Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-07-04 · Administracinė byla Nr. I-47-84/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
I-47-84/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Daunys, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
I. E., N. E.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Albertas Bandžius
2008 m. liepos 4 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės M. Š.,

kolegijos teisėjų Donato Daunio ir Laisvutės Kartanaitės,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjai I. E., nepilnamečio N. E. įstatyminei atstovei,nedalyvaujant pareiškėjui N. E.,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,

dalyvaujant atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus – atstovei Indrei Rimkuvienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo, pripažinimo nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus išmokėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai 2007-01-24 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau VSDFV Mažeikių sk.) 2006-08-09 sprendimo Nr. N73 4.19-I-16863169 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VSDFV) 2006-12-22 rašto Nr. (11.1)-I-7717 panaikinimo; pripažinimo 2006-06-28 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. E., draudiminiu įvykiu ir įpareigojimo atsakovą VSDFV Mažeikių sk. išmokėti pareiškėjams po 54200 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

Pareiškėjai bei jų atstovas skunde ir teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir nurodė, kad 2006-06-28 nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo mirtinai sužalotas pareiškėjos I. E. vyras bei jos įstatyminio globėjo N. E. tėvas - A. E., dirbęs UAB ,,Foldas". 2006-08-09 atsakovo VSDFV Mažeikių sk. sprendimu Nr. N73 4.19-1-16863169 nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Tokios pat nuostatos laikėsi ir VSDFV, kuriai, kaip ikiteisminei institucijai, buvo skųstas atsakovo sprendimas. Tokį savo sprendimą VSDFV Mažeikių sk. motyvavo LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - Socialinio draudimo įstatymas) 7 str. 2 d. 1 p., LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatų) 13.1 punktu bei Teismo medicinos instituto Telšių poskyrio teismo medicinos eksperto išvada, liudijančia, jog žuvusiojo kraujyje buvo rasta 2.25 promilių etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į šį faktą bei vadovaudamasis minėtų teisės aktų nuostatomis, VSDFV Mažeikių sk. 2006-06-28 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu nurodydamas, jog priežastinio ryšio tarp A. E. neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo įrodinėti nereikia. Su tokia nuostata pareiškėjai nesutiko, buvo pateiktas teismui prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo tol, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla dėl atitinkamų Socialinio draudimo nuostatų atitikties Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-04-29 nutarimu "Dėl LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. (2005-05-19 redakcija) nuostatos ir dėl LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 "Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 p. (2004-03-22 redakcija) nuostatos atitikties LR Konstitucijai pripažino, jog Socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. (2005-05-19 redakcija) nuostata „draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių - apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" (2003-11-11 redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju", 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas taip pat minėtame nutarime pripažino, kad ir LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 p. (2004-03-22 redakcija) nuostata „draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. 1 d. bei 52 str. nuostatoms. Visa tai leidžia teigti, jog tiriant nelaimingą atsitikimą ir priimant atitinkamą sprendimą dėl įvykio pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu, turi būti tiriamas ir nustatomas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo kilimo ir asmens neblaivumo, t.y. kiek neblaivumas sąlygojo ir ar iš viso sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius (toliau - VDI Telšių sk.), kuriam 2003-07-01 priimto LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 p. pagrindu priklausė tirti mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, 2006-08-03 parengęs nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo tyrimo medžiagą Nr. 157-818 ir 2006-07-31 surašęs nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 (Formą N-I), jo 17 p. nurodė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, tai: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pasireiškęs tuo, kad darbai 2,4 m. gylio iškasoje buvo vykdomi be išramstymų. Tuo pažeista vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr.3-74) patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje" 51 p. reikalavimai, numatantys, jog kasti iškasas su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama, kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) 1:1, nes darbai buvo vykdomi be šlaitavimo. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282 (Žin., 1999, Nr.7-155) patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų" 63.1 p. reikalavimai, numatantys, kad „..dirbant iškasose privalo būti imtasi reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų patikimumą" bei 53.2 p reikalavimai, numatantys, kad „...stabilumas privalo būti garantuotas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties", nes dirbant be išramstymų griuvo šlaitas. Tuo pažeistas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (Žin., 2001, Nr.3-74) patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje" 11 p. reikalavimas, numatantis, kad „darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti atsirasti rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas", nes darbų vykdymui nebuvo išduota paskyra leidimas. Minėtame nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 p., kuriame nurodomos nelaimingo atsitikimo priežastys, nukentėjusiojo A. E. girtumas, kaip įvykio priežastis ar aplinkybė, įtakojusi nelaimingo atsitikimo kilimą visiškai nėra minima. Tai matyt galima paaiškinti tuo, jog eliminavus šią sąlygą (girtumą), egzistuojant kitoms aplinkybėms, nelaimingas atsitikimas vis tiek būtų įvykęs, nes iškasos šlaitas nuslydo dėl to, kad jis nebuvo išramstytas. Tokią nuomonę patvirtina ir Teismo medicinos instituto Telšių skyriaus 2006-07-25 pažyma, kurioje nurodoma, jog "...mirtis įvyko dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo bei suspaudimo...". Visa tai leidžia teigti, jog nukentėjusysis mirė ne nuo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių veiksnių, o nuo mechaninio kūno suspaudimo, todėl tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir kilusių pasekmių nėra jokio priežastinio ryšio ir todėl tai, jog atsakovai VSDFV Mažeikių sk. ir VSDFV, nepripažindami įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu, pasielgė neteisingai, todėl jų sprendimai naikintini. Pareiškėjai patenka į tą kategoriją asmenų, kuriems turėtų būti mokama vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. I. E. yra mirusiojo A. E. sutuoktinė, o N. E. - yra sūnus, gimęs 1990-09-16 ir šiuo metu jam 17 metų. LR Vyriausybės 2006-05-31 nutarimo Nr. 512 "Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo" 2 p. buvo patvirtintos 2006 metų draudžiamosios pajamos, sudarančios 1084 Lt, taikytinas nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30. Todėl I. E. bei jos nepilnamečiam sūnui N. E. priklausytų po 54200 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 107 str. 2 d. numato, jog vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus pervedama į išmokos gavėjų nurodytas sąskaitas kredito įstaigose per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo. Tad jei teismas pripažintų, jog atsakovas nepagrįstai nelaimingo atsitikimo darbe nepripažino draudiminiu įvykiu reikš, jog atsakovas nepagrįstai ir ne laiku neišmokėjo vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus. LR Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.1 str. 2 d. numato, jog turtiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, (o Socialinio draudimo įstatymas priskirtinas prie viešosios teisės normos) šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Socialinio draudimo įstatymas nereglamentuoja teisinės situacijos, jei VSDFV teritorinis skyrius ne laiku išmoka draudimo išmoką. Tokius prievolinius santykius reglamentuoja LR CK, jo 6.37 str. 2 d., kurioje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl teismui patenkinus pareiškėjų skundą, iš atsakovo VSDFV Mažeikių sk. priteistinos ir palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovo – VSDFV Mažeikių sk. – atstovė prašė skundo netenkinti ir nurodė, jog 2006-08-09 VSDFV Mažeikių sk. priėmė sprendimą Nr. N73 4.19-1-16863 "Dėl A. E. nelaimingo atsitikimo darbe", kuriuo nusprendė A. E. 2006-06-28 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, kadangi apdraustasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 (galiojančio nuo 2004-01-01) 7 str. 2 d. 1 p. bei 2004-03-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.l p., jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui (...apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis...), toks įvykis yra laikomas nedraudiminiu įvykiu. Tokiu atveju nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Nuo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos 2004-01-01 priežastinio ryšio tarp įvykio darbe ir nukentėjusiojo asmens neblaivumo nustatinėti nebereikia, kad toks įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu užtenka tik paties asmens neblaivumo fakto nustatymo. Įstatymų leidėjas, pakeitęs teisės normos formuluotę įtvirtino ne tik darbdavio atsakomybę įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, bet ir darbuotojo atsakomybę. Preziumuojama darbuotojo, atvykusio į darbą neblaiviam, kaltė. Jis automatiškai netenka savo teisių į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamas išmokas, įvykus nelaimingam atsitikimui, nustačius tokio asmens girtumą. Priežastys, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, šio konkretaus teisinio ginčo atveju, neturėjo jokios reikšmės. Pareiškėjai turi teisę civiline tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei jų nuomone nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, tačiau prievolė, nustatyta įstatymo VSDFV teritoriniam skyriui mokėti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, neatsiranda, nusprendus nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu. VSDFV Mažeikių sk. priimdamas sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl 2006-08-09 sprendimas Nr. N73 4.19-1-16863 yra teisėtas, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeistos jokios procedūros, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą. Ir nors dabar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė, jog atsitikus nelaimingam atsitikimui darbe būtina analizuoti jos priežastį. Šiuo atveju A. E. buvo darbe neblaivus, jam nustatytas 2,25 promilės girtumas, tai vidutinis girtumo laipsnis. Girtas žmogus neadekvačiai suvokia situaciją, sulėtėja jo reakcija. Iš turimos medžiagos matyti, tas gruntas, kuris buvo iškastas, buvo iš smėlio ir molio ir jis galėjo nukristi. Iš liudytojų paaiškinimų ir iš darbdavio parodymų aišku, jog pareiškėjui reikėjo dėti išramstymus, strypai jau buvo paruošti. Yra prielaida, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl A. E. nesuvokimo realios situacijos dėl jo girtumo. Negalima teigti, kad girtumas visiškai neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe atsitikti.

Atsakovo – VSDFV – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu. Buvo gautas atsiliepimas, kuriame išdėstyti tokie patys kaip atstovo argumentai bei pozicija ir prašoma skundą netenkinti.

Pareiškėjų skundas dėl VSDFV Mažeikių sk. 2006-08-09 sprendimo Nr. N73 4.19-I-16863169 bei VSDFV 2006-12-22 rašto Nr. (11.1)-I-7717 panaikinimo; pripažinimo 2006-06-28 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. E., draudiminiu įvykiu ir įpareigojimo atsakovą VSDFV Mažeikių sk. išmokėti pareiškėjams po 54200 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas priteisimo, tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad A. E. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-1819, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)) 7 str. 1 p. nustatė, kad draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu. 2004-03-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.l p. taip pat nurodyta, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui (...apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis...), toks įvykis yra laikomas nedraudiminiu įvykiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008-04-29 nutarime, konstatavo, jog Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 p. nuostata "Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis" ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju), 52 str. (valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais), konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai yra iš Konstitucijos kylanti žmogaus teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas nepaneigia ir kiekvieno darbuotojo pareigos laikytis saugos darbe reikalavimų; kiekvienas darbuotojas darbe privalo būti blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų; alkoholio vartojimas gali sukelti visiems žinomus neigiamus padarinius žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Konstitucinis Teismas nutarime konstatuota ir tai, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena (taip pat jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai.

VSDFV Mažeikių sk. nukentėjusiajam įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą atsisakė pripažinti draudiminiu dėl to, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nukentėjusiojo neblaivumo. Nukentėjusiojo neblaivumo faktą nelaimingo atsitikimo metu patvirtina Teismo medicinos instituto Telšių poskyrio 2006-07-25 pažyma Nr. 157-768 (b.l. 63). Tačiau kolegijos nuomone iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant darbus buvo pažeisti darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimai: žemės kasimo darbai 2,4 m gylio iškasoje buvo vykdomi be išramstymų (be šlaitavimo) (pažeista: Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų ‚Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje“ (Žin., 2001, Nr. 3-74) 51 p. nuostatos – „kasti iškasa su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (Įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama, kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) 1:1; LR Socialinės apsaugos ir darbo bei LR Aplinkos ministrų 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 7-155) 63.1 p. nuostatos – „dirbant iškasose privalo būti imtasi reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų šlaitų patikimumą“ bei 53.2 p. nuostatos – „stabilumas privalo būti garantuotas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties“). Bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdant darbus, iškasos šlaito griūtis įvyko būtent dėl to, kad nebuvo laikomasi paminėtų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo 2008-04-29 nutarimu darytina išvada, kad teisės normos kaip būtiną sąlygą nelaimingo atsitikimo nepripažinimu draudiminiu įvykiu numato tai, kad nukentėjusiojo neblaivumas būtų tiesioginė, betarpiška nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Tad nagrinėjant šią bylą yra svarbu nustatyti ar nukentėjusiojo neblaivumas galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo kilimą. Šiuo atveju konstatuotina, kad tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas (iškasa nebuvo sutvirtinta išramstymais, nors akivaizdžiai matėsi, kad gruntas yra nestabilus (b.l. 23, 26). Teismo medicinos instituto Telšių skyriaus 2006-07-25 pažymoje (b.l. 63) nurodoma, jog A. E. mirtis įvyko dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo bei suspaudimo. Todėl darytina išvada, kad šių veiksnių atsiradimui ir poveikiui, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas, nukentėjusiojo neblaivumas jokios įtakos neturėjo. Atsakovo argumentai, kad galimai nelaimingas atsitikimas įvyko dėl A. E. nesuvokimo realios situacijos dėl jo girtumo, nes neblaivus asmuo neadekvačiai suvokia situaciją, sulėtėja jo reakcija, pagrįsti tik hipotetinėmis prielaidomis, neatitinka faktinių aplinkybių, prieštarauja nelaimingo atsitikimo kilimo mechanizmui.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 str. numato, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). LR Vyriausybės 2006-05-31 nutarimo Nr. 512 "Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo" 2 p. buvo patvirtintos 2006 metų draudžiamosios pajamos, sudarančios 1084 Lt, taikytinas nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30. Todėl I. E. bei jos nepilnamečiam sūnui N. E. turi būti išmokėta po 54200 Lt (100x1084:2) vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai 2006 m. rugpjūčio 9 d. priimtame sprendime Nr. N73 4.19-I-16863 A. E. 2006-06-28 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu, todėl VSDFV Mažeikių sk. 2006-08-09 sprendimas Nr. N73 4.19-I-16863 bei VSDFV 2006-12-22 raštas Nr. (11.1)-I-7717 yra naikintini bei VSDFV Mažeikių sk. įpareigotinas nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. E., pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti I. E. bei N. E. po 54200 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

Pareiškėjų reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, atmestinas, kadangi atsakovas savo sprendimą priėmė vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis imperatyviomis įstatymo normomis, kurios numatė, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta neblaiviam asmeniui ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis, tai toks įvykis yra laikomas nedraudiminiu įvykiu, todėl nebuvo reikalinga įrodinėti priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo, tai yra atsakovas sprendimą priėmė laikydamasis tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl laikytina, kad atsakovas neturėjo pareigos vykdyti piniginę prievolę ir palūkanos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 3 p., teismas

nusprendė:

Pareiškėjų I. E. ir N. E. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2006-08-09 sprendimą Nr. N73 4.19-I-16863 bei Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos 2006-12-22 raštą Nr. (11.1)-I-7717.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių 2006-06-28 nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. E., pripažinti draudiminiu įvykiu ir išmokėti I. E. ir N. E. po 54200 Lt vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Marytė ŠvažienėKolegijos teisėjai Donatas DaunysLaisvutė Kartanaitė