nekaltumą, nukentėjusiosios ir liudytojos J. B. motyvus ją apšmeižti, meluoti.

2.5. Skunde teigiama ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiosios naudai 456,17 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantės teigimu, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis, priteisdamas nukentėjusiajai nepagrįstą bylos duomenimis sumą neturtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priteistas nurodyto dydžio žalos atlyginimas. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad nukentėjusioji viso proceso metu melavo dėl jos patirtų sužalojimų, jų masto, dvasinių išgyvenimų, kad 2017-10-09 iki 2017-11-02 buvo nedarbinga būtent dėl patirtų sužalojimų (kraujosruvų, nubrozdinimų), neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ir iki tariamojo įvykio turėjo sveikatos problemų, kad nukentėjusioji, siekdama gauti didesnės materialinės naudos, melavo tiek teismui, tiek gydytojams. Be to, teismas netinkamai vertino teismo ekspertės J. G.-D. parodymus, kuri pabrėžė, kad galvos smegenų sukrėtimas paremtas subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais. Taip pat teismas nevertino, kad nukentėjusiosios galvos skausmai, svaigimas, ilgalaikis gydymas nuo galvos skausmo galėjo būti paaiškinimas iki įvykio buvusios ligos paūmėjimu. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pasak ekspertės J. G.-D., tikslios valandos, kada buvo padaryti sužalojimai, nustatyti negalima. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos nukentėjusiosios naudai 50 Eur kelionės į Vilnių išlaidas, nevertindamas to, kad ji galėjo naudotis viešuoju transportu. Taip pat, teismas nepagrįstai, nesiaiškindamas vaistų paskirties, priteisė 59,04 Eur už vaistus, neįvertino, kad nukentėjusiosios nurodyti vaistai, kuriuos ji neva vartojo dėl įvykio sukeltų padarinių, yra nesusiję su jos patirtais sužalojimais. Apeliantės teigimu, nepagrįstai iš jos buvo priteista ir 1 200 Eur nukentėjusiosios atstovo atstovavimo išlaidoms atlyginti, kadangi teismas nevertino to, kad byla yra nesudėtinga, tipinė, nereikalaujanti specialių teisinių žinių ar ypatingai didelių laiko sąnaudų, nedidelės apimties, neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį, į neva padarytos turtinės žalos dydį ir pobūdį, į nukentėjusiosios turtinę padėtį, į jos atstovo suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką. Taip pat apeliantė nurodo nesutinkanti ir su teismo sprendimu priteisti iš jos 122,72 Eur nuostolių atlyginimą už nukentėjusiai Z. P. suteiktas gydymo paslaugas Vilniaus teritorinei ligų kasai, kadangi teigia, jog teismas priteisdamas šią sumą, visiškai jos nemotyvavo, nepasisakė dėl jos pagrįstumo.

3. Teismo posėdžio metu nuteistoji A. K. ir jos gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti, nuteistąją išteisinti. Nukentėjusioji Z. P. ir jos atstovas su apeliaciniu skundu nurodė nesutinkantys, prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš nuteistosios nukentėjusiosios naudai atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Kaip matyti nuteistoji A. K. apeliaciniame skunde neigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą ir prašo ją išteisinti, nepadarius nusikaltimo. Apeliantė, nors ir patvirtina buvusi komerciniame pastate „H“ aptariamo įvykio metu, tačiau teigė nukentėjusiosios nemačiusi, ėjo tik į gėlių parduotuvę. Taip pat nesutinka, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, daugiausiai rėmėsi būtent nukentėjusiosios ir liudytojos J. B. parodymais.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl nuteistajai A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas, priešingai nei teigiama skunde, pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

7. Nuteistosios A. K. apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantė padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, akcentuojama, jog ji nuteista už tai ko nepadarė, kadangi smurto prieš nukentėjusiąją Z. P. nevartojo, be to, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi komercinio pastato „H“ antrame aukšte tuo metu jau nebebūna žmonių, o ir liudytojai nurodė jokio triukšmo negirdėję.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismas, pripažindamas A. K. kalta, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojais apklaustų J. B. bei policijos pareigūno parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa bei paneigia apeliantės dėstomą versiją, teismo medicinos specialisto išvada, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl aptariamo įvykio. Tokiu būdu, teigti, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik nukentėjusiosios bei liudytojos J. B. parodymais, nėra pagrindo.

9. Nors apeliantė teigia nepadariusi jai inkriminuoto nusikaltimo, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jos kaltė įrodyta. Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios A. K., nukentėjusiosios Z. P. ir liudytojų parodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp apeliantės ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, nukentėjusiosios teigimu, apeliantė jai priekaištavo dėl savo vyro ir šio konflikto metu nukentėjusioji Z. P. buvo sužalota. Apeliantė nepripažino buvus konfliktą, teigė iš vis tą dieną nemačiusi nukentėjusiosios, tačiau tokią jos versiją paneigia nukentėjusiosios parodymai, kuomet ji, tiek pirminiame pareiškime, tiek duodama parodymus, patvirtino, kad ją sumušė būtent A. K.. Nukentėjusioji taip pat išsamiai ir nuosekliai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nurodė visas aplinkybes, susijusias su aptariamu įvykiu, t. y. kad ji atėjo į kirpyklą, kur prabuvo apie 2 val., o po to išėjus iš kirpyklos, ją, lipančią laiptais žemyn, netikėtai užpuolė nuteistoji. Nurodė, kad pastaroji, tik ją pamačiusi, iš karto pradėjo rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius bei sudavė jai į dešinės akies sritį, jai nukrito akiniai, kurie sulūžo. Nukentėjusiajai pasakius, kad kreipsis į policiją, apeliantė pradėjo ją tampyti už drabužių, vėliau lipdama paskui ją laiptais aukštyn, dar su rankine pataikė į kaktą, dešinę ranką, nugarą, grasino apipilti rūgštimi (t. 1, b. l. 7, 13, 14, 157–160). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip įvykio vietą nurodydama pastato, kur yra kirpykla ir kitos įstaigos, įėjimo koridoriaus laiptus (t. 1, b. l. 17–20).

10. Tai, kad nukentėjusiajai Z. P. buvo padaryti jos nurodyti sužalojimai, patvirtina byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Z. P. padarytos kaktos dešinės pusės, dešinio dilbio, dešinės plaštakos, kairio peties poodinės kraujosruvos. Jos padarytos kietu buku daiktu (daiktais), dešinio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryta kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. spalio 6 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 82, 83). Išvadoje nurodytas sužalojimų būdas bei laikas atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.

11. Nors apeliantė teigė nukentėjusiosios įvykio dieną komerciniame pastate „H“ net nemačiusi, o ten atėjusi tik į gėlių parduotuvę atiduoti skolos už gėles bei nusipirkti gėlių, tačiau liudytoja apklausta J. B., kuri dirba tame pastate 2-ame aukšte, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad įvykio dieną išgirdusi riksmus išbėgo į laiptinę pasižiūrėti, kas vyksta ir pamatė laiptais į viršų bėgančią nukentėjusiąją, o kita moteris leidosi laiptais žemyn, ji atpažino, kad tai buvo A. K.. Nurodė, kad nukentėjusioji buvo be akinių, nors pastoviai nešioja akinius, taip pat su suveltais plaukais, kaktoje nurodė pastebėjusi raudoną dėmę, taip pat paraudusią dešinę ranką (t. 1, b. l. 70, 166).

12. Nukentėjusiosios Z. P. nurodomas aplinkybes dėl smurto prieš ją patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas policijos vyr. patrulis S. S., kuris įvykio dieną policijos budinčiojo pavedimu aiškinosi aptarimo įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad nukentėjusioji pasakojo, jog ji eidama iš kažkokio pastato, kur buvo kirpykla, sutiko A. K., pastaroji jai sudavė lyg ir su rankinuku. Taip pat patvirtino matęs ant Z. P. veido ir rankos sužalojimus, taip pat ji rodė sugadintus akinių rėmelius, jis viską užfiksavo (akinių sugadinimą ir nukentėjusiosios sužalojimus) ir duomenis perdavė tyrėjui (t. 2, b. l. 10, 11).

13. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios Z. P. akinius, nustatyta, kad dešinės akies lęšis yra sudužęs bei visiškai nulaužta kairioji kojelė (t. 1, b. l. 92–94).

14. Nukentėjusiosios Z. P. nurodytą aplinkybę, kad iš pastato po konflikto pirmoji išėjo apeliantė, o po to tik ji, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurį pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo teisiamojo posėdžio metu, jame užfiksuota, kad nukentėjusioji Z. P. užėjo į pastatą 13.45 val., išėjo iš pastato 16.02 val. Prieš nukentėjusiąją 16.01 val., per centrines duris greitu žingsniu, t. y. pro tas pačias duris, pro kurias išėjo nukentėjusioji, laikydama rankoje rankinuką, išėjo apeliantė A. K. (t. 1, b. l. 88, 89). Nors apeliantė teigė įvykio dieną ėjusi tik į gėlių parduotuvę, kuri yra tame pačiame pastate, nusipirkti gėlių, todėl nebuvo susitikusi su nukentėjusiąja, iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad A. K. įvykio dieną pastate lankėsi du kartus: pirmą kartą užėjo į pastatą apie 14.46 val., išėjo 16.01 val., tačiau be gėlių, o antrą kartą užėjo į pastatą pro gėlių parduotuvės duris 16.45 val., išėjo pro tas pačias duris 16.55 val., rankoje nešdamasi gėles. Tokiu būdu matyti, kad apeliantė į gėlių parduotuvę sugrįžo po kurio laiko po įvykio ir tik tuomet išėjo nusipirkusi gėlių.

15. Nors skunde teigiama, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios Z. P. ir liudytojos J. B. parodymų, kuomet pastaroji nurodė raminusi nukentėjusiąją apie 5 minutes, nors nukentėjusioji teigė, kad smurtas prieš ją buvo panaudotas 16.00 val., o pagal vaizdo įrašą nukentėjusioji iš pastato išėjo 16.02 val., kas, apeliantės teigimu, rodo, kad tiek liudytoja, tiek nukentėjusioji melavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja J. B. nurodė išsigandusi laiptinėje išgirdusi riksmus, buvo šoke, be to jos nurodytas laikas – 5 minutės nėra per ilgas lyginant su 2 minutėmis, be to kiekvieno atskiro asmens suvokimas apie laiko trukmę yra gana individualus, todėl nežymus nukrypimas, vertinant laiko trukmę, nėra priežastis to vertinti kaip melagingo liudijimo. Priešingai nei teigia apeliantė, tiek nukentėjusiosios Z. P., tiek liudytojų J. B., S. S. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jų parodymai dėl įvykio aplinkybių papildė vienas kitą ir sudarė vieną loginę faktinių duomenų grandinę, leidusią teismui konstatuoti tikrąsias faktines aplinkybes ir nustatyti apeliantės A. K. kaltumą.

16. Objektyvios tiesos nustatymui apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos apeliantės prašomos liudytojos Č. B., A. N., tačiau jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia pastarosios nurodytas aplinkybes, kadangi liudytojos nurodė nematę įvykio, o apie minėtą konfliktą tarp nukentėjusiosios ir apeliantės girdėję tik iš klientų pasakojimo. Liudytojos Č. B., A. N., dirbusios įvykio dieną to pastato, kur A. K. užpuolė Z. P., antrame aukšte, neigė girdėjusios kokį tai triukšmą, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, mano, kad tai, jog jos, būdamos įvykio metu savo darbo vietose, negirdėjo pastato įėjimo koridoriuje nukentėjusiosios šauksmų, nėra pakankama priežastis vertinti, kad tokio įvykio nebuvo. Visų pirma, liudytojos teisme apklaustos po gana ilgo laiko, t. y. daugiau nei po pusantrų metų, įvykis buvo penktadienį apie 16 val., duomenų, kad minėtos liudytojos tuo konkrečiu laiku buvo savo darbo vietoje ir galėjo girdėti tą, ką girdėjo buvusi savo darbo vietoje liudytoja J. B., byloje nėra. Be to iš šių liudytojų parodymų žinoma, kad jų darbo vietos buvo toliau, nei liudytojos J. B. darbo kabinetas, kurio durys nuo laiptinės teskyrė apie pora metrų. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad liudytojų Č. B., A. N. aukščiau aptarti parodymai nepaneigia teismo nustatytų faktinių duomenų apie tai, kad aptariamu laiku ir vietoje A. K. smurtavo prieš Z. P..

17. Apeliantė teigia, kad liudytoja J. B. ją apkalba, nes tiek ji pati, tiek ši liudytoja dirba draudimo sistemoje, kur yra tam tikra konkurencija dėl klientų ir pagal ją J. B. keršija jai už tai, kad pas ją – apeliantę, perėjo jos buvusi draudimo klientė M. L.. Apeliacinio proceso metu liudytoja M. L. patvirtino, kad ji 2017 m. pakeitė buvusią jos namo draudimo agentę J. B. į A. K.. Vėliau girdėjo kalbas, kad J. B. pyko ant A. K. dėl jos kaip klientės nuviliojimo. Apeliacinio proceso metu apklausta liudytoja J. B. neneigė buvusios situacijos dėl M. L. draudimo agento pakeitimo, tačiau neigė, kad dėl to buvo konfliktas ir kad ji dėl to ją apkalbėjo šioje baudžiamojoje byloje. Kolegija, vertindama liudytojos J. B. parodymus, mano, kad jie yra patikimi, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, o apeliantės A. K. nurodytą versiją, kad ji neva ją apkalbėjo, vertina kritiškai.

18. Kolegija, kaip ir apylinkės teismas kritiškai vertina nuteistosios A. K. versiją, kad ji nebuvo įvykio vietoje, o buvo tame pačiame pastate gėlių parduotuvėje, tuo pačiu kritiškai vertina gėlių parduotuvės darbuotojos liudytojos E. S. bei jos sesers L. B., neva tuo metu buvusios gėlių parduotuvėje, parodymus, patvirtinančių, kad aptariamu laiku nuteistoji neva iš tikrųjų buvo gėlių parduotuvėje. Tokią nuteistosios versiją bei minėtų liudytojų parodymus paneigia aukščiau aptarti įrodymai.

19. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, nukentėjusiosios Z. P. parodymus vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį ir netiki, kad ji, kaltindama A. K. smurtu prieš ją, kaip teigia pastaroji, ją apkalba. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistoji A. K. kaskart vis sugalvoja kitą versiją, kodėl nukentėjusioji ją apkalba: ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nukentėjusioji norėjo užimti jos vyro S. K. užimamas pareigas (t. 1, b. l. 99), teisme ji nurodė, kad nukentėjusioji norėjo užimti jos, dirbančios draudime, vietą (t. 2, b. l. 157).

20. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad aptariamu laiku ir vietoje apeliantė A. K. tyčia fiziškai smurtavo prieš Z. P., tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydama jos sveikatą.

21. Nesutiktina su apeliantės skunde dėstomu argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kaip nurodoma BK 284 straipsnio dispozicijoje, kadangi apklausti liudytojai nurodė negirdėję jokio triukšmo. Pažymima, kad BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti vietą, kuri būtų vieša bei padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad vieta, kur nuteistoji A. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją Z. P., yra vieša vieta. Tame pastate aptariamu laiku buvo įsikūrusios įvairios įstaigos ar kitos bendrovės: kirpykla, draudimo bendrovė, maitinimo įstaiga, gėlių parduotuvė, vaikiškų drabužių parduotuvė, siuvimo cechas. Nuteistoji A. K. savo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją Z. P. padarė darbo dienos metu, laiptinėje, kur tuo metu galėjo vaikščioti ne tik darbuotojai, bet ir kiti asmenys. Iš nukentėjusios Z. P. parodymų matyti, kad jos santykiai su apeliante A. K. iki aptariamo įvykio buvo blogi, nes pastaroji neva ją kaltino artimu bendravimu su jos vyru, pati apeliantė ikiteisminio tyrimo metu teigė neturėjusi jokių konfliktų su nukentėjusiąja, nors žinojusi, kad ji naktimis skambinėja jos vyrui, ją pačią vadina necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 99), teisme ji taip pat neigė konfliktavusi su nukentėjusiąja dėl jos vyro, nors ši ir rašiusi kitoms moterims SMS žinutes, kad jos vyras susitikinėja su kitomis moterimis, kita moteris turi vaiką nuo jo, kad nukentėjusioji skambindavo jos vyrui ir pan. (t. 1, b. l. 156). Kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, visgi mano, kad aptariamoje situacijoje nuteistoji A. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją dėl asmeninių priežasčių, tačiau tai, kad ji smurtavo viešoje vietoje, sukėlė nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, tai darė vietoje, kur bet kada gali užeiti kiti pašaliniai asmenys, reiškia, kad tokia jos veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų ir taip asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Apeliacinė instancija, kaip ir apylinkės teismas, daro išvadą, kad nuteistoji A. K. suvokdama, kad smurtauja prieš nukentėjusiąją Z. P. viešoje vietoje, kur bet kada gali užeiti pašaliniai asmenys, suvokdama, kad tokiu elgesiu bus sutrikdyta visuomenės rimtis, kad jos veiksmais bus padaryta žala ne tik nukentėjusiajai bet ir aplinkiniams, kurie dėl to gali patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tinkamai nustatė BK 284 straipsnyje numatytą būtinąjį viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymį – pavojingus veikos padarinius (realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą). Byloje, kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad liudytoja J. B., išgirdusi laiptinėje riksmus, keiksmažodžius, moters spiegimą, labai išsigando, išbėgo iš darbo kabineto pažiūrėti, kas dedasi. Nurodė, kad nukentėjusioji šaukė iš skausmo, o A. K. ant jos visokiais keiksmažodžiais. Liudytoja su kliente buvo šoke, liudytoja klientės atsiprašė (t. 1, b. l. 70, 166). Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistoji A. K. savo veiksmais prieš nukentėjusiąją Z. P. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl jos tokių veiksmą pašalinis įvykiui asmuo – liudytoja J. B. patyrė neigiamus išgyvenimus. Be to, kaip jau buvo minėta, į šią vietą bet kada galėjo ateiti kiti su įvykiu nesusiję asmenys, ką nuteistoji A. K. žinojo, tačiau ji, rodydama nepagarbą visuomenei, to nepaisydama, savo nusikalstamus ketinimus prieš nukentėjusiąją realizavo.

23. Apeliantės A. K. argumentai, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, priešiškai nusistatęs prieš nuteistąją, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Išanalizavus teisiamojo posėdžio protokolus, jų garso įrašus, akivaizdu, kad procesas buvo vedamas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, teisminio proceso metu buvo išsamiai ir detaliai apklausti tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji, liudytojai, proceso metu apeliantės gynėjas reiškė įvairius prašymus, kurių didžioji dalis buvo patenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu teismas, aiškinantis apeliantės gynybinę poziciją, rinko ir papildomus įrodymus. Visos šios aplinkybės rodo, kad teismas teisminio nagrinėjimo metu rinko ne tik prokuroro pateiktus apeliantę kaltinančius duomenis, tačiau ir ją galinčius reabilituoti duomenis. Tai tik patvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, siekdamas ją teisingai išnagrinėti, tinkamai vykdė BPK reikalavimus, suteikdamas proceso dalyviams visas procesines teises, nei vienam iš jų neteikdamas privilegijų, nei vienam neribojo procesinių teisių realizavimo. Tai, kad nebuvo patenkintas prašymas liudytojais apklausti norimus asmenis, nėra priežastis pripažinti teismą buvus šališku, kadangi tai yra teismo prerogatyva.

24. Apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjusi ir skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja prieš teisiamąjį posėdį apie bylą kalbėjosi su buvusia bylą nagrinėjusio teismo teisėjo padėjėja, kuri yra nukentėjusiosios Z. P. marti, yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius apeliantės teiginius.

25. Skunde apeliantė taip pat ginčija teismo priteistą nukentėjusiajai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kelionės bei atstovavimo išlaidas, taip pat nuostolių atlyginimą už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

26. Byloje nustatyta, kad apeliantės A. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai Z. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 82, 83). Dėl įvykio metu patirtų sumušimų nukentėjusioji nurodė ilgą laiką jautusi nerimą, buvo labai sutrikusi, išsigandusi, prarado pasitikėjimą žmonėmis. Kiekvienas prisiminimas ar pokalbis apie šį įvykį ar A. K. buvo dvasiškai labai skausmingas, nes ji prarado saugumo jausmą, kankina nuolatinė baimė, sutriko miegas, tapo itin jautri, dirgli, lengvai pažeidžiama, pablogėjusi sveikatos būklė iki šiol visiškai neatsistatė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, įvertino pateiktus medicinos ir kitus dokumentus apie laikino nedarbingumo trukmę bei nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ženkliai sumažino. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nesutikti su tokiu teismo parinktu dydžiu ir jį dar labiau mažinti, kadangi nustatyta neturtinės žalos suma proporcinga nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, taip pat atitinka šiuo metu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajai Z. P. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

27. Taip pat nėra pagrįsti apeliantės argumentai dėl neva nepagrįsto turtinės žalos priteisimo, kadangi matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus nukentėjusiosios pateiktus reikalavimus ir atsižvelgęs į nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes, sumažino ieškinio dydį, t. y. buvo sumažinta nukentėjusiosios prašoma suma už vaistus, kuriems receptai ir kvitai buvo pateikti dėl gydymo, kuris nebuvo susijęs su sužalojimų, patirtų aptariamo įvykio metu, gydymu. Taip pat teismas, įvertinęs nukentėjusiosios kelionių į gydymo įstaigas ypatumus, sumažino jos prašomas priteisti kelionės išlaidas. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios turėtą nedarbingumo laikotarpį, taip pat pagrįstai priteisė turtinę žalą už nukentėjusiosios naujus akinius, kadangi senieji buvo sudaužyti būtent apeliantės neteisėtais veiksmais. Pagrįstai buvo priteistas ir žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligų kasai už nukentėjusiajai Z. P. suteiktas gydymo paslaugas, kadangi byloje buvo pateiktas civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios, kuri patyrė sveikatos sutrikdymus dėl apeliantės A. K. kaltų veiksmų, gydymu. Iš civilinio ieškinio matyti, kad Z. P. buvo suteikta gydymo paslaugų už 122,72 Eur, civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais ir paskaičiavimais, todėl pagrįstai buvo tenkintas.

28. Pažymima, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios Z. P. naudai buvo priteista advokato atstovavimo byloje išlaidos, kurias, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pagrindė byloje esančiais duomenimis bei dokumentais, nurodė, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, visuose teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį, t. y. buvo aktyvus procese, kas rodo, kad atstovas teikė nukentėjusiajai tinkamą teisinę pagalbą, jo atstovavimą teismas tinkamai materialiai įvertino.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiosios Z. P. atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą ir prašė priteisti nukentėjusiosios naudai 600 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme teisminio proceso eigą, tai, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas viename posėdyje, nukentėjusiosios skundo pateikta nebuvo, atstovavimo pobūdis dėl skundo apeliaciniame procese nesiskyrė nuo pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgusi į protingumo ir teisingumo principus, byloje esančius dokumentus, bylos sudėtingumą, mano, kad nukentėjusiajai Z. P. iš nuteistosios A. K. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 400 Eur.

30. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pagrindų tenkinti nuteistosios A. K. apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms teisėjų kolegija pritaria.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. K. apeliacinį skundą.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajai Z. P. 400 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysAudrius CininasLaureta Ulbienė